ORLEN Lietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
AB Mazeikiu nafta4a.jpg
Naftos perdirbimo įmonė

Juodeikių k. Mažeikių g. 75

Koordinatės 56°23′15″N 22°10′34″E / 56.3875405°N 22.1759892°E / 56.3875405; 22.1759892Koordinatės: 56°23′15″N 22°10′34″E / 56.3875405°N 22.1759892°E / 56.3875405; 22.1759892
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajonas
Altitudė 130 m
Commons-logo.svg Vikiteka: ORLEN LietuvaVikiteka
Bendrovės logotipas

ORLEN Lietuva (1972–1991 m. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, 1991–1995 m. VĮ „Nafta“, 1995–2009 m. AB „Mažeikių nafta“) – dab. lenkiško kapitalo energetikos koncernas Lietuvoje, kuriame dirba apie 2500 darbuotojų. „ORLEN Lietuva“ priklauso vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė. Gamykloje galima perdirbti iki 15 mln. t. žalios naftos per metus. Įmonė įsikūrusi Mažeikių rajone, prie pat Lietuvos valstybės sienos su Latvija, apie 20 km į šiaurę nuo Mažeikių, Juodeikių kaime.

Įmonę šiuo metu sudaro: naftos perdirbimo gamykla, šiluminė elektrinė (buv. AB „Mažeikių elektrinė“), Būtingės naftos terminalas (buv. AB „Būtingės nafta“) ir naftos bei naftos produktų vamzdynai jungiantys Būtingės terminalą, naftos perdirbimo įmonę su „Draugystės“ naftotiekių tinklu (buv. AB „Naftotiekis“).

Nuo 2006 m. gruodžio mėn. 84,36 % įmonės akcijų valdė Lenkijos koncernas „PKN Orlen“, kuris 2009 m. balandžio mėnesį tapo vieninteliu AB „Mažeikių nafta“ akcininku.

2009 m. rugsėjo 1 d. AB „Mažeikių nafta“ tapo „ORLEN Lietuva“ (sprendimą dėl bendrovės pavadinimo pakeitimo svarbiausias įmonės akcininkas priėmė 2009 m. liepos 7 d.)[1].

Turinys

Istorija [taisyti]

1964–1971: NPG priešistorė [taisyti]

1964 m. TSRS valstybinis Naftos ir chemijos komitetas pradėjo svarstyti naftos perdirbimo gamyklos (toliau – NPG) įdėją Lietuvoje, parengta ekonominė studija. Projektuoti naftos perdirbimo įmonę Lietuvoje pradėta 1966 m. Tuo metu įmonei buvo numatyta vieta netoli Jurbarko. Tais pat metais Lietuvoje pradėta tiesti naftotiekio Polockas – Ventspilis atšaka, kuri baigta 1968 m. 1970 m. pradėjo veikti tarpinė naftos perpumpavimo stotis Biržų rajone, Stačkūnuose.

Įvertinus galimus neigiamus Nemuno upės užteršimo padarinius ir po LTSR institucijų kreipimosi, 1970 m. birželio 20 d. TSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerija patvirtino naują naftos perdirbimo įmonės vietą – prie Mažeikių.[2] 1970 m. gegužės 25 d. patvirtintas pirmasis NPG vadovas Petras Jencius. 1971 m. įmonės statyboms perduota apie 1323 ha Mažeikių raj. žemės, į kurią įtrauktas Juodeikių kaimas ir jo apylinkės. 1971 m. baigtas tiesti produktotiekis per Lietuvos respublikos teritoriją: Ilūkstė – Biržai – Ventspilis.

1972–1985: Įmonės statybos ir pirmoji produkcija [taisyti]

Įmonė pradėta statyti 1972 m. Nuo 1975 iki 1984 m. statyboms vadovavo Aleksandras Maslovas. Per įmonės statybų laiką NPG statytojų ir darbuotojų poreikiams iki 1995 m. Mažeikiuose buvo pastatyti 117 daugiabučių namų. Nuo 1978 m. NPG statybų aikštelėje nuolat dirbdavo apie 3300 darbininkų.

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių elektrinė.

1975 m. NPG šilumos poreikiams tenkinti pradėta termofikacinės elektrinės statyba, kurios pirmasis energoblokas baigtas 1979 m. Nuo 1976 m. pradėtas montuoti pirminio naftos perdirbimo kompleksas LK-1, kuris baigtas 1980 m. 1979 m. baigtas tiesti 225 km ilgio naftotiekis Polockas–Biržai–Mažeikiai. 1980 m. pradėjus eksploatuoti naftotiekį, buvo paleistas ir pirmasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–1.

1980 m. balandžio 9 d. išleista pirmoji produkcijos – mazuto, partija. Tais metais įmonė perdirbo 2 mln. t naftos vietoj planuotų 6 mln. t. 1981 m. įmonės produkcija pradėta eksportuoti į Vakarų Europą (dyzelinas). Įmonė buvo palaipsniui plečiama. 1982 m. paleistas bitumo gamybos įrenginys. 1984 m. pradėtas eksploatuoti antrasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–2. Tais pačiais metais gamyklos direktoriumi paskirtas Bronislovas Vainora, perdirbta 10,8 mln. tonų naftos.[3] 1984 m. pradėtas leisti vidinis įmonės laikraštis „Fakelas“.

1985–1990: Iki Lietuvos nepriklausomybės [taisyti]

Mažeikių NPG statyba 1979 m.

1985 m. vasario 7 d. pradėtas giluminio mazuto perdirbimo įrenginio KT statybos, laišką ateities kartoms į pamatus įdėjo tuometinis LKP CK sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas.[4] Už 1986 m. rezultatus įmonė pripažinta sąjunginio socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja. 1987 m. lapkričio 3 d. atidaryti Naftininkų kultūros ir technikos rūmai Mažeikiuose (šiuo metu Mažeikių kultūros centras). 1988 m. įmonė gamino 36 rūšių produktus, 12 iš jų buvo suteikta aukščiausia kokybės kategorija pagal TSRS standartus.[5]

1989 m. paleistas mazuto giluminio perdirbimo įrenginys KT–1/1 ir baigta vandenilio gamybos įrenginio statyba. Perdirbta 12 mln. t naftos. 1990 m. dėl TSRS blokados balandžio-liepos mėn. nutrauktas naftos tiekimas.

1991–1997: Iki įmonės privatizavimo [taisyti]

1991 m. sausio 24 d. įsteigta valstybinė įmonė „Nafta“. Pradėta metil tetrabutil eterio (MTBE) gamyba, kuri leido padidinti benzino oktaninį skaičių ir sumažinti kenksmingų švino priedų kiekį. 1992 m. įsteigta valstybinė įmonė „Naftotiekis“ naftos vamzdynų eksploatavimui.

Pagrindinis straipsnis – Būtingės naftos terminalas.

1993 m. vasario 24 d. patvirtinta Būtingės naftos terminalo statybos vieta, pradėtas projektavimas tam, kad Lietuva ir NPG galėtų apsirūpinti nafta ne vien iš Rusijos pusės. Tais pačiais metais su JAV kompanija Foster Wheeler paruošta NPG modernizacijos programa.

1995 m. kovo 28 d. akcininkų susirinkimo metu nuspręsta valstybinę įmonę „Nafta“ reorganizuoti į AB „Mažeikių nafta“. 1995 m. balandžio 21 d. įregistruota AB „Būtingės nafta“, kurios 34% akcijų priklausė AB Mažeikių nafta.[6]

1995 m. liepos 14 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Gedeminas Kiesus. 1996 m. įmonė pasiūlė rinkai nuosavo prekės ženklo „Ventus“ benziną ir pradėjo „Ventus“ degalinių tinklo kūrimą. 1997 m. įkurta dukterinė įmonė „Ventus-nafta“, kuri valdė degalinių tinklą.

1998–2002: „Williams“ laikotarpis [taisyti]

1998 m. liepos 29 d. LR Ūkio ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl investicijų į AB „Mažeikių nafta“ su JAV bendrove „Williams International“. 1998 m. spalio 27 d. priimta NPG garo katilinė, kuri buvo pastatyta, kad aprūpintų gamyklą nuosavu vandens garu. 1999 m. Valstybės Gynimo Taryba priėmė sprendimą, kad „Williams“ gali įsigyti 66% AB „Mažeikių nafta“ akcijų. Tais pačiais metais paleistas MEROX tipo benzino nusierinimo įrenginys.

1999 m. baigta Būtingės terminalo statyba ir naftotiekio nuo NPG iki Būtingės tiesimas, 1999 m. liepos 21 d. Būtingės terminale pripildytas pirmasis tanklaivis.[7] 1999 m. rugpjūčio 17 d. bendrovės generaliniu direktoriumi patvirtintas Vidmantas Macevičius. 1999 m. spalio 12 d. bendrovės laikinuoju generaliniu direktoriumi paskirta Vita Petrošienė.

1999 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir „Williams“ pasirašė sutartį dėl 33% akcijų perleidimo „Williams“. 1999 m. lapkričio mėn. generaliniu direktoriumi patvirtintas Steve Hunkus. Lapkričio 26 d. pirmą kartą nafta importuota per Būtingės terminalą. 2000 m. rugsėjo 8 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Jim Scheel.

2001 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis suteikė „Williams International“ teisę derėtis su Rusijos kompanija „Yukos“ dėl AB „Mažeikių nafta“ akcijų. 2001 m. į AB „Mažeikių nafta“ sudėtį įtrauktos AB „Būtingės nafta“ ir AB „Naftotiekis“. 2001 m. lapkričio 21 d. baigtas dyzelino hidrovalimo įrenginio statyba, įmonė pradėjo gaminti arktinės specifikacijos dyzeliną. 2001 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 3419 darbuotojų.[8]

2002–2006: „Yukos“ laikotarpis [taisyti]

2002 m. birželio 18 d. Rusijos naftos kompanija „Yukos“, „Williams“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė sutartis pagal kurias „Williams International“ ir „Yukos“ priklausė po 26,85 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, o Lietuvos Vyriausybei liko 40,66 proc. 2002 m. rugsėjo 19 d. „Yukos“ iš „Williams International Company“ įsigijo papildomą 26,85 proc. akcijų paketą ir su tuo susijusias teises bei įsipareigojimus „Mažeikių naftoje“.

2002 m. gegužės mėn. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Tom Schneider, 2002 m. gruodžio 19d. – Paul Nelson English.[9] 2003 m. rugsėjo 5 d. baigtas NPG pirmasis modernizacijos etapas, kurio metu pastatytas izomerizacijos PENEX įrenginys. 2003 m. rugsėjo 25 d. bendrovė tapo LKL rėmėja.[10] 2004 m. pradėtas gaminti benzinas su mažiau nei 10 ppm sieros kiekiu.

2004 m. pradėta eksploatuoti šviesiųjų naftos produktų uždaro pylimo į geležinkelio cisternas estakada. 2005 m. spalio mėn. įsigyti 85,72% Mažeikių elektrinės akcijų. 2005-ieji tapo sėkmingiausiais metais įmonės istorijoje – uždirbta 887,8 mln. litų grynojo pelno (didžiausias vienos bendrovės pelnas nepriklausomos Lietuvos istorijoje). 2006 m. atidarytas „Mažeikių naftos“ naftos produktų pylimo į automobilių transportą terminalas Juodeikiuose.

2006 m. liepos 29 d. nutrauktas naftos tiekimas vamzdynu „Draugystė“ iš Rusijos pusės. Nuo to laiko NPG aprūpinama žaliava per Būtingės terminalą. 2006 m. spalio 12 d. bendrovėje įvyko didžiausias jos istorijoje gaisras. KT įrenginyje gaisro metu nuvirto vakuminio distiliavimo kolona, žmonių aukų išvengta.

2006 – iki dabar: PKN Orlen koncerno sudėtyje [taisyti]

„Orlen Lietuva“ degalinė

2006 m. gruodžio 15 d. AB „Mažeikių naftos“ pagrindiniu akcininku tapo Lenkijos koncernas PKN ORLEN (įsigyta 84,36% akcijų iš bankrutavusio „Yukos“). 2006 m. gruodžio 28 d. Mažeikių elektrinė likviduota kaip akcinė bendrovė ir prijungta prie AB „Mažeikių nafta“. 2007 m. liepos 2 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Marek Mroczkowski. 2007 m. rugpjūtį paleistas įmonės katalizinio krekingo benzino nusierinimo įrenginys.

2007 m. lapkričio 21 d. bendrovės akcijomis nustota prekiauti Vilniaus vertybinių popierių biržoje.[11] 2008 m. sausio 20 d. atstatyta gaisro metu sugriuvusi vakuminio distiliavimo kolona, bendrovė vėl gali dirbti pilnu pajėgumu. 2009 m. balandžio mėn. PKN ORLEN išpirko likusias akcijas iš Lietuvos Vyriausybės. Kartu su išpirktomis smulkiųjų akcininkų akcijomis bendrai už bendrovę sumokėta apie 2,8 mlrd. JAV dolerių. Iki 2011 m. į bendrovę investuota dar apie 750 mln. JAV dolerių.[12]

2009 m. įmonė pasistatė naują vandenilio gamybos įrenginį, birželio 16 d. atidarymo iškilmėse lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.[13] 2009 m. rugsėjo 1 d. bendrovė pakeitė pavadinimą į AB „ORLEN Lietuva“. „Ventus“ degalinių tinklas pervadintas į „ORLEN Lietuva“. Nuo 2009 m. vyksta bendrovės veiklos organizavimas atskiriant negamybines veiklos rūšis. Taip įkurtos dukterinės įmonės UAB „EMAS“, UAB „Medikvita“ ir UAB „Paslaugos tau“. 2010 m. balandžio 29 d. bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Ireneusz Fafara.[14]

2012 m. balandžio 30 d. – birželio 3 d. gamykloje vyko didžiausias jos istorijoje kapitalinis remontas.

Vadovai [taisyti]

  • 1975–1984 m. Aleksandras Maslovas (statybų vadovas)
  • 1984–1995 m. Bronislovas Vainora (NPG direktorius)
  • 1995–1999 m. Gedeminas Kiesus (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 1999 m. Vidmantas Macevičius (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 1999 m. Vita Petrošienė (laikinasis AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 1999–2000 m. Steve Hunkus (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2000–2002 m. Jim Scheel (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2002 m. Tom Schneider (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2002–2007 m. Paul Nelson English (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2007–2009 m. Marek Mroczkowski (AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius)
  • 2009–2010 m. Krystian Pater (AB „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius)
  • nuo 2010 m. Ireneusz Fąfara (AB „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius)

Socialinė atsakomybė [taisyti]

Krepšinio klubo „Mažeikių Nafta“, kurį iki 2004 m. rėmė bendrovė, logotipas

Bendrovė nuolat remia Mažeikių visuomenines organizacijas, sporto, kultūros, religijos ir kt. viešuosius kultūrinius renginius. Teikia paramą chemijos ir susijusių specialybių moksleiviams, studentams Lietuvos mastu. Įmonėje veikia Naftininkų profesinė sąjunga, nuo 2006 m. galioja kolektyvinė sutartis.

Pažymėtini faktai:

Bendrovės laimėjimai [taisyti]

  • 2006 m. bendrovė apdovanota aukso medaliu Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose „Metų gaminys“ už dyzeliną su biokomponentais.[27]
  • 2008 m. bendrovė apdovanota aukso medaliu Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose „Metų gaminys“ už emulsuotą krosnių kurą.[28]
  • 2009 m. liepos 5 d. generaliniam direktoriui Marek Mroczkowski įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.[29]

Rodikliai [taisyti]

Pagal pajamas AB „Orlen Lietuva“ daugelį metų yra didžiausia bendrovė Lietuvoje. 2012 m. AB „Orlen Lietuva“ užėmė 11-ą vietą Deloitte sudarytame „Didžiausių 500 Vidurio Europos bendrovių“ sąraše.[30]

2005 m. „Mažeikių nafta“ (remiantis IFRS) uždirbo 885,714 mln. litų grynojo audituoto pelno (22,8 proc. daugiau nei 2004, 721,106 mln. litų). „Mažeikių naftos“ pajamos 2005 m. – 11,155 mlrd. litų, 45,6 proc. daugiau nei 2004 m. (7,663 mlrd. litų).

Įmonės rezultatai [31]:

Metai Perdirbtos žaliavos kiekis, mln.t. Produktų eksportas, mln.t. Pajamos, mlrd. USD Pelnas (nuostolis), mln. USD
2006 8,2 6,2 4,3 67,9
2007 5,8 3,9 3,5 35,5
2008 9,6 7,1 7,5 23,4
2009 8,7 6,7 5,8 (31,4)
2010 9,3 7,2 4,3 (34,4)
2011 9,5 8,2 (5,6)

Produkcija [taisyti]

Avarijos ir nelaimės [taisyti]

2001 m. lapkričio 23 d. Būtingės naftos terminale įvyko avarija. Kraunant tanklaivį pro krovos žarnos nesandarumą į jūrą pateko apie 59 t naftos. Teršalai pasiekė pakrantę ir Latvijos teritorinius vandenis.[32] 2008 m. sausio 31 d. pastebėtas naftos išsiliejimas, teršalai pasiekė krantą, išsiliejusios naftos kiekis keliolika šimtų kilogramų.[33]

2006 m. spalio 12 d. naftos perdirbimo įmonėje 14:34 val. kilo didelis gaisras.[34][35] Išsiliejus įvairiems naftos produktams užsiliepsnojo vienas iš gamybos įrenginių – vakuuminės mazuto distiliacijos įrenginys, po to nugriuvo maždaug 50 metrų aukščio vakuuminė kolona. Iš karto buvo sustabdyta įrenginio komplekso veikla. Kiti įrenginiai pradėjo veikti minimaliu pajėgumu. Po poros valandų gaisras buvo lokalizuotas. Gaisras buvo matomas už kelių kilometrų, anot kai kurių šaltinių – ir 15 km atstumu. Žmonių aukų išvengta, evakuacija buvo pradėta iškart po incidento. Gaisro dūmai sklido Latvijos link. Dėl gaisro bendrovės nuostoliai siekė 355 mln. Lt. Už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti įmonės vadovai Paul Nelson English ir Barton Lee Luck, tačiau išteisinti.[36]

2009 m. kovo 25 d. pastebėtos dyzelino balos prie Rokiškio raj. Pakapės kaimo. Paaiškėjo, kad pratrūko nutiesta per pelkes žarna, kuria nelegaliai buvo prisijungta prie produktotiekio Polockas-Ventspilis. Teršalai užteršė Šaltosios upelio slėnį, o tirpstant sniegui vanduo pralaužė užtvarinį pylimą ir teršalai pateko į Vyžuonos upę. Juodupės seniūnijoje paskelbta ekstremali situacija. Išsiliejusio dyzelino kiekis vertinamas ne mažiau 100 tonų. Padarinių likvidavimas užtruko apie pusę metų.[37][38][39] 2011 m. už gamtai padarytą žalą šios nelaimės metu bendrovė buvo priteista sumokėti 7 mln. litų.[40]

2010 m. gruodžio 28 d. nustatyta produktotiekio avarija, kuri kilo dėl nelegalaus prisijungimo prie Rokiškio raj. Bryzgių kaimo.[41][42] Teršalai pateko į Vyžuonos upę, paskelbta ekstremali situacija.[43] Numanoma, kad į dirvožemį pateko keliolika šimtų tonų dyzelino, pažeistose vietovėse nebus įmanoma ūkininkauti mažiausiai 10 metų.

2012 m. kovo 2 d. įvyko skaudi nelaimė. Sprogus vakuminei talpyklai žuvo 2 dukterinės įmonės UAB „Paslaugos tau“ darbuotojai.[44] Nustatytos priežastys – daugelis darbų saugos pažeidimų.[45]

Galerija [taisyti]

  • Mažeikių elektrinės statyba 1979 m.

  • Mažeikių NPG administracinio pastato statyba 1979 m.

  • Gilaus naftos perdirbimo įrenginys - didžiausias Lietuvos keliais vežtas krovinys

  • Mažeikių NPG statyba 1991 m.

  • Gamykla iš arti

  • Įmonės įrenginiai

  • 2008-06-20 į naftos perdirbimo gamyklą atgabenti du 34 m ilgio, daugiau nei po 500 tonų sveriantys reaktoriai

Išnašos [taisyti]

  1. ↑ „ORLEN Lietuva“ of. tinklalapis, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  2. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.8
  3. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.17
  4. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.18
  5. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.25
  6. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.37
  7. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.47
  8. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.56
  9. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.61
  10. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.65
  11. ↑ Verslo žinios, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  12. ↑ veidas.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  13. ↑ santarvė.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 26 d.
  14. ↑ Klaipėdos diena, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  15. ↑ zalgiris.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 26 d.
  16. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.84
  17. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 26 d.
  18. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.70
  19. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.105
  20. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.116
  21. ↑ santarve.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  22. ↑ filharmonija.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  23. ↑ santarve.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  24. ↑ kkmazeikiai.lt tikrinta 2013 m. balandžio 28 d.
  25. ↑ lrt.lt tikrinta 2013 m. balandžio 28 d.
  26. ↑ lpk.lt informacija
  27. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.96
  28. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.103
  29. ↑ „Fakelas“, 2010 m. balandžio 29 d., p.114
  30. ↑ „Deloitte“ 2012 m. 500 didžiausių Vidurio Europos bendrovių sąrašas
  31. ↑ Bendrovės of. finansinės ataskaitos
  32. ↑ balsas.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  33. ↑ veidas.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  34. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 26 d.
  35. ↑ Aplinkos apsaugos ministerija, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  36. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  37. ↑ kitamkrante.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  38. ↑ juodupe.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  39. ↑ bernardinai.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  40. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 28 d.
  41. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  42. ↑ Lietuvos žinios, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  43. ↑ grynas.lt, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  44. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.
  45. ↑ Delfi naujienos, tikrinta 2012 m. balandžio 25 d.

Nuorodos [taisyti]


 Stalewarning.svg  Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį šabloną.
v • a • r
Bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius biržoje

Įmonių grupė ALITA (AGP1L) · Agrowill Group (AVG1L) · Alita (ALT1L) · Anykščių vynas (ANK1L) · Apranga (APG1L) · Snoras (SRS1L) · City Service (CTS1L) · Dvarčionių keramika (DKR1L) · Grigiškės (GRG1L) · Gubernija (GUB1L) · Invalda (IVL1L) · Klaipėdos baldai (KBL1L) · Klaipėdos nafta (KNF1L) · Kauno energija (KNR1L) · Lietuvos dujos (LDJ1L) · Lietuvos elektrinė (LEL1L) · Lietuvos energija (LEN1L) · LESTO (LES1L) · Litgrid (LGD1L) · Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L) · Lifosa LFO1L · Limarko laivininkystės kompanija (LLK1L) · Linas Agro (LNA1L) · Panevėžio statybos trestas (PTR1L) · Pieno žvaigždės (PZV1L) · Rytų skirstomieji tinklai (RST1L) · Rokiškio sūris (RSU1L) · Šiaulių bankas (SAB1L) · Sanitas (SAN1L)· Snaigė (SNG1L) · Stumbras (STU1L) · TEO LT (TEO1L) · Utenos trikotažas (UTR1L) · Ūkio bankas (UKB1L) · Vilniaus degtinė (VDG1L) · Vilniaus vingis (VNG1L) · VST (VST1L) · Vilkyškių pieninė (VLP1L) · Vilniaus baldai (VBL1L) · Žemaitijos pienas (ZMP1L)

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=ORLEN_Lietuva&oldid=4450197"