Lietuvos apskritys

Išsamiau apie Lietuvos administracinį suskirstymą žiūrėkite čia.

Apskritis – nuo 1995 m. stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Visa šalies teritorija buvo suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudarė teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – 1999 m. pagal savivaldybių reformą sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į seniūnijas.

Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apėmė tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apėmė po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apėmė šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.

Kiekviena apskritis turėjo Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys buvo pavaldžios valstybės administracijai. 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos.^[1]

Herb.	Apskritis	Adm. centras	Gyv. mieste	Gyv. kaimuose	Plotas (km²)	Gyventojų 2008 m.	Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis Telšių apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis Baltijos jūra Latvija Baltarusija Lenkija Rusija
	Alytaus apskritis	Alytus	104542	72498	5425	177 040
	Kauno apskritis	Kaunas	483560	190146	8060	673 706
	Klaipėdos apskritis	Klaipėda	274978	103865	5209	378 843
	Marijampolės apskritis	Marijampolė	89938	91281	4463	181 219
	Panevėžio apskritis	Panevėžys	167723	116512	7881	284 235
	Šiaulių apskritis	Šiauliai	215021	134855	8540	349 876
	Tauragės apskritis	Tauragė	52336	75042	4411	127 378
	Telšių apskritis	Telšiai	102258	71125	4350	173 383
	Utenos apskritis	Utena	96461	76119	7201	172 580
	Vilniaus apskritis	Vilnius	663969	184128	9760	848 097

Apskrities pavadinimas	Teritorija (km²)	Gyventojai (tūkst.)	Savivaldybės	Seniūnijų sk.
Alytaus	5425	187,7	Alytaus miestas Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas	0 11 2 14 8
Kauno	8060	701,5	Kauno miestas Birštono savivaldybė Jonavos rajonas Kaišiadorių rajonas Kauno rajonas Kėdainių rajonas Prienų rajonas Raseinių rajonas	11 1 8 11 23 11 10 12
Klaipėdos	5209	385,7	Klaipėdos miestas Klaipėdos rajonas Kretingos rajonas Neringos miestas Palangos miestas Skuodo rajonas Šilutės rajonas	1 11 8 2 1 9 11
Marijampolės	4462	188,6	Marijampolės savivaldybė Kalvarijos savivaldybė Kazlų Rūdos savivaldybė Šakių rajonas Vilkaviškio rajonas	9 4 4 14 12
Panevėžio	7880	299,9	Panevėžio miestas Biržų rajonas Kupiškio rajonas Panevėžio rajonas Pasvalio rajonas Rokiškio rajonas	0 8 6 11 11 10
Šiaulių	8540	370,0	Šiaulių miestas Akmenės rajonas Joniškio rajonas Kelmės rajonas Pakruojo rajonas Radviliškio rajonas Šiaulių rajonas	2 6 10 11 8 13 10
Tauragės	4411	134,2	Tauragės rajonas Jurbarko rajonas Pagėgių savivaldybė Šilalės rajonas	8 11 5 14
Telšių	4305	179,8	Telšių rajonas Mažeikių rajonas Plungės rajonas Rietavo savivaldybė	11 9 11 5
Utenos	7201	185,9	Utenos rajonas Anykščių rajonas Ignalinos rajonas Molėtų rajonas Visagino miestas Zarasų rajonas	10 10 12 11 - 10
Vilniaus	9759	850,0	Vilniaus miestas Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus rajonas	21 8 13 8 14 8 12 23

Istorija [taisyti]

LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigakštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki 1564–1566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.

Pagal lenkišką apskrities pavadinimą powiat, LDK apskritys vadintos pavietais. Pirmąkart šis terminas minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams, tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi. 1495 m. jau minima Kauno apskritis, o 1496 m. – Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomos tokios apskritys Lietuvoje:

Per XVI a. 2-ojoje pusėje atliktą administracinę reformą vaivadijose sudarytos tokios apskritys:

XVIII a. Žemaitijoje įkurtos apskritys:

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė [taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis suskirstymas.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė administraciškai buvo dalinama į vaivadijas ir pavietus.

Padalijus lietuviškas žemes 1795 m. Rusijai atiteko 122.853 km² ploto. Jos buvo suskirstytos į 6 gubernijas:

Gardino gubernija (7 lietuviškos apskritys)
Kauno gubernija
Kuršo gubernija
Naugarduko gubernija (1 lietuviška apskritis)
Suvalkų gubernija
Vilniaus gubernija (5 lietuviškos apskritys)

Carinė Rusija [taisyti]

Lietuva 1867-1914 m.

1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, buvusioje LDK teritorijoje sudarytos gubernijos, kurios buvo suskirstytos į apskritis: Lietuvoje liko senos apskritys, o Prūsijai iki 1815 metų atitekusioje Užnemunėje sudarytos dvi apskritys – Kalvarijos ir Marijampolės. Jos abidvi priklausė Augustavo vaivadijai, paskui – Augustavo gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai. Didžioji dalis likusios Lietuvos 1795–1797 m. ir nuo 1801 metų priklausė Vilniaus gubernijai, o 1797–1801 m. – Lietuvos gubernijai. Tačiau 1843 metais Lietuva suskirstyta jau į dvi gubernijas – Kauno ir Vilniaus. Be to, pietinė dabartinio Varėnos rajono dalis ir Druskininkų savivaldybė nuo 1801 m. įėjo į Gardino guberniją. 1843–1914 m. lietuviškas apskritis žr. čia (1843 m.) ir čia (1867–1914 m.).

Palanga ir Šventoji su apylinkėmis priklausė Kuršo gubernijos Gruobinios apskritį (1795–1917 m.). Šios žemės pagal 1921 m. Lietuvos ir Latvijos sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.

Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdė ispravnikas, ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius.

Tarpukario Lietuva [taisyti]

Per vokiečių okupaciją 1915–1918 m. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją Oberosto teritorijos dalį. Po karo Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai, o Klaipėdos kraštas – Lietuvai. 1919 m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis (išsamiau čia). 1919 m. sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių.

1930 m. buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau čia). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į valsčius. Kauno miestas, Klaipėdos miestas, Panevėžio miestas, Šiaulių miestas ir Ukmergės miestas taip pat turėjo atskirų apskričių statusą. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.

Sovietinės apskritys [taisyti]

1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys. 1945 m. atgavus Klaipėdos kraštą, jame liko trys tarpukario apskritys – Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės. 1946–1947 m. sudaryta 11 naujų apskričių, 1949 m. – dar 4. Tais metais LSSR iš viso buvo 41 apskritis (išsamiau čia).

1950 m. birželio 20 d. LSSR AT prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į 4 sritis:

Vėliau buvo sudaryti rajonai, kurių skaičius buvo bemaž dvigubai didesnis nei anksčiau buvusių apskričių.

Nepriklausomybės atgavimas [taisyti]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 m. liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių, kuriose buvo 56 savivaldybės. 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka.

Teisinis statusas [taisyti]

Lietuvos apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.

Apskrities viršininkas [taisyti]

Apskrities viršininko uždaviniai buvo:

įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

Apskrities viršininkas bendradarbiavo su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinavo bendras apskrities savivaldybių programas, bet savivaldybės jam nebuvo pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuodavo regiono plėtros tarybos sudarymą.