Bernotų piliakalnis

Pailgą stačiašlaitę apie 12 m aukščio kalvą iš vakarų juosia ežeras, iš pietų ir pietvakarių – Girijos upelio slėnis, rytuose prieina dauba, šiaurėje-gretima aukštuma. Aikštelė pailga, 90 x 13–15 m dydžio. Jos šiauriniame krašte išlikęs apardytas kūgio pavidalo 3 m aukščio pylimas, už jo yra griovio liekanų. Aikštelėje ir šlaituose yra ryškus kultūrinis sluoksnis.

Į šiaurę nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietės liekanų, apie 0,1 km į pietvakarius - Bernotų kapinynas.

[taisyti] Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1987 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos brūkšniuotu, gludintu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos, puoštos horizontalių lygiagrečių ir banguotų linijų ornamentu keramikos, geležies šlako.^[1] Piliakalnis datuojamas I a. - XII a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

[taisyti] Aplinkiniai piliakalniai

Laužiškio piliakalnis 21 km

Ambraziškių piliakalnis 27 km
Piliakiemių piliakalnis 19 km

Dubingių piliakalnis 19 km
Sužionių piliakalnis 15 km

Kernavės piliakalniai 32 km
Maišiagalos piliakalnis 18 km

Prienų piliakalnis (Švenčionys) 25 km

Elniakampio piliakalnis 27 km
Mažosios Riešės piliakalnis 14 km

Avižienių piliakalnis 19 km
Vilniaus pilis 27 km

Nemenčinės piliakalnis 12 km

[taisyti] Šaltiniai

↑ Vytautas Daugudis. Bernotų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 114 psl.