Visaginas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Visaginas
   Visaginas COA.svg   
Visaginas001.JPG

Visaginas
55°36′0″N 26°25′50″E / 55.6°N 26.43056°E / 55.6; 26.43056 (Visaginas)Koordinatės: 55°36′0″N 26°25′50″E / 55.6°N 26.43056°E / 55.6; 26.43056 (Visaginas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė: Visagino savivaldybė
Įkūrimo data: 1975 m.
Gyventojų (2014): 20 532
Plotas: 9,231 km²
Tankumas (2014): 2 224 žm./km²
Altitudė: 164 m
Pašto kodas: centrinis LT-31001
Commons-logo.svg Vikiteka: VisaginasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Vìsaginas
Kilmininkas: Vìsagino
Naudininkas: Vìsaginui
Galininkas: Vìsaginą
Įnagininkas: Vìsaginu
Vietininkas: Vìsagine

Sniečkus (1975–1992), lenk. Wisaginia

Paminklinis akmuo miesto centre
Ignalinos atominė elektrinė (uždaryta)

Visaginas – miestas Utenos apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Visagino savivaldybės centras.

Labiausiai žinomas dėl netoli Visagino esančios Ignalinos AE (6 km nuo miesto; atidaryta 1983 m. pabaigoje, uždaryta 2009 m. pabaigoje). Planuojama šalia buvusios atominės elektrinės pastatyti naująją Visagino atominę elektrinę.

Visagine yra du pašto skyriai (centrinis LT-31001), kultūros centras, ligoninė, pensionatas. Pietuose telkšo Visagino ežeras, pietvakariuose – Kukuižės ežeriukas. Yra Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1998 m.), Visagino koplyčia (įrengta 1989 m.), dvi stačiatikių cerkvės (Visagino Jono Krikštytojo Gimimo cerkvė ir Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvė) bei įsikūręs Visagino stačiatikių dekanatas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo tik keli kaimai. Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 m. vasarą jėgainės statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena (rugpjūčio 10 d.), kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena. Gyvenvietės projektą parengė architektas V. Akutinas.

Visaginas (tuometinis Sniečkus) buvo plečiamas, kadangi Ignalinos AE galėjo turėti net keturis reaktorius. Dalis suplanuoto miesto taip ir liko nepastatyta. 1977 m. rugsėjo 26 d. Sniečkus tapo miesto tipo gyvenviete, pakartotinai jos teisės patvirtintos 1984 m. gegužės 29 d. 1984 m. išvakarėse paleistas pirmasis Ignalinos AE reaktorius.

Atgavus nepriklausomybę buvo įkurta Visagino savivaldybė, suteiktos miesto teisės. 1992 m. rugsėjo 22 dieną LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu grąžintas Visagino pavadinimas – toks pavadinimas buvo vieno iš kaimų, stovėjusių šioje vietoje iki juos griaunant ir statant miestą.

Nepriklausomybės laikotarpiu mieste pradėti rengti country muzikos festivaliai „Visagino Country“, pastatytos šventovės stačiatikiams ir katalikams. Miestas buvo tapęs populiariu dėl žemų būstų kainų, todėl nemažai pensijinio amžiaus žmonių persikeldavo gyventi į Visaginą.

1992–1995 m. mieste buvo įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas. 1995 m. suteiktos miesto teisės. 1996 m. patvirtintas Visagino herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19771995 m. miesto tipo gyvenvietė Ignalinos rajonas
1995–1999 m. Ignalinos rajono savivaldybė Utenos apskritis
1999–2003 m. Visagino savivaldybė
nuo 2003 m. Visagino savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas minėjo tokius svarstytus naujojo miesto vardus: Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva (analogija su Bratsko miestu, išaugusiu prie gigantiškos hidroelektrinės ant Angaros upės), Galiūniškis, Galiūnai, Liaudėnai, Drauguva, Šviesūnai, Tarybiškės (analogija su Sovetsko miestu Kaliningrado srity­je, buvusia Tilže), Gražuoliai, Sėliai, Taikūnai (analogija su gyvenviete Mirnu, deimantų sostine Jakutijoje), Saulėnai, Saulėtekiai, Uranija, Gabija.[1]

Pavadinimo pasirinkimą sąlygojo ir kalbiniai ypatumai. Norėta, kad jį būtų galima lengvai ištarti rusiškai ir daugeliu kitų kalbų. Pasirinkta Atomava, kurį esą ir japoniškai nesunkiai būtų galima ištarti. Tačiau vėliau buvo nutarta miestą pavadinti Sniečkumi – Lietuvos SSR funkcionieriaus Antano Sniečkaus (1903–1974) garbei. Toks pavadinimas patvirtintas 1977 m. rugsėjo 26 d. LSSR AT prezidiumo įsaku.

1992 m. rugsėjo 22 d. LR AT nutarimu Nr. I-2899 miestas pervadintas Visaginu pagal greta telkšantį Visagino ežerą. Pastarasis gali būti yra kilęs nuo frazės „visi ginasi“ – legendos byloja kadaise ežere buvus daug gyvačių, nuo kurių visiems reikėję gintis. Kiti labiausiai svarstyti variantai buvo Drūkšiai ir Sėliai.

Problemos[taisyti | redaguoti kodą]

Tipiniai gyvenamieji namai
Miesto centre stovinti kolona su Geigerio skaitikliu, fiksuojančiu radijacijos lygį
Užrašas ant Geigerio skaitiklio kolonos
  • Nedarbas
  • Nerimas dėl ateities.
  • Savivaldos neaiškumai: per savivaldybių reformą norėta išplėsti prijungiant dalį Ignalinos rajono ir Zarasų rajono teritorijų, įskaitant ir Ignalinos AE, kuri kol kas priklauso Ignalinos rajonui, ir iš miesto savivaldybės ją padaryti tiesiog savivaldybe (kaip ir Marijampolė, Druskininkai, anksčiau turėję savo savivaldybes). 2003 m. įsigaliojus Visagino miesto ir Ignalinos rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymui, Visagino savivaldybės teritorija nuo 896 ha išsiplėtė iki 5841 ha.
  • Emigracija: po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Ignalinos AE uždarymo padidėjo emigracija.

Mieste vykdomos įvairios integracijos į darbo rinką programos. Teikiama parama verslui pradėti. Numatyta sumažinti staiga dėl pakilusių mokesčių kilusį šoką.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Po Ignalinos AE uždarymo, siekiama vystyti turizmą, nes Visagino kraštas ežeringas, vaizdingos apylinkės, geras susisiekimas. Pro Visaginą eina tarptautinės reikšmės geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Daugpilis-Vilnius-Varšuva-Berlynas. Atsirado daug parduotuvių ir prekybos centrų.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1979 m. ir 2011 m.
1979 m.sur. 1981 m. 1985 m.[2] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
6 212 9 800 22 000 32 438 29 554
2011 m.sur. - - - -
22 361 - - - -


Sovietiniais metais buvo statomi daugiausiai tarnybinių daugiabučiai, kuriuose buvo apgyvendinami elektrinės darbuotojai. Jie buvo atsiųsti iš kitų Sovietų Sąjungos pakraščių, daugiausia rusų, kadangi Lietuvoje nebuvo daug AE specialistų.

Šiuo metu dauguma – rusų, taip pat gyvena baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai. Rusų kalba Visagine – „lingua franca“ (dominuojanti kalba). Visagine užrašai bei dokumentai neretai rašomi ir rusų kalba. Visaginas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą.

Referendumo dėl stojimo į ES metu balsuota gana pasyviai, didesnė dalis gyventojų balsavo „už“.[3]

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 22 361 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 29 554 žmonės:[5]

Urbanizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Visagino mieste gyvena apie 32 000 gyventojų. Prijungus prie Visagino savivaldybės dalį Ignalinos rajono teritorijos, atsirado kaimo gyventojų. Gyventojų skaičius vis mažėja.

Sudėtis pagal lytį[taisyti | redaguoti kodą]

  • vyrai – 14035 (47,49 %)
  • moterys – 15519 (52,51 %)

Religinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Visagine musulmonai sudaro 0,46 % gyventojų – tai yra antra pagal gausumą musulmonų bendrija Lietuvoje.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą supa miškai, jis yra labiausiai į rytus nutolęs Lietuvos miestas. Prie miesto yra Latvijos ir Baltarusijos sienos.

Kraštinės koordinatės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png   55° 37′ 00″   Blank-50px.png
26° 23′ 50″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
26° 27′ 30″
  55° 34′ 40″  

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkelio stotis

Mieste kelios plačios gatvės ir nedaug šalutinių gatvių. Visų gatvių ilgis – 45 kilometrai.

Geležinkelio stotis yra yra ant svarbaus geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva, čia kursuoja Vilniaus-Sankt Peterburgo traukiniai, sujungiantys Visaginą taip pat ir su Pskovu bei Latvijos miestais – Daugpiliu ir Rezekne. Kursuoja vietinės reikšmės traukiniai Vilnius-Turmantas.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Visaginas


Autobusu galima nuvažiuoti į Vilnių, Kauną, Uteną, Daugpilį ir aplinkinių rajonų gyvenvietes. Prie miesto eina  113  DūkštasVisaginas  taip pat  177  VisaginasIgnalinos AE .

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Prisiminimų knyga „Rytoj to nebus“. Goda Ferensienė.
  2. Sniečkus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 54 psl.
  3. Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje: Referendumo rezultatai
  4. 2011 m. surašymo duomenys
  5. 2001 m. surašymo duomenys
  6. Visagino Technologijų ir verslo profesinio mokymo centras

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Po išskleistais sparnais: iš Visagino ir apylinkių kultūros istorijos: 1970–2008 (autorius Algirdas Kavaliauskas). – Utena: Utenos Indra, 2009. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8004-31-1
  • Europos miestai: Visaginas: albumas (sud. Tatjana Bogdanovič). – Vilnius: Sapnų sala, 2009. – ISBN 978-9955-611-50-9
  • Visaginas: bibliografijos rodyklė, 1975–2009 / Visagino viešoji biblioteka. – Utena: Utenos Indra, 2010. – 600 p. – ISBN 978-609-8004-53-3

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]