Borisas Godunovas
 |
|
|---|---|
| Rusijos caras | |
 |
|
| Godunovai | |
| Gimė: | 1551 m. Maskva |
| Mirė: | 1605 m. balandžio 23 d. (~54 metai) Maskva |
| Tėvas: | Fiodoras Godunovas |
| Sutuoktinis(-ė): | Marija Belskaja |
| Vaikai: |
Fiodoras II |
 |
|
| Valdė: | 1598 m. - 1605 m. (~7 metai) |
| Pirmtakas: | Fiodoras I |
| Įpėdinis: | Fiodoras II |
 Vikiteka: |
Borisas GodunovasVikiteka |
Borisas Godunovas (1552 m. – 1605 m. balandžio 23 d.) – totorių kilmės bojarinas, Rusijos caras (1598–1605 m.).
Valdymas [taisyti]
Buvo Ivano IV Rūsčiojo patikėtinis; iškilo ištekinęs seserį už jo ligoto sūnaus Fiodoro. Kuomet šis paveldėjo sostą 1584–1598 m. Godunovas tapo faktiniu šalies valdovu. Po Fiodoro I mirties pasibaigus Riurikaičių dinastijai (Borisas Godunovas buvo kaltinamas 1591 m. nužudęs caraitį Dmitrijų) 1598 m. išrinktas caru. Tęsė Ivano IV Rūsčiojo valstybės centralizavimo politiką. Rėmėsi tarnybiniais bajorais. Godunovo pastangomis Maskvos metropolija 1589 m. buvo pertvarkyta į patriarchiją. Skatino Sibiro kolonizaciją, po sėkmingo karo su Švedija 1595 m. atgavo kai kurias per Livonijos karą prarastas žemes. Vykdė Kaukazo, Pavolgio kolonizaciją (įkūrė Samaros, Saratovo miestus-tvirtoves). Plėtė užsienio prekybą, siuntė pavaldinius mokytis į užsienį, leido evangelikams liuteronams steigti bažnyčias. Tačiau šalyje prasidėjo ūkio nuosmukis, 1601–1603 m. kilo badas, dėl griežto valdymo susilaukė stipraus bojarinų pasipriešinimo. Mirė per karą 1605 m. su Dmitrijumi I Apsišaukėliu. Tuomet Rusijoje prasidėjo Didžioji suirutė. Boriso Godunovo sūnus Fiodoras II soste teišsilaikė 7 savaites[1].
-
Borisui Godunovui praneša apie jo išrinkimą būti caru
-
|
Borisas Godunovas
|
||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Fiodoras I |
Rusijos caras 1598–1605 |
Po to: Fiodoras II |
.svg)
.svg)
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Borisas Godunovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
