Lietuvos apskritys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Išsamiau apie Lietuvos administracinį suskirstymą žiūrėkite čia.
Lithuanian-Counties-named(LT).svg
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis

Apskritis – nuo 1995 m. stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Visa šalies teritorija buvo suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudarė teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – 1999 m. pagal savivaldybių reformą sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į seniūnijas.

Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apėmė tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apėmė po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apėmė šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.

Kiekviena apskritis turėjo Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys buvo pavaldžios valstybės administracijai. 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos.[1]

Herb. Apskritis Adm. centras Gyv. mieste Gyv. kaimuose Plotas (km²) Gyventojų 2008 m.
Alytus County COA.png
Alytaus apskritis Alytus 104542 72498 5425 177 040
Kaunas County COA.png
Kauno apskritis Kaunas 483560 190146 8060 673 706
LTU Klaipėdos apskritis COA.svg
Klaipėdos apskritis Klaipėda 274978 103865 5209 378 843
Marijampole County COA.gif
Marijampolės apskritis Marijampolė 89938 91281 4463 181 219
Panevezys County COA.gif
Panevėžio apskritis Panevėžys 167723 116512 7881 284 235
Siauliai County COA.gif
Šiaulių apskritis Šiauliai 215021 134855 8540 349 876
Taurage County COA.png
Tauragės apskritis Tauragė 52336 75042 4411 127 378
Telsiu aps.png
Telšių apskritis Telšiai 102258 71125 4350 173 383
Utena County COA.png
Utenos apskritis Utena 96461 76119 7201 172 580
Vilnius County COA.png
Vilniaus apskritis Vilnius 663969 184128 9760 848 097


Apskrities pavadinimas Teritorija (km²) Gyventojai (tūkst.) Savivaldybės Seniūnijų sk.
Alytaus

Alytus County COA.png
5425 187,7 Alytaus miestas


Alytaus rajonas
Druskininkų savivaldybė
Lazdijų rajonas
Varėnos rajonas

0


11
2
14
8

Kauno

Kaunas County COA.png
8060 701,5 Kauno miestas


Birštono savivaldybė
Jonavos rajonas
Kaišiadorių rajonas
Kauno rajonas
Kėdainių rajonas
Prienų rajonas
Raseinių rajonas

11


1
8
11
23
11
10
12

Klaipėdos

Klaipeda County COA.png
5209 385,7 Klaipėdos miestas


Klaipėdos rajonas
Kretingos rajonas
Neringos miestas
Palangos miestas
Skuodo rajonas
Šilutės rajonas

1


11
8
2
1
9
11

Marijampolės

Marijampole County COA.png
4462 188,6 Marijampolės savivaldybė


Kalvarijos savivaldybė
Kazlų Rūdos savivaldybė
Šakių rajonas
Vilkaviškio rajonas

9


4
4
14
12

Panevėžio

Panevezys County COA.png
7880 299,9 Panevėžio miestas


Biržų rajonas
Kupiškio rajonas
Panevėžio rajonas
Pasvalio rajonas
Rokiškio rajonas

0


8
6
11
11
10

Šiaulių

Siauliai County COA.png
8540 370,0 Šiaulių miestas


Akmenės rajonas
Joniškio rajonas
Kelmės rajonas
Pakruojo rajonas
Radviliškio rajonas
Šiaulių rajonas

2


6
10
11
8
13
10

Tauragės

Taurage County COA.png
4411 134,2 Tauragės rajonas


Jurbarko rajonas
Pagėgių savivaldybė
Šilalės rajonas

8


11
5
14

Telšių

Telsiai County COA.png
4305 179,8 Telšių rajonas


Mažeikių rajonas
Plungės rajonas
Rietavo savivaldybė

11


9
11
5

Utenos

Utena County COA.png
7201 185,9 Utenos rajonas


Anykščių rajonas
Ignalinos rajonas
Molėtų rajonas
Visagino miestas
Zarasų rajonas

10


10
12
11
-
10

Vilniaus

Vilnius County COA.png
9759 850,0 Vilniaus miestas


Elektrėnų savivaldybė
Šalčininkų rajonas
Širvintų rajonas
Švenčionių rajonas
Trakų rajonas
Ukmergės rajonas
Vilniaus rajonas

21


8
13
8
14
8
12
23

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigakštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki 15641566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.

Pagal lenkišką apskrities pavadinimą powiat, LDK apskritys vadintos pavietais. Pirmąkart šis terminas minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams, tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi. 1495 m. jau minima Kauno apskritis, o 1496 m. – Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomos tokios apskritys Lietuvoje:

Per XVI a. 2-ojoje pusėje atliktą administracinę reformą vaivadijose sudarytos tokios apskritys:

XVIII a. Žemaitijoje įkurtos apskritys:

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė administraciškai buvo dalinama į vaivadijas ir pavietus.

Padalijus lietuviškas žemes 1795 m. Rusijai atiteko 122.853 km² ploto. Jos buvo suskirstytos į 6 gubernijas:

Carinė Rusija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuva 1867-1914 m.

1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, buvusioje LDK teritorijoje sudarytos gubernijos, kurios buvo suskirstytos į apskritis: Lietuvoje liko senos apskritys, o Prūsijai iki 1815 metų atitekusioje Užnemunėje sudarytos dvi apskritys – Kalvarijos ir Marijampolės. Jos abidvi priklausė Augustavo vaivadijai, paskui – Augustavo gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai. Didžioji dalis likusios Lietuvos 17951797 m. ir nuo 1801 metų priklausė Vilniaus gubernijai, o 17971801 m. – Lietuvos gubernijai. Tačiau 1843 metais Lietuva suskirstyta jau į dvi gubernijas – Kauno ir Vilniaus. Be to, pietinė dabartinio Varėnos rajono dalis ir Druskininkų savivaldybė nuo 1801 m. įėjo į Gardino guberniją. 18431914 m. lietuviškas apskritis žr. čia (1843 m.) ir čia (1867–1914 m.).

Palanga ir Šventoji su apylinkėmis priklausė Kuršo gubernijos Gruobinios apskritį (17951917 m.). Šios žemės pagal 1921 m. Lietuvos ir Latvijos sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.

Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdė ispravnikas, ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius.

Tarpukario Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Per vokiečių okupaciją 19151918 m. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją Oberosto teritorijos dalį. Po karo Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai, o Klaipėdos kraštas – Lietuvai. 1919 m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis (išsamiau čia). 1919 m. sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių.

1930 m. buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau čia). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į valsčius. Kauno miestas, Klaipėdos miestas, Panevėžio miestas, Šiaulių miestas ir Ukmergės miestas taip pat turėjo atskirų apskričių statusą. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.

Sovietinės apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys. 1945 m. atgavus Klaipėdos kraštą, jame liko trys tarpukario apskritys – Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės. 19461947 m. sudaryta 11 naujų apskričių, 1949 m. – dar 4. Tais metais LSSR iš viso buvo 41 apskritis (išsamiau čia).

1950 m. birželio 20 d. LSSR AT prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į 4 sritis:

Vėliau buvo sudaryti rajonai, kurių skaičius buvo bemaž dvigubai didesnis nei anksčiau buvusių apskričių.

Nepriklausomybės atgavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 m. liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių, kuriose buvo 56 savivaldybės. 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka.

Teisinis statusas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.

Apskrities viršininkas[taisyti | redaguoti kodą]

Apskrities viršininko uždaviniai buvo:

  • įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
  • koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
  • numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

Apskrities viršininkas bendradarbiavo su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinavo bendras apskrities savivaldybių programas, bet savivaldybės jam nebuvo pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuodavo regiono plėtros tarybos sudarymą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Lietuvos apskritis


Rzeczpospolita voivodships.png Lietuvos administracinio suskirstymo chronologija Rzeczpospolita voivodships.png
1564–1566 m. | 1569–1772 m. | 1570 m. | 1575 m. | 1772 m. | 1790 m. | 1791 m. | 1793 m. | 1843 m. | 1867 m. | 1897 m. | 1900 m. | 1914 m. | 1918 m. | 1919 m. | 1923 m. | 1927 m. | 1929 m. | 1930 m. | 1931 m. | 1932 m. | 1933 m. | 1940 m. | 1942 m. | 1949 m. | 1950 m. | 1954 m. | 1959 m. | 1963 m. | 1967 m. | 1970 m. | 1972 m. | 1976 m. | 1979 m. | 1989 m. | 2001 m.