Gruzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
საქართველო
Sakartvelo
Gruzijos vėliava Gruzijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Gruzija žemėlapyje
Valstybinė kalba gruzinų
Sostinė Tbilisis
Didžiausias miestas Tbilisis
Valstybės vadovai Georgijus Margvelašvilis
Prezidentas
Irakli Garibašvilis
Ministras Pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
69 700 km² (118)
nėra duomenų
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
4 661 473 (113)
66,88 žm./km² (97)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
17,79 mlrd. $ (117)
3 800 $ (119)
Valiuta Laris (GEL)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +4
UTC +4
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tarybų Sąjungos
1991 m. balandžio 9 d.
Valstybinis himnas Gruzijos himnas
Interneto kodas .ge
Šalies tel. kodas +995
Georgia cities01.png

Gruzija (gruz. საქართველო, Sakartvelo) – valstybė pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ribojasi su Rusija, Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Gruzijos istorija.
Gruzija-orn.png
Gruzijos istorija
Abchazijos | Pietų Osetijos
Diaochi, Kolchidė, Iberija
Lazika
Bizantijos, Sasanidų imperijos
Tao-Klardžetija, Abchazija, Heretija, Kachetija, Kartlija
Seldžiukų imperija
Gruzijos aukso amžius
Mongolų imperija
Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija
Osmanų, Safavidų imperijos
Rusijos imperija
Gruzijos Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR
Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija

Gruzija yra apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito. VI a. pr. m. e. susikūrė vakarų Gruzijos valstybė Kolchidė, IV a. pr. m. e. rytinė – Iberija. Vėliau šalį užkariavo asirai, Aleksandras Didysis. 327 m. krikščionybė tapo Gruzijos valstybine religija.

X a. pabaigoje Gruzija buvo suvienyta („Gruzijos aukso amžius“). Ilgą laiką priklausė Bizantijai. Po Bizantijos žlugimo Gruzija tapo Osmanų imperijos dalimi, vėliau priklausė Persijai ir Rusijos imperijai.

Po Spalio revoliucijos Gruzija 1918 m. gegužės 26 d. pasiskelbė nepriklausoma. 1921 m. vasario 16 d. Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji Armija ir prijungė prie Tarybų Sąjungos.

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinų nepriklausomybės judėjimas. 1991 m. balandžio 9 d. Gruzija vėl pasiskelbė nepriklausoma. Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Iki šiol Gruzijos vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies savo teritorijos, nes XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pralaimėjo karą prieš Pietų Osetiją, o su Abchazija laikomasi netvirtų paliaubų.

Gruzijos pirmasis prezidentas Zviadas Gamsachurdija buvo pašalintas karinio pučo metu. Jo vietą užėmė buvęs Gruzijos Komunistų partijos vadovas ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadzė. Nors jis ir bandė daryti reformas, tačiau ekonomika stagnavo, išplito korupcija ir rinkimų klastojimas.

Rusija ne kartą kaltino Gruziją, kad jai priklausančiame Pankisio slėnyje slepiasi čečėnų kovotojai.

2003 m. lapkričio mėn. Ševardnadzė buvo pašalintas nuo valdžios jaunų reformatorių, įvykdžiusių „švelnią“ revoliuciją. Prezidento pareigas pradėjo eiti parlamento vadovė Nino Burdžanadzė. 2004 m. sausio mėn. prezidentu išrinktas Micheilas Saakašvilis, ministru pirmininku 2004 m. vasario 17 d. tapo Zurabas Švanija.

2004 m. vasarą vėl paaštrėjo santykiai su Pietų Osetija, kuri tarptautinės bendrijos nėra pripažįstama.

2007 m. lapkričio 16 d. Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis atleido ministrą pirmininką ir vietoj jo paskyrė naują – Lado Gurgenidzę (36 m.). L. Gurgenidzė yra privataus „Gruzijos banko“, kotiruojamos Londono vertybinių popierių biržoje, valdybos pirmininkas. Kilo didelis nepasitenkinimas prezidento valdžia, buvo rengiami protestai, tačiau surengus naujus rinkimus Saakašvilis vėl perrinktas prezidentu.

2008 m. rugpjūčio 8 d. Gruzija atakavo Pietų Osetijos separatistines pajėgas, į tai reagavusi Rusijos kariuomenė įvedė pajėgas į Pietų Osetiją, pradėjo Gruzijos miestų bombardavimą. Kilo Pietų Osetijos karas.

Gruzijos istoriniai regionai Gruzinai-orn.png
Vakarų Gruzija: Sadzenas | Abchazija | Megrelija | Svanetija | Imeretija | Gurija | Lečchumija | Rača
Kartlija | Erco-Tianetija | Chevija | Pchovija (Chevsuretija | Pšavija) | Mtiuretija | Tušetija | Kachetija | Heretija
Tao-Klardžetija: Adžarija | Klardžetija | Tao | Šavšetija | Lazona | Meschetija | Erušetija | Džavachetija | Artaani | Kola | Tori | Trialetija

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Gruzijos prezidento priesaikos ceremonija, 2004 sausis
Pagrindinis straipsnis – Gruzijos politinė sistema.

Gruzija yra demokratinė respublika su stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu. Politinės sistemos demokratiškumas yra ginčytinas, nes stebėtojai prikiša Gruzijai politinių ir pilietinių teisių varžymą.

Po 2004 m. kovo 28 d. rinkimų į Gruzijos parlamentą stipriausia politine partija tapo Nacionalistinis Judėjimas – Demokratai, kurie organizavo „švelniąją revoliuciją“. Partija turi 66,24 % daugumą parlamente. Svarbios opozicinės partijos yra Dešinioji Opozicija (7,96 %), Gruzijos darbininkų partija (3,89 %) ir Laisvės judėjimas (4,39 %).

2004 m. spalio 29 d. Gruzija su NATO pasirašė individualų partnerystės planą (Individual Partnership Action Plan). Pagal šį planą Gruzija įsipareigojo vykdyti politinės, saugumo ir gynybos sistemos reformas, kad jos atitiktų NATO standartus. Nuo 1994 m. JAV finansiškai remia Gruzijos armiją. Nuo 2002 m. iki 2004 m. šalyje dirbo amerikiečių kariniai patarėjai.

Teisinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Gruzijos teisinė sistema.

Aukščiausias įstatymas – Gruzijos Konstitucija, priimta 1995 m. rugpjūčio 24 d. Pagrindinis privatinės teisės šaltinis – Gruzijos civilinis kodeksas, priimtas 1997 m. birželio 26 d.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Gruzijos provincijos.

Gruzija suskirstyta į 9 regionus, kuriuos sudaro 70 provincijų. Taip pat yra 2 autonominės respublikos: Abchazija ir Adžarija bei 1 buvusi autonominė provincija – Pietų Osetija, oficialiai vadintina Cchinvalio regionu. Abchazijos ir Cchinvalio regiono oficialus statusas – Rusijos okupuotos Gruzijos teritorijos.[1]

Geografija ir klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Gruzija. Vaizdas iš kosmoso.
Pagrindiniai straipsniai – Gruzijos geografija ir Gruzijos klimatas.

Geografiškai Gruzija yra Azijos šalis, tačiau kultūriškai priskiriama Europai. Šalies gyventojai Gruziją vadina Europos balkonu. Šaliai būdingas nelygus kraštovaizdis, dvi trečiąsias šalies sudaro kalnai. Aukščiausias kalnas yra Šchara Didžiajame Kaukaze (5068,8 m). Ilgiausia upė – Kura (gruziniškai Mtkvari), kuri kerta šalį iš pietų į rytus (351 km). Didžiausias ežeras – 2073 m aukštyje esantis Paravanis (38 km²).

Didžiausi miestai (2004 m. sausio 1 d.):

Gruzijos šiaurės vakaruose yra Abchazijos autonominė respublika (de facto nepriklausoma), pietvakariuose Adžarijos autonominė respublika, šiaurėje – Pietų Osetijos sritis (de facto nepriklausoma).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Gruzijos ekonomika.

Gruzijos ekonomikos pagrindas – turizmas (Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos bei vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė. Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei naftą. Nuo 1995 metų ekonomika auga, infliacija mažėja, nors dėl nesurenkamų mokesčių išlieka didelis biudžeto deficitas.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Gruzijos demografija.

Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo populiacija gerokai sumažėjo – dėl neramumų Abchazijoje, Adžarijoje bei Pietų Osetijoje, trapios ekonomikos, didelio nedarbo dalis gruzinų emigravo – daugiausiai į Rusiją. Gimstamumo lygis labai žemas.

Gyventojų daugumą sudaro gruzinai (83,8 %), taip pat yra nemažai armėnų (5,7 %), rusų (1,5 %), azerbaidžaniečių (1,5 %), osetinų (0,9 %).

Vyraujanti religija – stačiatikybė (Gruzijos stačiatikių bažnyčia – 82 %, rusų stačiatikiai – 2,0 %), nemažai musulmonų (9,9 %).

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Gruzijos kultūra.

Gruzijos kultūra evoliucionavo daugiau kaip tūkstantį metų nuo pat Iberijos ir Kolchidės įkūrimo.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Populiariausios sporto šakos Gruzijoje – futbolas, krepšinis, regbis, imtynės, ledo ritulys ir sunkioji atletika.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Gruzija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Gruzija