Malis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Malio Respublika (Malis) – nuo 1960 m. nepriklausoma valstybė Vakarų Afrikoje, buvusi Prancūzijos kolonija. Ribojasi su Mauritanija šiaurės vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Nigeriu rytuose, Burkina Fasu, Dramblio Kaulo Krantu ir Gvinėja pietuose, Senegalu vakaruose.

République de Mali

	Vaizdas:Mali coa.png
(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Amadou Toumani Touré

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

1 240 000 km² (23)
1,6%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

11 716 829 (70)
9,45 žm./km² (175)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
14,59 mlrd. $ (128)
1 200 $ (170)

Valiuta

CFA frankas (XOF)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +0
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Prancūzijos
1960 rugsėjo 22

Valstybinis himnas

Malio himnas

Interneto kodas

.ml

Šalies tel. kodas

223

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Malio istorija

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Malio politinė sistema

Malis laikomas pavykusios demokratizacijos Afrikoje pavyzdžiu, nors yra viena iš skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Malio administracinio suskirstymo vienetai

Malis suskirstytas į 9 regionus, įskaitant sostinės teritoriją:

Bamako (sostinės),
Gao,
Kayes,
Kidal,
Koulikoro,
Mopti,
Ségou,
Sikasso,
Tombouctou.

[taisyti] Geografija

Malio žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Malio geografija

Malis yra šalis Vakarų Afrikoje. Per šią šalį teka upė Nigeris, kuri šiandien yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis tiekiantis žuvį, geriamą, bei irigacijai vandenį. Šiaurinę šalies dalį užima Sachara, dalis teritorijos paenka į Sahelio bei Sudano sritis.

[taisyti] Ekonomika

Didžioji dalis Malio gyventojų užsiima ūkininkavimu, gyvulių auginimu ir žuvininkyste. Medvilnė ir riešutai yra pagrindinis šalies pelno šaltinis. Pagrindiniai šalies maisto produktai yra ryžiai, kukurūzai, sorgai, sorai, manijokai. Ūkininkavimui pakenkė dykumėjimas. Malis gamina pagrindinius žemės ūkio, statybos įrankius. Auksas, fosfatas, druska, klintys yra kasami Malyje, kaip ir neeksploatuojami mineralai: boksitas, manganas, geležies rūda, litis, uranas, alavas, varis, deimantai.

Auksas ir medvilnė sudaro 80% Malio eksporto pajamų. Importuojamos mašinos, įranga, maistas, įvairios konstrukcijos ir nafta.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Malio demografija

Mergaitė iš Bamako

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Malyje gyvena 12 666 987 žmonės ir metinis populiacijos prieaugis yra 2.765%^[1]. 68% populiacijos gyvena kaimuose, 5-10% yra klajokliai^[2]. Daugiau nei 90% žmonių gyvena pietinėje šalies dalyje. Didžiausias miestas yra šalies sostinė Bamakas, kur 2006 metų duomenimis gyvena 1 690 471 gyventojų.

Malis yra viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių pagal kūdikių mirštamumą. Vidutiniškai iš tūkstančio kūdikių 102 miršta per pirmuosius gyvenimo metus^[3]. 2009 metais buvo apskaičiuota, kad jei visos moterys išgyventų iki menopauzės ir gimdytų pagal dabartinį šalies tempą, viena moteris vidutiniškai per gyvenimą pagimdytų 7,29 vaiko. Pagal šį rodiklį Malis užima antrą vietą pasaulyje po Nigerio^[4]. 2009 m. duomenimis vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Malyje yra 50,35 metų (48,38 vyrams ir 52,38 moterims)^[1]. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)^[1]:

0-14 metų: 48,3%
15-64 metų: 48,7%
virš 65 metų: 3,1%

Malyje yra daugybė etninių grupių. Daugelis jų turi istorinių, kultūrinių, lingvistinių ir religinių bendrumų. Didžiausios grupės yra bambarai (36,5% visos populiacijos) ir fulbiai (17%). Malis istoriškai pasižymėjo gana gerais etninių grupių tarpusavio santykiais. Oficiali šalies kalba yra prancūzų, bet yra vartojama dar bent 40 afrikietiškų kalbų. Apie 80% populiacijos gali susikalbėti bambarų kalba, kuri yra dažnai vartojama kaip lingua franca ir yra turgaus kalba.^[2] 46,4% vyresnių nei penkiolika metų Malio gyventojų yra raštingi^[1].

[taisyti] Religija

Pasiskirstymas pagal religiją^[5]
religija			procentas
Islamas			90%
Krikščionybė			5%
Vietinės religijos			5%

Apie 90% Malio gyventojų yra musulmonai (daugiausia sunitai), 5% - krikščionys (du trečdaliai Romos katalika, likę daugiausiai protestanai), o likę 5% yra vietinių religijų atstovai (daugiausia animistai)^[5]. Ateizmas ir agnosticizmas yra retas reiškinys Malyje, dauguma gyventojų praktikuoja religiją kasdien^[6]. Malyje praktikuojamas islamas yra tolerantiškas, prisitaikęs prie vietinių sąlygų. Musulmonų ir religinių mažumų santykiai bendrai paėmus yra draugiški.^[6] Šalis neturi jokios oficialios religijos ir valdžia gerbia tikėjimo laisvę^[6].