Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°47′50″N 24°14′55″E / 54.79722°N 24.24861°E / 54.79722; 24.24861

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Vaizdas iš vakarų pusės
Bendra informacija
Valstybė Lietuva
Būklė veikianti
Upė Nemunas
Statybos pradžia 1978 m.
Pradėjo veikti 1992 m.
Instaliuota galia 900 MW
Metinė elektros gamyba 472 GWh (2012 m.)
Savininkas AB Lietuvos energija
Užtvanka
Užtvankos tipas gelžbetoninė, žemių pylimo
Slėgio aukštis 111,5-93,6 m.
Šliuzai nėra
Turbinos ir generatoriai
Turbinos tipas radialinė-ašinė, reversinė
Turbinų kiekis ir markė 4×RONT-115-V-630
Turbinų debitas 4×226 m³/s
Hidrogeneratorių kiekis ir markė 4× VGDS-1025/245/40UHL 4
Hidrogeneratorių galia 4×225 MW

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE) – vienintelė hidroakumuliacinė elektrinė Baltijos šalyse, veikianti Lietuvos energetinėje sistemoje. Išsidėsčiusi į šiaurę nuo Kruonio miestelio, Kaišiadorių rajone. Vandens vaga iš elektrinės įteka į marias ties Strėvos žiotimis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Statybos prielaidos[taisyti | redaguoti kodą]

1960 m. balandžio 18 d. buvo priimtas sprendimas statyti galingą šiluminę elektrinę Elektrėnuose. Be to, buvo numatyta ateityje statyti atominę jėgainę, todėl kilo idėja pastatyti ir hidroakumuliacinę elektrinę, kuri reguliuotų energetinės sistemos darbą išlygindama apkrovimų netolygumus t. y. gerintų elektros energijos tiekimo kokybę, o įvykus avarijai sistemoje, savo veikla kompensuotų energijos deficitą.

1962 m. išnagrinėjus šešias galimas tokios elektrinės statybų vietas perspektyviausios pasirodė Kruonio – 1600 MW bei Sudervės – 2000 MW potencialios generuojamos galios jėgainė. Esminis Kruonio HAE ekonominis pranašumas – žemutiniam tvenkiniui galima panaudoti 63,5 km² Kauno marias. Sudervės HAE būtų tekę statyti brangų žemutinį baseiną ir užtvenkti Nerį.

1967 m. birželio 16 d. įvykusiame Nuolatinės energetikos ugdymo komisijos posėdyje galutinai apsispręsta statyti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. 1973 m. birželio 15 d. Vyriausioje energetikos ir elektrifikavimo valdybos mokslinėje techninėje taryboje buvo priimtas Kruonio HAE techninis ekonominis pagrindimas, o 1973 m. liepos 3 d. jį svarsčiusi Lietuvos valstybinio plano komiteto komisija iš esmės pritarė pateiktajam projektui. Esant vieningai specialistų nuomonei Kruonio HAE techniniam – ekonominiam pagrindimui 1973 m. liepos 12 d. pritarė ir LTSR Ministrų Taryba.

Statyba[taisyti | redaguoti kodą]

Detalus projektavimas pareikalavo ketverių metų. Techninis projektas buvo patvirtintas 1978 m. balandžio 4 d., bet tik 1984 m. balandžio 21 d. buvo įbetonuotas KHAE pastato kertinis akmuo. Projektuojamai 1600 MW elektrinės galiai buvo numatyta pastatyti 8 agregatus po 200 MW. Tačiau statybai įsibėgėjus, daugiausia žaliųjų organizacijos pradėjo protestuoti prieš KHAE statybą, neva jos naudojamo Kauno marių vandens lygis svyruos kelis metrus ir ardys marių krantus. Tai privertė sustabdyti statybą, mokslininkams buvo pavesta dar kartą patikrinti projektą. Nors ir nebuvo rasta projektuotojų klaidų, nutarta elektrinės galią sumažinti iki 900 MW, statant tik 4 agregatus po 225 MW. Be to, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, buvo nutrauktas statybos finansavimas iš TSRS biudžeto, o Lietuvos vyriausybė nebuvo pajėgi finansuoti visą projektą.

Tik 1992 m. vasario 18 d. buvo paleistas pirmasis agregatas, o liepos 14 d. užpildytas aukštutinis baseinas. Praktika parodė, kad protestuotojų nuogąstavimai buvo nepagrįsti. 1992 m. rugpjūčio 5 d. paleistas antras agregatas, 1994 m. rugpjūčio 3 d. – trečiasis, o 1998 m. birželio 30 d. paleistas ir ketvirtas agregatas.

Plėtra[taisyti | redaguoti kodą]

AB Lietuvos energija planuoja Kruonio HAE įrengti penktąjį 225 MW galios hidroagregatą. Jis bus efektyvesnis ir lankstesnis nei keturi senieji agregatai. Penktasis agregatas galės dirbti 110-225 MW galia siurblio režimu bei 55-225 MW galia generatoriaus režimu. Jis padės lanksčiai realiu laiku sureguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalansą, kuris išaugs Baltijos regiono valstybėms didinant atsinaujinančių išteklių dalį elektros gamyboje. Planuojama, kad įrengiant penktąjį agregatą bus investuota apie 350-400 mln. litų. Paleidus naująjį agregatą, Kruonio HAE galia sieks 1125 MW.[1] Numatoma, kad penktasis agregatas bus baigtas įrengti iki 2015 m. pabaigos, nutiesus Lietuvą su Švedija ir Lenkija sujungsiančias elektros jungtis NordBalt ir LitPol.[2]

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Hidroakumuliacinė elektrinė – sudėtingas inžinierinis hidrotechninis kompleksas, turintis dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Kai energetinės sistemos apkrova maža ir yra daug pigios perteklinės energijos, KHAE agregatai pumpuoja vandenį iš žemutinio vandens baseino – Kauno marių į aukštutinį vandens baseiną – dirbtinį rezervuarą, esantį 100 m aukščiau marių vandens lygio, taip sukaupdama (akumuliuodama) vandens potencinę energiją. Net ir esant nemažiems šios energijos nuostoliams, HAE turi daug privalumų.

Įprastinėmis sąlygomis dalis agregatų stovi rezerve, parengti automatiniam paleidimui atsijungus Ignalinos AE ar kitai galingai elektrinei. Sisteminių avarijų prevencijai ir likvidavimui svarbu, kad KHAE agregatai gali užtikrinti greitą rezervinę galią – visu savo pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti mažiau nei per 2 min. Esant poreikiui, kai viršutinis baseinas pilnas, KHAE gali dirbti kaip įprasta hidroelektrinė, tiekdama į energetinės sistemos 330 kV tinklą iki 900 MW galios energiją daugiau kaip 12 valandų – jos hidroagregatus suka iš aukštutinio baseino tekantis vanduo.

Labai svarbi normaliam energetinės sistemos darbui KHAE galimybė – sistemos apkrovos netolygumų lyginimas, įtampos ir dažnio reguliavimas. Jos agregatai reaktyviąją galią gali keisti nuo –120 MVAr iki +200 MVAr, palaikydami 330 kV tinklo įtampą standarto nustatytose ribose.

Techniniai parametrai[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštutinio baseino plotas – 306 ha, dambų ilgis – 6,3 km, perimetras – 6,8 km. Vandens lygio maksimalus aukštis – 153,5 m, minimalus – 140 m virš jūros lygio. Bendrasis baseino tūris – 48 mln. m³, naudingas - 41 mln. m³. Vandens priimtuvo ilgis 127 m, plotis – 70 m, aukštis – 50 m. Vamzdyno ilgis 840 m, vidaus diametras – 7,5 m, išorės diametras – 8,4 m

Turbinos – siurblio darbo rato diametras – 6,3 m. Esant 150 apsisukimų per min. galingumas turbinos režime – 225 MW, siurblio režime – 217 MW. Vandens debitas turbinos režime – 226 m³/s, siurblio režime – 189 m³/s. Generatoriaus – variklio tipas: sinchroninis, vertikalus, galingumas – 248 MW, įtampa – 15,75 kV, masė – 1120 t.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]