Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gruodžio 11 yra 345-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 346-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 20 dienų.
Vardadieniai [taisyti]
Aistė – Aistis – Artūras – Damas – Damazas – Dovydas – Lauksmė – Lauksmina – Lauksminas – Lauksminė – Lauksvyda – Lauksvydas – Tautvaldė
Šią dieną Lietuvoje [taisyti]
Gimimo dienos [taisyti]
Gimimo dienos Lietuvoje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1791 m. – Adomas Benediktas Jocheris, Lietuvos bibliotekininkas, bibliografas, filologas (m. 1860 m.).
- 1852 m. – Benediktas Henrikas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1935 m.).
- 1875 m. – Benediktas Jonas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1948 m.).
- 1903 m. – Stepas Sodeika, dainininkas (baritonas), pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. 1964 m.).
- 1906 m. – Adolfas Butkus, Lietuvos baleto artistas (m. 1996 m.).
- 1911 m. – Juozas Bagdonas, dailininkas, Plungės garbės pilietis, Žemaičių dailės muziejaus kūrėjas (m. 2005 m.).
- 1928 m. – Vytenis Imbrasas, Lietuvos kino režisierius, scenaristas, poetas (m. 2008 m.).
- 1940 m. – Algirdas Dausa, Lietuvos kino režisierius.
- 1942 m. – Leonas Milčius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1943 m. – Stasys Povilaitis, dailininkas (grafikas, karikatūristas, portretistas), fantastas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos dailininkas, ėmęsis mokslinės fantastikos.
- 1952 m. – Vytautas Kavaliauskas, Lietuvos ir Šilalės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m.:
- 1960 m. – Vidmantas Šulčius, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Alvydas Gervinskas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1972 m. – Liudas Šukys, buvęs Lietuvos politinis veikėjas.
- 1990 m. – Tadas Kumeliauskas, Lietuvos ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Rusijos aukščiausioje ledo ritulio lygoje Sankt Peterburgo "VMF" komandoje, taip pat Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje. Jis žaidžia puolėjo pozicijoje.
|
Mirtys Lietuvoje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1961 m. – Stasys Butkus, žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas (g. 1897 m.).
- 1987 m. – Jascha Heifetzas, pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas, vunderkindas (g. 1901 m.).
- 1988 m. – Karolis Gurskis, Lenkijos istorikas medievistas, habilituotas daktaras, Lenkijos mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1903 m.).
- 1993 m. – Paulius Juodišius, smuikininkas, pedagogas, profesorius (g. 1932 m.).
- 1997 m. – Jonas Andriūnas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos aktyvių dalyvių Zarasų krašte, pedagogas (g. 1923 m.).
- 2004 m. – Henrikas Rimkus, kraštotyrininkas, etnografas, žurnalistas, Lietuvos ir Alytaus politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1958 m.).
- 2008 m. – Antanas Garbauskas, Lietuvos dailininkas vitražistas, restauratorius, pedagogas (g. 1932 m.).
|
Šią dieną pasaulyje [taisyti]
Gimimo dienos [taisyti]
Gimimo dienos pasaulyje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 1475 m. – Leonas X, popiežius nuo 1513 m. iki mirties, labiausiai žinomas dėl nesėkmingų bandymų sustabdyti reformaciją, kuri prasidėjo jam būnant popiežiumi, kai Martynas Liuteris (1483–1546) apkaltino katalikų bažnyčią dvasine ir materialia korupcija (m. 1521 m.).
- 1537 m. – Don Fadrique Álvarez de Toledo, IV Albos Hercogas, ispanų karininkas, vadovavo Ispanijos kariuomenei per aštuonerių metų karą (m. 1583 m.).
- 1803 m. – Luisas Hektoras Berliozas, prancūzų kompozitorius romantikas. Žymiausias kūrinys – „Fantastinė simfonija“ (m. 1869 m.).
- 1843 m. – Robertas Kochas, vokiečių bakteriologas, atradęs tuberkuliozę, cholerą ir juodligę sukeliančias bakterijas, 1905 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1910 m.).
- 1856 m. – Georgijus Valentinovičius Plechanovas, Rusijos politinis veikėjas, marksizmo teoretikas (m. 1918 m.).
- 1918 m. – Aleksandras Solženicynas, rusų rašytojas, publicistas, poetas, istorikas, visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
- 1925 m. – Paul Greengard, 2000 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1].
- 1929 m. – Laima Andersonė-Silarė, latvių dainininkė (mecosopranas).
- 1930 m. – Arnoldas Lininis, latvių teatro aktorius, režisierius (m. 1998 m.).
- 1931 m. – Ošo, Indijos dvasinis mokytojas, Ošo meditacinio judėjimo kūrėjas (m. 1990 m.).
- 1943 m. – Džonas Forbsas Keris, Jungtinių Amerikos Valsitjų senatorius iš Masačiusetso ir JAV Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
- 1972 m. – Sami Al-Jaber, buvęs futbolininkas žaidęs puolėjo pozicijoje.
- 1981 m.:
- 1984 m.:
- 1987 m. – Natalia Gordienko, moldavų pop žvaigždė[2].
- 1991 m. – Anna Henrietta Bergendahl, Švedijos dainininkė. Ji gimė Stokholme, o vėliau gyveno Nišiopinge ir Katrineholme. Bergendahl turi airiško kraujo - jos močiutė gimė ir gyvena Airijoje. Pirmasis Annos pasirodymas publikai buvo Jorke, kai jai buvo tik aštuoneri metai. Ji dalyvavo Švedijos televizijos TV4 muzikiniame projekte 2004 m. bei dalyvavo Švedijos Idol 2008, kur pateko į finalinį penketuką.
|
Mirtys pasaulyje
Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
- 384 m. – Šventasis Damasas I, Romos katalikų bažnyčios popiežius (Romos vyskupas) nuo 366 m. spalio 1 d. iki mirties.[3][4] Šventasis, šventė - gruodžio 11 d (g. 305 m.).
- 1282 m. – Mykolas VIII Komninas Paleologas, Nikėjos imperatorius 1259–1261 m. ir Bizantijos imperatorius 1261–1282 m (g. 1224 m.).
- 1474 m. – Henrikas IV, Astūrijos princas, nuo 1425 m. sausio 5 d. iki 1454 m. liepos 20 d. Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1454 m. liepos 20 d. iki mirties. Barselonos grafas nuo 1462 m. iki 1463 m. (g. 1425 m.).
- 1909 m. – Piotras Lesgaftas, rusų pedagogas, anatomas. Pirmosios rusų kūno kultūros sistemos kūrėjas (g. 1837 m.).
- 1918 m. – Ivanas Cankaras, slovėnų rašytojas, dramaturgas ir poetas (g. 1876 m.).
- 1978 m. – Vincent du Vigneaud, 1955 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[5] (g. 1901 m.).
|
Vikiteka