Lucko suvažiavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lucko pilis

Lucko suvažiavimas1429 m. sausio 929 d. vykęs Lietuvos ir Lenkijos valdovų − Vytauto bei Jogailos ir Šv. Romos imperijos imperatoriaus ir Vengrijos karaliaus Zigmanto I susitikimas Lucke Vidurio ir Rytų Europos klausimams aptarti.

Suvažiavimo data ir vieta buvo nustatyta dar 1428 m. Iš pradžių susitikimo vieta buvo numatyta Trakai, tačiau vėliau pakeista Lucku, esančiu arčiau Vengrijos.

Suvažiavimo iniciatorius buvo Zigmantas I. Jame taip pat dalyvavo Maskvos, Tverės didžiųjų kunigaikščių, popiežiaus, Kryžiuočių ordino, Bizantijos imperatoriaus, Danijos, Moldovos, Aukso ordos, Riazanės ir kiti pasiuntiniai.

Suvažiavime buvo svarstoma kovos su husitais problema, Moldovos padalijimas tarp Vengrijos ir Lenkijos, Prūsijos kryžiuočių ir Lenkijos nesutarimai dėl sienų, Danijos konfliktas su Hanza, katalikų ir stačiatikių bažnyčių unija. Nė vienas tų klausimų iš esmės nebuvo išspręstas.

Vytauto karūnavimo klausimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lucko suvažiavimo pabaigoje iškilo Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi klausimas. Siūlydamas karūnuoti Vytautą, Zigmantas I manė sumažinsiąs Lenkijos įtaką Rytų ir Vidurio Europoje. Tokį planą rėmė ir Kryžiuočių ordinas, kad suardytų Lenkijos ir Lietuvos uniją. Lietuvos bajorai, pabrėždami Lietuvos suverenumą ir nepriklausomybę, palaikė pastangas paskelbti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę karalyste ir stengėsi paveikti Vytautą, kuris laikėsi atsargiau ir neskubėjo karūnuotis. Lenkijos ponai, atvykę su Jogaila į Lucko suvažiavimą, griežtai pasipriešino Vytauto karūnavimui. Jogaila iš pradžių pritarė, o vėliau, savo tarybos verčiamas, su Lenkijos delegacija iš Lucko išvažiavo ir savo sutikimą atšaukė. 1429 m. sausio 29 d. į Vengriją išvyko ir Zigmantas I. Vytauto karūnavimo klausimas liko neišspręstas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]