Ignalinos atominė elektrinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Stalewarning.svg  Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį šabloną.

Koordinatės:55°36′16″N 26°33′36″E / 55.60444°N 26.56°E / 55.60444; 26.56

Ignalinos AE
Elektrownia Ignalina.jpg
Vieta Lietuva Utenos apskritis, Visaginas
Koordinatės 55°36′16N 26°33′36E
Statybos pradžia 1974
Pradėta eksplotuoti 1983 m. gruodžio 31 d.
Baigta eksploatuoti 2009 m. gruodžio 31 d., 22:54
Reaktorių skaičius 2
Reaktorių tipas РБМК-1500
Eksplotuojami reaktoriai 0
Galingumas 3000 MW
Tinklalapis Ignalinos AE

Ignalinos atominė elektrinė (Ignalinos AE, santrumpa IAE) – vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. Greta jėgainės darbuotojams pastatytas Visagino miestas (ankstesnis Sniečkus). Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Pirmasis blokas nebeveikia nuo 2004 m. gruodžio 31 d. 20 val. 2 min. [1], o antrasis sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d. 22 val. 54 min. [2]

IAE reaktoriai buvo vieni galingiausių pasaulyje. Kiekvieno jų instaliuota galia – 1500 MW. 2008 m. IAE gamino apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. [3]

Iš elektros energijos gamintojo IAE tapo savo veiklą nutraukiančia, tačiau branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos statusą išlaikiusia įmone. Pagrindinis įmonės tikslas – saugiai, laiku ir efektyviai naudojant išteklius įgyvendinti analogų pasaulyje neturintį projektą – išsaugant visuomenės paramą branduolinei energetikai, nutraukti atominės elektrinės su RBMK tipo reaktoriais veiklą.

Eksploatacijos nutraukimas[taisyti | redaguoti kodą]

Atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimas – tai paskutinis elektrinės egzistavimo etapas po to, kai ji buvo suprojektuota, pastatyta, pradėta eksploatuoti ir buvo eksploatuojama. Galutinis eksploatacijos nutraukimo tikslas – pasiekti būklę, kai teritorija nebekontroliuojama valstybinių priežiūros institucijų ir gali būti panaudota kitiems tikslams.

Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektas apima abiejų blokų ir pagalbinių objektų eksploatacijos nutraukimą.

Buvo išnagrinėti trys galimi išmontavimo strategijų variantai – nedelstinas išmontavimas, atidėtas išmontavimas ir saugi konservacija bei sarkofagas. 2002 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą dėl 1-ojo energijos bloko eksploatacijos nutraukimo nedelstino išmontavimo būdu, kad IAE eksploatacijos nutraukimas neturėtų sunkių socialinių, ekonominių, finansinių ir poveikio aplinkai pasekmių. Pasirenkant eksploatacijos nutraukimo būdą įtakos turėjo įvairūs veiksniai: ekonominiai, socialiniai, saugos aspektai, bei eksploatacijos nutraukimo darbų kitose branduolinėse elektrinėse vykdymo patirtis. Už nedelstiną išmontavimo būdą pasisakė ir Ignalinos AE atstovai, kadangi atsiranda prielaidos didesniam socialiniam užimtumui – šiuo atveju yra pasitelkiami patyrę elektrinės specialistai, o vienas Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo veiklos prioritetų – kuo daugiau darbų atlikti Ignalinos AE personalo jėgomis.

Eksploatacijos nutraukimo finansavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Europos Sąjungos šalys pripažino, jog Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimas truks ilgiau, negu leido tuometinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė, neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo finansinė našta Lietuvai. Jos paskelbė, kad, būdamos solidarios su Lietuva, yra pasirengusios tęsti papildomą reikalingą Bendrijos paramą eksploatavimo nutraukimo pastangoms taip pat ir po Lietuvos įstojimo į ES.

Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo bloko eksploatacijos nutraukimo programa yra finansuojama iš Europos Sąjungos paramos lėšų Ignalinos AE eksploatavimui nutraukti, Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo, valstybės įmonės Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų Ignalinos AE regiono savivaldybėms specialiųjų tikslinių dotacijų, atitinkamoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, atsakingoms už šios programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų šaltinių.

Vyriausybė, vadovaudamasi Stojimo sutarties protokolo Nr. 4 nuostatomis ir atsižvelgdama į Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo eigą, derėjosi su Europos Komisija dėl papildomos adekvačios Europos Bendrijos finansinės paramos teikimo tinkamam ir saugiam Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui užtikrinti.

2000 m. birželio mėn. 20-21 d. Lietuvoje įvyko tarptautinė finansinių donorų, nusprendusių finansuoti Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti, konferencija. Joje dalyvavo Europos Komisijos, G-7 šalių, tarptautinių finansinių organizacijų atstovai. 2001 m. buvo įsteigtas Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas (TIENRF) administruojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB). Fondas finansuoja ir/arba bendrai finansuoja pasirinktus eksploatavimo nutraukimo techninius projektus ir priemones energetikos sektoriuje, kurie yra svarbūs IAE galutiniam uždarymui.

Iš viso IAE eksploatacijos nutraukimui 1999–2013 m. m. skirtos lėšos sudaro 1 588,5 mln. eurų. Lietuvos Respublikos nacionalinio eksploatacijos nutraukimo lėšos – 188, 6 mln. eurų.

2011 m. pradžioje, rengiantis deryboms dėl sekančios finansinės perspektyvos, techninės sąnaudos, skirtos Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui iki 2029 m., buvo įvertintos 2011 m. kainomis. Kaštų padidėjimo prognozės buvo pateiktos, remiantis geriausiais prieinamais makroekonominiais rodikliais. Tarptautinių konsultantų parengtas Galutinis eksploatacijos nutraukimo planas bei gerokai į priekį pažengęs Greifsvaldo AE nedelsiamo išmontavimo procesas įrodo, kad apskaičiuotos išlaidos yra pagrįstos ir prasmingos. Lietuvos atveju darbų ir radioaktyviųjų atliekų apimtys ženkliai didesnės nei Greifswald‘o, o planuojama skirti IAE uždarymui suma mažesnė. Šiai dienai Greifswald‘o kaštai jau sudaro 3.2 mlrd. eurų; Planuojama, kad IAE uždarymo kaštai iš viso sieks 2,93 mlrd. eurų.

ES parama iki 2014 m. Vykdydama savo įsipareigojimus, Europos Sąjunga iki 2014 m. jau skyrė 1 450 mln. EUR paramą, kuri bus panaudota:

ES paramos poreikis po 2014 m.

Siekiant užtikrinti tinkamą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimą iki 2029 m. papildomai reikia 1 480 mln. EUR Europos Sąjungos lėšų Iš jų:

  • 870 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu
  • 610 mln. EUR 2021–2029 m. laikotarpiu.

Prašomos papildomos 1 480 mln. EUR Europos Sąjungos lėšos bus skirtos išskirtinai tik tinkamam Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesui iki 2029 m. užtikrinti. Iš šių lėšų nebus finansuojami jokie kiti energetiniai ir socialiniai projektai.

Lietuvos indėlis

Lietuvos Respublikos indėlis nacionalinėmis lėšomis į visą eksploatavimo nutraukimo procesą nuo 1999 m. iki 2029 m. sudarytų apie 320 mln. eurų (12 proc. visų IAE eksploatacijos nutraukimui reikalingų lėšų):

  • 182 mln. EUR suplanuota skirti iki 2014 metų
  • 138 mln. EUR planuojama skirti 2014–2029 metų laikotarpiu.

Atsižvelgiant į netiesioginius Lietuvos padengiamus kaštus, nacionalinė finansavimo dalis yra net didesnė, nei tikimasi iš panašios į Lietuvos ekonominės galios ES valstybių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1974 m. prasidėjo parengiamieji Ignalinos atominės elektrinės (AE) statybos darbai. Tuo metu galingiausia pasaulyje Ignalinos AE buvo statoma ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos vientisos Šiaurės-Vakarų energetikos sistemos poreikiams patenkinti. 1983 m. ėmė dirbti pirmasis reaktorius, 1987 m. – antrasis reaktorius.

Dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, taip pat turinčioje RBMK tipo reaktorius, IAE antrojo bloko eksploatavimo pradžia buvo nukelta (antrasis blokas turėjo pradėti dirbti 1986 m.). Pirmasis reaktorius uždarytas 2004 metais, antrasis – 2009 m. Jėgainėje planuota įrengti ir trečiąjį bloką, tačiau po Černobylio avarijos, LSSR vyriausybė kreipėsi į SSRS vyriausybę, ir Ignalinos AE trečiojo bloko statyba buvo užkonservuota, o 1989 m. visiškai sustabdyta. Dar 1987 m. birželio 2 d. SSKP partinės kontrolės komitetas pateikė išvadas dėl jėgainės statybos metu padarytų pažeidimų ir LKP CK kontrolės. 1988 m. rugsėjo 16-18 d. prie jėgainės Sąjūdžio iniciatyva surengta akcija „Gyvybės žiedas“ prieš trečiąjį bloką. Rugsėjo 30 d. Sredmaš ministerija paskelbė sutinkanti konservuoti šio bloko statybą, o gruodžio 30 d. SSRS komisija patvirtino, kad trečiojo bloko statyti negalima.

1991 m. Lietuvos Respublika, perėmusi Ignalinos AE į savo jurisdikciją, tapo 31 pasaulio valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros energijos gamybai. 1991 m. Ignalinos AE gamino 60 proc. visos šalies elektros energijos, o rekordiniais Lietuvos branduolinei energetikai 1993 m. IAE pagamino 12,26 mlrd. kilovatvalandžių arba 88,1 proc. valstybei reikalingos elektros energijos. Šis rodiklis užfiksuotas Gineso rekordų knygoje.

2008 m. spalio 12 d. kartu su Seimo rinkimais vyko konsultacinio (patariamojo) pobūdžio referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Dauguma jame dalyvavusiųjų pasisakė už Ignalinos AE darbo pratęsimą. Dėl nepakankamo referendume dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, referendumas laikomas neįvykusiu. [4]

Per 26 eksploatavimo metus Ignalinos AE pagaminta 307, 9 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos, pirmame bloke – 136,9 mlrd., antrame – 170, 2 mlrd., o viso parduota – 279,8 milijardų kilovatvalandžių.

Statant Ignalinos AE buvo nutiesta 142 km kelių, 50 km geležinkelio bėgių, 390 km ryšio, 334 km elektros energijos perdavimo bei 133 km kanalizacijos linijų, 164 km šilumos tinklų vamzdynų. Darbams sunaudota 3 544 000 m³ gelžbetonio konstrukcijų ir 76 480 t armatūros.

Techniniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Bendra informacija[taisyti | redaguoti kodą]

RBMK reaktorius Ignalinos atominėje elektrinėje

Ignalinos AE veikia kanalo tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energetinis reaktorius savo laiku buvo galingiausias pasaulyje tiek pagal projektinę šiluminę, tiek pagal elektrinę galią. Šiluminė elektrinės vieno bloko galia – 4800 MW, elektrinė galia – 1500 MW, tačiau vėliau šiluminė galia buvo apribota iki 4200 MW.

Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro šiluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6,5 MPa slėgio garas, susidaro tiesiog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uždaru kontūru.

Kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Bendra energoblokams – mašinų salė, patalpos dujoms valyti ir vandens paruošimo sistemos.

Ignalinos AE nuo kitų elektrinių su RBMK reaktoriais skiriasi ne tik didesne galia. Nuo kitų blokų skiriasi kur kas tobulesniais techniniais sprendimais, o svarbiausia – didelio tūrio avarijų lokalizavimo sistema.

Reaktoriaus konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausia reaktoriaus konstrukcijos dalis – grafitinis klojinys su branduoliniu kuru, strypais-sugėrikliais ir gaubiančiomis jį metalo konstrukcijomis – įrengta betoninėje šachtoje. Vertikaliose grafitinio klojinio kolonose yra technologiniai kanalai su branduoliniu kuru, bei valdymo ir apsaugos sistemos kanalai. Klojinys įrengtas ant suvirintos metalinės konstrukcijos, besiremiančios į betoninį pagrindą. Iš viršaus klojinys perdengiamas viršutiniąja metaline konstrukcija, besiremiančia į biologinės apsaugos žiedinį vandens baką. Suvirintas cilindrinis gaubtas, gaubiantis klojinį, viršutinė ir apatinė reaktoriaus metalinės konstrukcijos sudaro hermetišką reaktoriaus ertmę.

Ji užpildyta helio ir azoto mišiniu, kad grafitas nesioksiduotų ir būtų geresnis šilumos perdavimas nuo grafito į technologinius kanalus. Numatyta galimybė keisti valdymo – apsaugos ir technologinius kanalus remontuojant, kai reaktorius sustabdytas ir atvėsęs. Technologiniai kanalai – vamzdžio konstrukcijos, kurios viršutinė ir apatinė dalys pagamintos iš korozijai atsparaus plieno, o vidurinioji – iš cirkonio lydinio. Pjautiniai grafito žiedai kanaluose užtikrina šiluminį kontaktą su klojinio grafito blokais.

Į technologinį kanalą ant pakabos įleidžiama šilumą išskirianti kasetė. Ji sudaryta iš dviejų rinklių, turinčių po 18 šilumą išskiriančių elementų, kurie yra hermetiški cirkonio lydinio vamzdeliai, užpildyti kuro tabletėmis iš urano dioksido. Šilumos agentas – vanduo – tiekiamas į kiekvieną technologinį kanalą iš apačios. Iš technologinio kanalo šilumos agentas garo vandens mišinio pavidalu patenka į separatorius. Šilumos apykaitai pagerinti ant viršutinės šilumą išskiriančios rinklės įrengtos grotelės – intensifikatoriai. Šilumą išskiriančios kasetės su išdegusiu kuru iškraunamos ir gabenamos į saugojimo vietą, o į jų vietą įstatomos naujos, veikiant reaktoriui, krovimo mašina, esančia centrinėje salėje. Reaktoriaus biologinei apsaugai naudojamas anglinis plienas, serpantino skalda ir gargždas, betonas, smėlis, vanduo.

Kuro perkrovimo sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Kuras perkraunamas krovimo mašina veikiant reaktoriui ir nemažinant jo galios. Krovimo mašinos pagrindinė dalis – skafandras su biologine apsauga, apskaičiuotas darbiniui slėgiui technologiniame kanale ir atliekantis šias funkcijas:

  • mašinos hermetiškumą su viršutine technologinių kanalų dalimi;
  • technologinių kanalų kamščių hermetinimą ir išhermetinimą;
  • išima panaudotą šilumą išskiriančią kasetę;
  • tikrina technologinio kanalo traktą;
  • įstato naują šilumą išskiriančią kasetę.

Mašina turi dvi tikslaus nutaikymo į technologinį kanalą sistemas: optinę-televizinę ir kontaktinę. Skafandras įrengtas ant tiltu judančio vežimėlio. Tiltas savo ruožtu bėgiais gali judėti išilgai centrinės salės. Mašina valdoma iš operatorinės, kuri yra už centrinės salės sienos.

Darbo eiga tokia: Mašina po tikslaus nutaikymo į technologinį kanalą, su juo susijungia, po to užsandarinamas mašinos tarpvamzdis su viršutine kanalo dalimi. Specialus mašinos griebtuvas susikabina su pakaba ir išhermetinamas technologinis kanalas. Įjungiamas kėlimo mechanizmas ir pakaba kartu su šilumą išskiriančia kasete visiškai įtraukiama į skafandrą. Po to į technologinį kanalą įstatoma pakaba su nauja šilumą išskiriančia kasete ir technologinis kanalas hermetinamas. Po hermetinimo kokybės kontrolės mašina atsiskiria nuo technologinio kanalo ir juda link naudotų kasečių priėmimo mazgo, kur jinai iškraunama.

Turbogeneratoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienas elektrinės blokas turi dvi turbinas K-750-65/3000 su 800 MW galios generatoriais. Turbinos – vieno veleno, dvisrautės (vienas cilindras – aukšto slėgio ir keturi – žemo) su tarpiniu oro perkaitinimu. Rotoriaus sukimosi greitis – 3000 aps/min. Generatoriai – trifaziai, 50 Hz dažnio, aušinami vandeniliu ir vandeniu, prijungti prie atvirosios elektros pastotės. Turbinos valdomos automatizuota sistema ASUT-750.

Elektrinės kontrolės ir valdymo sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Ignalinos atominė elektrinė

Ši sistema užtikrina pagrindinių technologinių įrengimų normalų, patikimą ir saugų darbą, technologinių procesų stabilius parametrus.

Sistema pagal funkcijas skirstoma į:

  • Reaktoriaus kontrolės, valdymo ir apsaugos sistemą
  • Reaktoriaus-tecnologinių įrengimų kontrolės, valdymo ir apsaugos sistemą
  • Turbogeneratoriaus ir atvirojo skirstančiojo įrenginio kontrolės valdymo ir apsaugos sistemą
  • Funkcinio-grupinio valdymo sistemą
  • Krovimo mašinos valdymo sistemą

Elektrinės daugelio technologinių parametrų operatyvi kontrolė vyksta centralizuotai, padedant informacinei skaičiavimo sistemai. Operatyvią informaciją atspindi blokinio valdymo skydo monitoriai, savirašiai rodykliniai prietaisai, įvairios signalinės švieslentės ir indikatoriai, mnemoschemos, spausdinantys įrenginiai.

Elektrinė valdoma iš blokinio valdymo skydo. Operatorių darbui vadovauja ir jį koordinuoja elektrinės pamainos viršininkas arba jo pavaduotojas. Elektrinėje numatyta daugiapakopė technologinių įrenginių apsauga. Sutrikus technologinių įrenginių darbui, pradeda veikti įvairių kategorijų apsauga, kuri užtikrina reaktoriaus galios sumažėjimą iki saugaus lygio 2-4 %/s greičiu. Avarinė apsauga, sumažinanti reaktoriaus galią iki nulio, naudojama retai.

Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Ši sistema patikimai kontroliuoja reaktoriaus darbą ir jo saugią eksploataciją. Ji užtikrina reaktoriaus paleidimą, automatinį duoto lygio galios palaikymą, valdo energijos paskirstymą pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulį ir aukštį, kompensuoja kuro trūkumą, garantuoja reaktoriaus sustabdymą avarinių situacijų metu.

Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemoje naudojama labai patikima aparatūra su integralinėmis schemomis įvairių jutiklių signalams priimti ir apdoroti, o taip pat informuoti operatorių apie reaktoriaus būvį. Iš viso reaktoriuje sumontuota apie 150 įvairios paskirties neutronų jutiklių. Reaktoriaus galia ir jos paskirstymas operatyviai reguliuojamas 211 boro karbido šerdžių, esančių reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos kanaluose. Nuo 2004 metų boro karbido valdymo strypai pradėti keisti modernios konstrukcijos klasteriniais valdymo strypais su disprozijaus titanatu.

Šerdims aušinti naudojamas specialaus kontūro vanduo. 40 šerdžių naudojamos valdyti energijos paskirstymui pagal reaktoriaus aktyviosios zonos aukštį. 24 šerdys atlieka greitos avarinės apsaugos funkciją. Esant avarinei situacijai jos į aktyvią zoną įvedamos per 2,5 sekundės. Likusios šerdys unifikuotos ir naudojamos avarinei apsaugai, automatiniam reaktoriaus reikiamo lygio galios palaikymui, energijos paskirstymo reaktoriaus aktyviosios zonos spindulių valdymui.

2004 m. Ignalinos 2-ame bloke sumontuota antroji stabdymo sistema. Buvo išskirtos strypų grupės, kurios atlieka apsaugos funkcijas ir atlieka valdymo funkcijas. Šių grupių valdymo elektrinės grandinės yra visiškai atskirtos. Papildomai sumontuota reaktoriaus išlaikymo pokritinėje būsenoje sistema, kuri skysto neutronų sugėriklio pagalba reaktoriaus stabdymo metu neįėjus visiems apsaugos ir valdymo strypams į aktyviąją zoną užtikrintų jo ilgalaikę saugią būseną.

Reaktoriaus technologinės kontrolės sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Reaktoriaus technologinės kontrolės sistemos bloko operatorių personalui pateikia reikiamą informaciją ir ją įveda į valdymo ir apsaugos sistemą.

Reaktoriaus technologinės kontrolės sistemos skirstomos į šias pagrindines funkcines dalis:

  • Informacijos-skaičiavimo sistemą, kuri apdoroja ir pateikia informaciją
  • Energijos išskyrimo kontrolės ir reguliavimo automatinę sistemą, kuri matuoja ir kontroliuoja energijos išskyrimą reaktoriaus kanaluose
  • Šilumą išskiriančių rinklių apvalkalų hermetiškumo kontrolės autonomišką sistemą, kuri matuoja ir kontroliuoja reaktoriaus šilumos agento aktyvumo padidėjimą
  • Technologinių kanalų bei valdymo ir apsaugos sistemos kanalų sveikumo kontrolės sistemą, kuri matuoja dujų, pumpuojamų aktyviosios zonos dujų traktais, temperatūrą ir signalizuoja apie šių dujų santykinę drėgmę
  • Šilumos agento suvartojimo reaktoriaus kanaluose kontrolės sistemą
  • Reaktoriaus pagrindinių ir pagalbinių įrengimų temperatūros kontrolės sistemą
  • Ir kitas sistemas, dalyvaujančias reaktoriaus įrenginio valdyme bei apsaugos signalų generavime

Informacijos-skaičiavimo sistemos komplekso struktūra – trijų lygių, turinti ESM SM-1M ir SM-2M, bei ryšio su objektu priemones. (informacija pasenusi)

Energijos išskyrimo kontrolės ir reguliavimo sistema apima energijos išskyrimo detektorius, kurie neinertiškai matuoja neutronų srauto tankį pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulį ir aukštį bei informuoja apdorojimo aparatūrą. Šilumą išskiriančių rinklių apvalkalų hermetiškumo kontrolės sistema leidžia nustatyti konkretų technologinį kanalą, kuriame yra pažeista kuro rinklė. Tai yra įrengimas, kuriame sumontuoti scintiliaciniai gama-spektrometriniai jutikliai. Įrenginys juda viršutinių vandens-garo komunikacijų tarpvamzdinėje erdvėje ir skenuoja vamzdyną. Ši sistema leidžia ne tik nustatyti pažeistas kuro rinkles, bet ir įsitikinti, kad konkrečiame technologiniame kanale yra aušalo srautas.

Technologinių kanalų ir valdymo bei apsaugos kanalų sveikumo kontrolės sistema apima dujų temperatūros ir valdymo bei apsaugos sistemos drenažo kanalų temperatūros matavimo daviklius, santykinės drėgmės kontrolės daviklio ir įrengimų, kurie perpumpuoja dujas per aktyviąją zoną. Šilumos agento sunaudojimo reaktoriaus kanaluose kontrolės sistema apima technometrinius daviklius ir aparatūrą, kuri dažnuminį signalą keičia į analoginį. Reaktoriaus įrenginių temperatūros kontrolės sistema sudaryta iš karščiui atsparių kabelinių termoelektrinių keitiklių.

Saugos apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

Panaudoto branduolinio kuro saugojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausia atominės elektrinės saugumo sritis – panaudoto branduolinio kuro (PBK) saugojimas. Nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios panaudotas branduolinis kuras saugomas vandenyje, specialiuose baseinuose, tose pačiose patalpose, kur ir reaktoriai. Tai laikinas saugojimo būdas, todėl buvo paskelbtas tarptautinis konkursas panaudoto branduolinio kuro saugyklai įrengti. Konkursą laimėjo Vokietijos kompanija GNB.

1993 m. Ignalinos AE ir Vokietijos kompanija GNB pasirašė kontraktą dėl 20 CASTOR ir 40 CONSTOR tipo plieninių konteinerių panaudotam branduoliniam kurui saugoti. Bendra kontrakto vertė apie 30 mln. Vokietijos markių. Pagal šį kontraktą, GNB kompanijai į Ignalinos atominę elektrinę 2001 metais dar reikia pristatyti 18 CONSTOR tipo konteinerių (22 konteineriai jau pristatyti) ir kontraktas bus įvykdytas.

1999 m. gegužės 12 d. į panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelę šalia Ignalinos AE buvo išvežtas pirmasis CASTOR tipo konteineris su PBK. Dalis panaudoto branduolinio kuro jau patalpinta į visus turimus CASTOR tipo konteinerius (20 konteinerių) ir išvežta į PBK saugojimo aikštelę. Taip pat atlikti „šaltieji“ ir „karštieji“ bandymai su CONSTOR tipo konteineriais ir šiuo metu laukiamas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) leidimas jų eksploatacijai. Tuščio konteinerio svoris – apie 70 tonų, su PBK – apie 84 tonos. Vienas iš pirmųjų darbų, susijusių su būsimu Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimu yra panaudoto branduolinio kuro išvežimas iš vandens baseinų ir jo talpinimas į saugyklas.

Turimas konteinerių skaičius neišspręs panaudoto branduolinio kuro problemos – Ignalinos AE specialistai apskaičiavo, kad jeigu pirmasis blokas būtų sustabdytas 2004 metų pabaigoje, o antrasis dirbtų iki 2010 metų, papildomai reikėtų įsigyti dar 350 konteinerių. Panaudotas branduolinis kuras CASTOR ir CONSTOR tipo konteineriuose gali būti saugomas 50 metų, po to ji reikėtų išgabenti į „amžino laidojimo“ vietą, bet tokios vietos Lietuvoje kol kas dar nėra numatyta.

Spauda[taisyti | redaguoti kodą]

Branduolinės jėgainės Baltijos jūros regione[taisyti | redaguoti kodą]

Direktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Ignalinos atominė elektrinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka