Lietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Lietuva (reikšmės), LR (reikšmės).

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europos geografiniame viduryje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau - Baltarusija ir Rusijos centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau - Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija. ^[3]

Ribojasi su šiomis valstybėmis:

• Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km),
• Baltarusija (sienos ilgis – 677 km),
• Lenkija (sienos ilgis – 104 km),
• Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km).

Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos - Baltarusijos ir Lietuvos - Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.

XIV a. Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje: į ją įėjo dabartinė Baltarusijos ir Ukrainos teritorija, dalis Lenkijos ir Rusijos. 1569 m. Liublino unija Lietuva susijungė su Lenkija, suformuodama naują respubliką - Žečpospolitą, kuri gyvavo daugiau kaip 200 metų, kol kaimyninės šalys aneksavo teritorijas 1795 m. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau 1940 m., antrojo pasaulinio karo pradžioje, buvo vėl okupuota TSRS ir vėliau hitlerinės Vokietijos. Vokietijai karą pralaimėjus, Lietuva liko TSRS sudėtyje. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva tapo pirmąja tarybine respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 4.1 Klimatas 4.2 Temperatūrų rekordai 4.3 Kraštovaizdis 4.4 Upės ir ežerai 4.5 Lietuvos reljefas 4.5.1 Kalvos 4.6 Miškai 4.7 Miestai 5 Ekonomika 5.1 Užimtumas 5.2 Užsienio prekyba 5.3 Infrastruktūra 6 Gyventojai 6.1 Tautinė sudėtis 6.2 Kalbos 6.3 Religija 6.4 Demografinė raida 7 Kultūra 8 Kita informacija 9 Šaltiniai 10 Nuorodos

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos istorija

Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė prieš 11-13 tūkstančių metų. Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose aprašant vyskupo Brunono Kverfurtiečio žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje 1009 metų vasario 14 arba kovo 9 dieną. IX(?)-XII a. dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar X a., o baigėsi XII a. II pusėje arba (anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos) XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus LDK.

XIII-XIV a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, nuo XIV a. II pusės iki XV a. pab. apėmusią visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia katalikiškosios Europos šalimi.

Liublino unijos (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vad. Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimą.

Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dab. Lietuvos dalį aneksavo Rusija.

1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją (žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas.

1919 m. Lietuva kariavo su dalį jos teritorijos užėmusiais bolševikais ir bermontininkais, 1919-1920 m. vyko Lietuvos ir Lenkijos ginkluotas konfliktas dėl Lenkijos okupuotų Vilniaus bei Suvalkų kraštų.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo ir netrukus aneksavo Tarybų Sąjunga.

1941 m. birželio–liepos mėn. prasidėjo Lietuvos hitlerinė okupacija.

1944 m. liepos–spalio mėn. TSRS užėmė Lietuvą antrą kartą.

1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės.

1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas. ^[4] Lietuva buvo pirmoji tarybinė respublika, paskelbusi atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 dieną.

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas.

Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos narė.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos politinė sistema

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valdymo sistema: parlamentinė respublika.

Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką.

Įstatymų leidžiamoji valdžia: Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams, pusė (71) tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 % surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime.

Vykdomoji valdžia: Vyriausybė (vadovauja Ministras Pirmininkas).

Nariai į savivaldybių tarybas renkami tiesiogiai, merą renka taryba. Užtikrinimui, kad apskrityje būtų laikomasi konstitucijos bei įstatymų, vyriausybė skiria kiekvienos apskrities viršininką.

Rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 m. amžiaus. Į Seimą gali būti renkami piliečiai nuo 25 m. amžiaus.

Administracinis suskirstymas

Plačiau: Lietuvos administracinis suskirstymas, Lietuvos apskritys

Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kuriose vykdomas iš dalies decentralizuotas valstybės valdymas. Savivalda užtikrinama 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas.

	Apskritis	Adm. centras	Gyv. mieste	Gyv. kaimuose	Plotas (km²)	Gyventojų 2008 m.
1	Alytaus apskritis	Alytus	104542	72498	5425	177 040
2	Kauno apskritis	Kaunas	483560	190146	8060	673 706
3	Klaipėdos apskritis	Klaipėda	274978	103865	5209	378 843
4	Marijampolės apskritis	Marijampolė	89938	91281	4463	181 219
5	Panevėžio apskritis	Panevėžys	167723	116512	7881	284 235
6	Šiaulių apskritis	Šiauliai	215021	134855	8540	349 876
7	Tauragės apskritis	Tauragė	52336	75042	4411	127 378
8	Telšių apskritis	Telšiai	102258	71125	4350	173 383
9	Utenos apskritis	Utena	96461	76119	7201	172 580
10	Vilniaus apskritis	Vilnius	663969	184128	9760	848 097

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos geografija

Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje ties Rimaldiškių ir Vosiūnų kaimais (26°51' rytų ilgumos), į vakarus - ties Nida (20°56' rytų ilgumos), į šiaurę - Biržų rajono savivaldybės teritorijoje ties Aspariškių kaimu (56°27' šiaurės platumos), į pietus - Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ties Musteikos kaimu (53°54' šiaurės platumos). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Ruoščiais iki šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio - 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Purnuškių kaimo ir Bernotų piliakalnio, yra Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto nustatytas Europos geografinis centras (54°54' šiaurės platumos ir 25°19' rytų ilgumos).

Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus - 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už Olandiją (41,5 tūkst. km²), Belgiją (30,5 tūkst. km²), Daniją (43,1 tūkst. km²), Šveicariją (41,2 tūkst. km²), Estiją (45,2 tūkst. km²), mažesnė - už Austriją (83,9 tūkst. km²), Čekiją (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su Latvija (64,6 tūkst. km²) ir Airija (70,3 tūkst. km²).

Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip Helsinkis, Ryga, Atėnai, Jeruzalė). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita. ^[5]

Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

Klimatas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos klimatas

Lietuvos klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Būta Lietuvoje labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 30 °C, ir taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50% metinio kritulių kiekio), dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių tenka rudeniui, žiemai ir pavasariui. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja anticiklonai

Temperatūrų rekordai

Čia pateikiami Lietuvos temperatūrų rekordai^[6]

Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)

Mėnesis

Sau

Vas

Kov

Bal

Geg

Bir

Lie

Rug

Rug

Spa

Lap

Gru

Karščio rekordai

+12,6

+16,5

+21,8

+28,8

+34

+35

+37,5

+36

+32

+26

+18

+15,6

Šalčio rekordai

-40,5

-42,9

-37,5

-23,0 °C

-6,8

-2,8

+0,9 °C

-2,9

-6,3

-19,5

-23 °C

-34

Kraštovaizdis

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos gamta

Lietuvos kraštovaizdžio tipai:

• molingosios lygumos – 55,2 proc.
• kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc.
• smėlingosios lygumos – 17,8 proc.
• upių slėniai – 3,6 proc.
• pajūrio lygumos – 2,2 proc.

Upės ir ežerai

Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų^[7]. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė - Nemunas, kurio ištakos - Baltarusijoje. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypatingai šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma buvo nusausintos.

Ilgiausios Lietuvos upės:

1. Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
2. Neris – 510 km (234 km),
3. Venta – 343 km (161 km),
4. Šešupė – 298 km (209 km),
5. Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).

Didžiausi Lietuvos ežerai:

1. Drūkšiai – 44,8 km²
2. Dysnai – 24,0 km²
3. Dusia – 23,3 km²
4. Sartai – 13,4 km²
5. Luodis – 12,9 km²

Lietuvos reljefas

Reljefą sudaro:

• Pajūrio žemuma,
• Žemaičių aukštuma,
• Ventos vidurio žemuma,
• Sūduvos aukštuma,
• Dzūkų aukštuma,
• Aukštaičių aukštuma,
• Pietryčių lyguma,
• dalis Švenčionių-Naročiaus ir Ašmenos aukštumų.

Kalvos

Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:

1. Aukštasis kalnas – 293,8 m
2. Juozapinė – 293,6 m
3. Kruopinė – 293,4 m
4. Nevaišiai – 288,9 m
5. Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m

Miškai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos miškai

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai:

• Dainavos giria (Druskininkų-Varėnos miškai) – 1450 km²
• Labanoro-Pabradės giria – 911 km²
• Kazlų Rūdos miškai – 587 km²
• Karšuvos giria (Smalininkų-Viešvilės miškai) – 427 km²
• Rūdninkų miškai – 375 km²

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais):

• pušynai – 37,6
• eglynai – 24,0
• beržynai – 19,5
• baltalksnynai – 5,6
• juodalksnynai – 5,6
• uosynai – 2,7
• drebulynai – 2,6
• ąžuolynai – 1,8
• kiti – 0,6

Miestai

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos miestai

Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių

Nr.	Miestas	Apskritis	Gyventojai	Nr.	Miestas	Apskritis	Gyventojai	Vilnius Kaunas
1	Vilnius	Vilniaus apskritis	541278	11	Kėdainiai	Kauno apskritis	31613
2	Kaunas	Kauno apskritis	364059	12	Telšiai	Telšių apskritis	30539
3	Klaipėda	Klaipėdos apskritis	188767	13	Tauragė	Tauragės apskritis	28504
4	Šiauliai	Šiaulių apskritis	130020	14	Visaginas	Utenos apskritis	28438
5	Panevėžys	Panevėžio apskritis	116247	15	Ukmergė	Vilniaus apskritis	28006
6	Alytus	Alytaus apskritis	69859	16	Plungė	Telšių apskritis	23246
7	Marijampolė	Marijampolės apskritis	47693	17	Kretinga	Klaipėdos apskritis	21425
8	Mažeikiai	Telšių apskritis	41389	18	Šilutė	Klaipėdos apskritis	21258
9	Jonava	Kauno apskritis	34782	19	Radviliškis	Šiaulių apskritis	19883
10	Utena	Utenos apskritis	33086	20	Palanga	Klaipėdos apskritis	17611
2005 m. duomenimis

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos ekonomika

• 2005 metais BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, lyginant su 2004 metais padidėjo 7,6 % ir siekė 6040 eurų. 2006 metais Lietuvos BVP išaugo 7,4 % ir sudarė 81,554 mlrd. litų.

• 2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje – BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 % ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, siekė 4 711 eurų. ^[8]
• 2005 m. gruodžio mėn. infliacija, lyginant su 2004 m. gruodžiu, sudarė 3,0 %. 2005 m. vidutinė metinė infliacija lyginant su 2004 m. sudarė 2,7 %.
• Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 mlrd. eurų ir, palyginus su 2003 m. liepos 1 d., padidėjo 4,9 %. Vienam Lietuvos gyventojui teko 1 234 eurų tiesioginių užsienio investicijų.
• Pagrindinės šalys investuotojos – Danija, Švedija, Vokietija, Estija, JAV ir Suomija. Daugiau kaip 60 % visų tiesioginių investicijų į Lietuvą sulaukiama iš ES-15 šalių. 2003 m., lyginant su 2002 m., tiesioginės užsienio investicijos iš ES-15 šalių padidėjo 10 %, iki 2,5 mlrd. eurų.
• 2004 metais į Lietuvą daugiausia investavo:
  • Danija 15,2 %
  • Švedija 15,0 %
  • Vokietija 11,4 %
  • Rusija 8,4 %
  • Suomija 7,8 %

• Valstybės skola 2004 m. pradžioje siekė 3,8 mlrd. eurų. Užsienio skola sudarė 2,18 mlrd. eurų arba 57 % visos valstybės skolos. Užsienio skola 2003 m. sudarė 13,5 % BVP.
• Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas A, trumpalaikio – A-1. Reitingų perspektyva teigiama.

Užimtumas

Statistikos departamento tyrimo duomenimis 2006 m. I ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,4 %^[9]. Aukščiausias nedarbo lygis antrąjį 2005 m. ketvirtį buvo Panevėžio apskrityje – 11,6 %, Šiaulių – 9,7 %, Vilniaus – 9,4 %, žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės – 3,3 % ir Tauragės apskrityse – 6,5 %.

Užsienio prekyba

2004 m. eksportas sudarė 25 819 mln. Lt, importas – 34 384 mln. Lt.

2005 metų pirmąjį pusmetį daugiausiai eksportuota į:

• Rusija 10,8 %
• Vokietija 9,5 %
• Latvija 9,1 %
• Prancūzija 7,4 %
• Estija 5,9 %
• Švedija 5,0 %
• Lenkija 5,0 %
• Jungtinė Karalystė 4,8 %
• JAV 4,7 %
• Danija 4,6 %

2003 metais daugiausiai importuota iš:

• Rusija 22,1 %
• Vokietija 16,1 %
• Lenkija 5,2 %
• Italija 4,3 %
• Prancūzija 4,2 %
• Švedija 3,5 %
• Jungtinė Karalystė 3,3 %
• Kinija 3,1 %
• JAV 3,0 %

Infrastruktūra

Klaipėda yra vienintelis šalies uostas. Didžiausias oro uostas - Vilniaus oro uostas, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių.^[10]

Ignalinos atominė elektrinė buvo pastatyta sovietų laikais ir yra panaši į liūdnai pagarsėjusią Černobylio atominę elektrinę. Pirmasis elektrinės reaktorius uždarytas 2004 m. kaip sąlyga įstojant į ES, antrąjį preliminariai planuojama uždaryti 2009 m. Neatsisakoma planų statyti naują elektrinę.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos gyventojai

Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje yra -0,279% (2009 m.).^[11] Maždaug 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 67 % žmonių gyvena miestuose, bet šis procentas po truputį mažėja. Amžiaus mediana – 39,3 metų (moterų – 41,9 m.; vyrų – 36,8 m.).^[11] Vidutinė gyvenimo trukmė - 74,9 m. (moterų - 80,1 m.; vyrų - 69,98 m.). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės yra didžiausias Europos Sąjungoje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):^[11]

• 0-14 metų: 14,2 %
• 15-64 metų: 69,6 %
• virš 65 metų: 16,2 %

2009 m. duomenimis Lietuvoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,89 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,53 vyro.^[11]

Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių tūkstančiui gyventojų per metus.^[12] Tiesa, nuo 1995 m. savižudybių dažnumas šalyje lėtai mažėjo. 2005 m. Lietuvoje nusižudė 1084 vyrai ir 235 moterys.^[13] Europos sąjungoje Lietuva užima pirmą vietą ir pagal žmogžudysčių dažnumą tūkstančiui gyventojų. 2006 m. Lietuvoje buvo nužudyti 277 žmonės.^[14]

Tautinė sudėtis

Lietuvos tautinė sudėtis
Tauta			Procentai
Lietuviai			84 %
Lenkai			6.1 %
Rusai			4.9 %
Kiti			5 %

Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (2009 m. Statistikos Departamento apskaičiavimai):^[15]

• lietuviai – 84 % (2815,7 tūkstančiai)
• lenkai – 6,1 % (205,5 tūkst.)
• rusai – 4,9 % (165,1 tūkst.)
• baltarusiai – 1,1 % (36,1 tūkst.)
• ukrainiečiai – 0,6 % (20 tūkst.)
• vokiečiai - 0,1 % (3,1 tūkst.)
• žydai – 0,1 % (3 tūkst.)
• totoriai - 0,1 % (2,5 tūkst.)
• latviai – 0,1 % (2,2 tūkst.)
• romai - 0,1 % (2,3 tūkst.)
• kitų tautybių žmonės - 0,2 % (7,6 tūkst.)

1959 m. 8,5 % Lietuvos gyventojų buvo lenkai, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2009 m. buvo 6,1 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos.

Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių procentas: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m - 6,3 %, o 2009 m. - 4,9 %. ^[16] 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4% Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Šiuo metu šie procentai turėtų būti mažesni, nes nuo surašymo Lietuvos rusų skaičius ženkliai sumažėjo.^[16]

Dėl emigracijos įvairiais istorijos laikotarpiais, didelė dalis lietuvių gyvena kitose pasaulio šalyse. Iš viso šiuo metu lietuviais save laikančių žmonių yra maždaug 4,2 milijonai (įskaitant ir lietuvių kalbos nemokančius asmenis). iš jų 2,8 milijonai gyvena Lietuvoje. Iš užsienio valstybių, daugiausia lietuvių yra Brazilijoje (~900 000^[17]) ir JAV (723 000^[18]). Išsamesnę informaciją apie tai galite rasti straipsnyje lietuviai.

Kalbos

Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas (2001 m. surašymo duomenys)^[19]:

• lietuvių - 82 % (2 855,8 tūkstančiai gyventojų)
• rusų - 8 % (277,3 tūkst.)
• lenkų - 5,6 % (195 tūkst.)
• baltarusių - 0,46 % (16 tūkst.)
• ukrainiečių - 0,235 % (8,2 tūkst.)
• kitos - 0,28 % (9,8 tūkst.)
• nenurodė - 3,5 % (121,8 tūkst.)

Pasak 2001 m. surašymo, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka lietuvių kalbą. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.^[20] 2005 m. Eurobarometer apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % - angliškai, 15 % - lenkiškai ir 14 % - vokiškai.^[21] Tokie dideli skirtumai tarp duomenų tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik gerai mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometer apklausoje - visi gebantys susišnekėti.

Eurobarometer apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % - bent dvi ir 16 % - bent tris kalbas. Skaičiuojant duomenis bendrai visai Europos Sąjungai, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.^[21]

Religija

2001 m. surašyme 83,6 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 8,3 % teigė esą netikintys ir 8,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Tikinčiųjų pasiskirstymas pagal religiją:^[22]

• Romos katalikai - 79,0 % (2 752,5 tūkstančiai)
• Stačiatikiai - 4,1 % (141,8 tūkst.)
• Sentikiai - 0,8 % (27,1 tūkst.)
• Evangelikai liuteronai - 0,6 % (19,6 tūkst.)
• Evangelikai reformatai - 0,2 % (7,1 tūkst.)
• Jehovos liudytojai - 0,1 % (3,5 tūkst.)
• Musulmonai sunitai - 0,1 % (2,9 tūkst.)
• Charizmatai - 0,06 % (2,2 tūkst.)
• Sekmininkai - 0,04 % (1,3 tūkst.)
• Judėjai - 0,04 % (1,3 tūkst.)
• Senojo baltų tikėjimo - 0,04 % (1,3 tūkst.)
• Kitų tikybų - 0,3 % (11 tūkst.)

Didelė dalis stačiatikių yra susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudaro, atitinkamai, 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudaro 10,3 % miestų gyventojų, bet tik 4,2 % kaimų gyventojų.^[23]

Pasak 2005 m. apklausos, 49 % Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 36 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 12 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra vidutiniškai religinga.^[24]

Demografinė raida

Demografinė raida tarp 1528 m. ir 2008 m.
1528 m.sur.	1650 m.	1790 m.sur.	1897 m.sur.	1913 m.	1923 m.sur.	1940 m.	1942 m.sur.	1950 m.	1955 m.
330 000	960 000	990 000	2 536 000	2 828 000	2 620 000	3 084 000	2 790 000	2 573 000	2 613 000
1959 m.sur.	1965 m.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2007 m.
2 711 000	2 954 000	3 100 000	3 398 000	3 690 000	3 483 972	3 475 600	3 462 553	3 445 857	3 384 879
2008 m.	-	-	-	-	-	-	-	-	-
3 366 357	-	-	-	-	-	-	-	-	-

Duomenys:^{[25] [26] [27]}

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kultūra

• Lietuvių kalba
• Lietuvių liaudies muzika
• Lietuvių mitologija
• Kinas Lietuvoje
• Lietuvos šventės
• Lietuvos etnografiniai regionai
• Lietuviška virtuvė

Kita informacija

• Lietuvos ryšiai
• Lietuvos transportas
• Lietuvos ginkluotosios pajėgos
• Lietuvos tarptautiniai santykiai
• Lietuvos švyturiai

Šaltiniai

Nuorodos

• Lietuvos žemėlapiai Vikipedijoje
• Vaizdas iš palydovo
• Kultūros paveldas Lietuvoje

v • a • r Europos Sąjunga Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

v • a • r Šiaurės Atlanto Aljansas Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija

Vikiteka