Klaipėdos rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klaipėdos rajono savivaldybė
Žemėlapis
Valstybė: Lietuva
Apskritis: Klaipėdos apskritis
Miestai: Gargždai
Priekulė
Gyventojų (2011 m.): 49637 (18)
Gyventojų tankumas: 38,7 žm./km² (24)
Plotas: 1336 km² (23)
Telefono kodas: {{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras: Vaclovas Dačkauskas
Svetainė:
  55° 53' 30‘’  
21° 03' 30‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Klaipėdos rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
21° 53' 00‘’
  55° 28' 00‘’  

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.

Plotas 1336 km² (2% Lietuvos ploto), 47 800 gyventojų (2005 m., 4% Lietuvos gyventojų). Priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šis rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su rajono centro pavadinimu – Klaipėdos rajono administracija yra Gargžduose.

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Minija ties Dituva

Klaipėdos rajono savivaldybės Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m).

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Sausio vidutinė temperatūra apie 3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm. Karščio rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Liepos mėn. 35,2 °C. Šalčio rekordas buvo užfiksuotas 1962 m. Vasario pradžioje -38,3 °C.

Vandenys[taisyti | redaguoti kodą]

Savivaldybės teritorija teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu; Dangė su intaku Ekete. Pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė, jos intakas Graunamena teka savivaldybės pietryčių riba. Savivaldybės teritorija eina Klaipėdos kanalas.

Klaipėdos rajono ežerai: Kalotės, Kapstato, Plazės, Kalvių žvyro karjero, Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės.

Miškai[taisyti | redaguoti kodą]

Miškingumas 23,8%, didžiausi miškai: Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės miškas. Auga daugiausia pušynai, eglynai.

Geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Savivaldybės teritorijos rytuose, Endriejavo kalvagūbryje dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai; šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta, plačiausia ji yra teritorijos šiaurėje. Savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarų pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.

Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietinių Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas).

Saugomos teritorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso didžioji dalis Pajūrio regioninio parko; jame yra:

Gamtos paminklai – 2 botaniniai: Šernų ir Svencelės ąžuolai; 2 geologiniai: Lapiškės akmuo ir akmuo Baravykas. [1]


Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.

1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė. [2] 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
737 26 apylinkės
1954
(suskirstymas)
12 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
746,4 37800 12 apylinkių
1962 1202 20 apylinkių
  • 1 miestas: Priekulė
  • 1 miesto tipo gyvenvietė
1963
(suskirstymas)
12 apylinkių
1967 1383 39600
1970
(surašymas)
1400 43551 12 apylinkių
1972
(suskirstymas)
1377,78 12 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1370 44500 12 apylinkių
  • 2 miestai
  • 7 miesteliai
  • 316 kaimų
  • 12 kaimų dalių
  • 3 viensėdžiai
1979
(surašymas)
45064 10 apylinkių
  • 2 miestai
  • 335 kaimo vietovės
1985 1370 10 apylinkių
  • 2 miestai
  • 7 miesteliai
  • 300 kaimų
  • 1 viensėdis
1989
(surašymas)
1366 45403 9 apylinkės
  • 2 miestai
  • 322 kaimo vietovės
2001
(surašymas)
1336 46220 10 kaimo seniūnijų
  • 2 miestai
  • 7 miesteliai
  • 302 kaimai
  • 1 viensėdis

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km2 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.[3]
37 800 44 500 45 064 45 403 46 220 49 637


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2001 m. gyveno 46 220 žmonės: [4]

2011 m. gyveno 51 308 žmonės: [5]

Gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausios gyvenvietės (2010 m.):



Savivalda[taisyti | redaguoti kodą]

Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos[taisyti | redaguoti kodą]

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, su kuriais Klaipėdos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Infrastruktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos rajono savivaldybėje 2006 m. veikė Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 12 pradžios mokyklų, 4 mokyklos-darželiai, ugdymo centras, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų ir jaunių sporto, 2 vaikų muzikos mokyklos, moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba, 2 ligoninės, 10 ambulatorinių gydymo įstaigų, 14 medicinos punktų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos, 20 kultūros centrų, 28 bibliotekos, Gargždų kino teatras „Minija“, Sporto centras, 29 sporto klubai, Gargždų turizmo informacijos centras.

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Švietimas ir ugdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Per savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Klaipėda-Vilnius-Minskas (Baltarusija), geležinkeliai Klaipėda-Vilnius ir Klaipėda-Pagėgiai. Dirvupiuose yra Klaipėdos oro uostas. [6]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).

Pramonės svarbiausios šakos:

  • naftos gavyba – 255 700 t, 2004 m., bendrovės „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifodas“,
  • statybinių medžiagų – Gargždų plytų gamykla,
  • medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose.

Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).

2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 220 psl.
  2. Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 221 psl.
  3. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  4. 2001 m. surašymo duomenys
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. Klaipėdos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 221 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone: istorinė studija / Sabina Vinciūnienė. – Klaipėda: Druka, 2009. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978–609-404-042-9

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Klaipėdos rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Klaipėdos rajono savivaldybė


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos miestas | Klaipėdos rajonas | Kretingos rajonas | Neringos savivaldybė | Palangos miesto savivaldybė | Skuodo rajonas | Šilutės rajonas