Visaginas

Visaginas
Visaginas 55°36′0″N 26°25′50″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Utenos apskritis
Savivaldybė:	Visagino savivaldybė
Įkūrimo data:	1975 m.
Gyventojų (2010):	28 045
Plotas:	9,231 km²
Tankumas (2010):	3 038 žm./km²
Altitudė:	164 m
Pašto kodas:	centrinis LT-31001
Vikiteka:	VisaginasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Vìsaginas Kilmininkas: Vìsagino Naudininkas: Vìsaginui Galininkas: Vìsaginą Įnagininkas: Vìsaginu Vietininkas: Vìsagine
Sniečkus (1975–1992)

Paminklinis akmuo miesto centre

Ignalinos atominė elektrinė (uždaryta)

Visaginas – miestas Utenos apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Visagino savivaldybės centras.

Labiausiai žinomas dėl netoli Visagino esančios Ignalinos AE (6 km nuo miesto; atidaryta 1983 m. pabaigoje, uždaryta 2009 m. pabaigoje). Planuojama šalia buvusios atominės elektrinės pastatyti naująją Visagino atominę elektrinę.

Visagine yra du pašto skyriai (centrinis LT-31001), kultūros centras, ligoninė, pensionatas. Pietuose telkšo Visagino ežeras, pietvakariuose – Kukuižės ežeriukas. Yra Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1998 m.), Visagino koplyčia (įrengta 1989 m.), dvi stačiatikių cerkvės (Visagino Jono Krikštytojo Gimimo cerkvė ir Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvė).

Istorija

Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo tik keli kaimai. Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 m. vasarą jėgainės statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena (rugpjūčio 10 d.), kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena. Gyvenvietės projektą parengė architektas V. Akutinas.

Visaginas (tuometinis Sniečkus) buvo plečiamas, kadangi Ignalinos AE galėjo turėti net keturis reaktorius. Dalis suplanuoto miesto taip ir liko nepastatyta. 1977 m. rugsėjo 26 d. Sniečkus tapo miesto tipo gyvenviete, pakartotinai jos teisės patvirtintos 1984 m. gegužės 29 d. 1984 m. išvakarėse paleistas pirmasis Ignalinos AE reaktorius.

Atgavus nepriklausomybę buvo įkurta Visagino savivaldybė, suteiktos miesto teisės. 1992 m. rugsėjo 22 dieną LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu grąžintas Visagino pavadinimas – toks pavadinimas buvo vieno iš kaimų, stovėjusių šioje vietoje iki juos griaunant ir statant miestą.

Nepriklausomybės laikotarpiu mieste pradėti rengti country muzikos festivaliai „Visagino country“, pastatytos šventovės stačiatikiams ir katalikams. Miestas buvo tapęs populiariu dėl žemų būstų kainų, todėl nemažai pensijinio amžiaus žmonių persikeldavo gyventi į Visaginą.

1992–1995 m. mieste buvo įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas. 1995 m. suteiktos miesto teisės. 1996 m. patvirtintas Visagino herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1977–1995 m.	miesto tipo gyvenvietė	Ignalinos rajonas
1995–1999 m.	–	Ignalinos rajono savivaldybė	Utenos apskritis
1999–2003 m.	–	Visagino savivaldybė
nuo 2003 m.	–	Visagino savivaldybės centras

Pavadinimo kilmė

LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas minėjo tokius svarstytus naujojo miesto vardus: Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva (analogija su Bratsko miestu, išaugusiu prie gigantiškos hidroelektrinės ant Angaros upės), Galiūniškis, Galiūnai, Liaudėnai, Drauguva, Šviesūnai, Tarybiškės (analogija su Sovetsko miestu Kaliningrado srity­je, buvusia Tilže), Gražuoliai, Sėliai, Taikūnai (analogija su gyvenviete Mirnu, deimantų sostine Jakutijoje), Saulėnai, Saulėtekiai, Uranija, Gabija.

Pavadinimo pasirinkimą sąlygojo ir kalbiniai ypatumai. Norėta, kad jį būtų galima lengvai ištarti rusiškai ir daugeliu kitų kalbų. Pasirinkta Atomava, kurį esą ir japoniškai nesunkiai būtų galima ištarti. Tačiau vėliau buvo nutarta miestą pavadinti Sniečkumi – Lietuvos SSR funkcionieriaus Antano Sniečkaus (1903–1974) garbei. Toks pavadinimas patvirtintas 1977 m. rugsėjo 26 d. LSSR AT prezidiumo įsaku.

1992 m. rugsėjo 22 d. LR AT nutarimu Nr. I-2899 miestas pervadintas Visaginu pagal greta telkšantį Visagino ežerą. Pastarasis gali būti yra kilęs nuo frazės „visi ginasi“ – legendos byloja kadaise ežere buvus daug gyvačių, nuo kurių visiems reikėję gintis. Kiti labiausiai svarstyti variantai buvo Drūkšiai ir Sėliai.

Problemos

Tipiniai gyvenamieji namai

Miesto centre stovinti kolona su Geigerio skaitikliu, fiksuojančiu radijacijos lygį

Užrašas ant Geigerio skaitiklio kolonos

• Nedarbas
• Nerimas dėl ateities.
• Savivaldos neaiškumai: per savivaldybių reformą norėta išplėsti prijungiant dalį Ignalinos rajono ir Zarasų rajono teritorijų, įskaitant ir Ignalinos AE, kuri kol kas priklauso Ignalinos rajonui, ir iš miesto savivaldybės ją padaryti tiesiog savivaldybe (kaip ir Marijampolė, Druskininkai, anksčiau turėję savo savivaldybes). 2003 m. įsigaliojus Visagino miesto ir Ignalinos rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymui, Visagino savivaldybės teritorija nuo 896 ha išsiplėtė iki 5841 ha.
• Emigracija: po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Ignalinos AE uždarymo padidėjo emigracija.

Mieste vykdomos įvairios integracijos į darbo rinką programos. Teikiama parama verslui pradėti. Numatyta sumažinti staiga dėl pakilusių mokesčių kilusį šoką.

Ekonomika

Siekiama vystyti turizmą, nes Visagino kraštas ežeringas, vaizdingos apylinkės, geras susisiekimas. Pro Visaginą eina tarptautinės reikšmės geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Daugpilis-Vilnius-Varšuva-Berlynas. Atsirado daug parduotuvių.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1979 m. ir 2001 m.
1979 m.sur.	1981 m.	1985 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
6 212	9 800	22 000	32 438	29 554
Demografinės raidos histograma

Sovietiniais metais buvo statomi daugiausiai tarnybinių daugiabučiai, kuriuose buvo apgyvendinami elektrinės darbuotojai. Jie buvo atsiųsta iš kitų Sovietų Sąjungos pakraščių, daugiausia rusų, kadangi Lietuvoje nebuvo daug AE specialistų.

Šiuo metu dauguma – rusų, taip pat gyvena baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai. Rusų kalba Visagine – „lingua franca“ (dominuojanti kalba). Visagine užrašai bei dokumentai neretai rašomi ir rusų kalba. Visaginas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą.

Referendumo dėl stojimo į ES metu balsuota gana pasyviai, didesnė dalis gyventojų balsavo „prieš“.

Urbanizacija

Visagino mieste gyvena apie 32 000 gyventojų. Prijungus prie Visagino savivaldybės dalį Ignalinos rajono teritorijos, atsirado kaimo gyventojų. Gyventojų skaičius vis mažėja.

Sudėtis pagal lytį

• vyrai – 14035 (47,49 %)
• moterys – 15519 (52,51 %)

Religinė sudėtis

• stačiatikiai – 10982 (40,42 %)
• katalikai – 7576 (27,88 %)
• ateistai – 7415 (27,29 %)
• sentikiai – 765 (2,82 %)
• kiti – mažiau nei po 0,5 %

Visagine musulmonai sudaro 0,46 % gyventojų – tai yra antra pagal gausumą musulmonų bendrija Lietuvoje.

Tautinė sudėtis

• rusai – 15491 (55,68 %)
• lietuviai – 4419 (15,88 %)
• gudai – 2863 (10,29 %)
• lenkai – 2541 (9,13 %)
• ukrainiečiai – 1583 (5,69 %)
• totoriai – 263 (0,95 %)
• kiti – mažiau nei po 0,5 %

Žymūs žmonės

• Ona Kolobovaitė, operos solistė
• Alina Orlova, atlikėja ir kompozitorė
• Ilja Aksionov, operos solistas

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• „Atgimimo“ gimnazija
• „Verdenės“ gimnazija
• 3 vidurinės mokyklos:
  • „Draugystės“
  • „Gerosios vilties“
  • „Sedulinos“
• „Žiburio“ pagrindinė mokykla
• Visagino Technologijų ir verslo profesinio mokymo centras
• Visagino viešoji biblioteka

Geografija

Miestą supa miškai, jis yra labiausiai į rytus nutolęs Lietuvos miestas.

Kraštinės koordinatės
		55° 37′ 00″
	26° 23′ 50″		26° 27′ 30″
		55° 34′ 40″

Susisiekimas

Geležinkelio stotis

Mieste kelios plačios gatvės ir nedaug šalutinių gatvių. Visų gatvių ilgis – 45 kilometrai.

Geležinkelio stotis yra yra ant svarbaus geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva, čia kursuoja Vilniaus-Sankt Peterburgo traukiniai, sujungiantys Visaginą taip pat ir su Pskovu bei Latvijos miestais – Daugpiliu ir Rezekne. Kursuoja vietinės reikšmės traukiniai Vilnius-Turmantas.

Geležinkelio ruožas

Gerkonys Visaginas Turmantas

Autobusu galima nuvažiuoti į Vilnių, Kauną, Uteną, Daugpilį ir aplinkinių rajonų gyvenvietes.

Sportas

Futbolas

• FK Evikonas Visaginas
• FK Intero Veteranai
• FK Interas-2 Visaginas
• FK Visaginas

Miestų partnerystė

• Slavutičius, Ukraina
• Smurgainys, Baltarusija
• Obninskas, Rusija
• Zambruvas, Lenkija

Literatūra

• Po išskleistais sparnais: iš Visagino ir apylinkių kultūros istorijos: 1970–2008 (sud. Algirdas Kavaliauskas). – Utena: Utenos Indra, 2009. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8004-31-1
• Europos miestai: Visaginas: albumas (sud. Tatjana Bogdanovič). – Vilnius: Sapnų sala, 2009. – ISBN 978-9955-611-50-9
• Visaginas: bibliografijos rodyklė, 1975–2009 / Visagino viešoji biblioteka. – Utena: Utenos Indra, 2010. – 600 p. – ISBN 978-609-8004-53-3

Nuorodos

Vikižodynas

• Oficiali miesto svetainė
• Miesteliai.lt
• Neoficiali miesto svetainė (rusų k.)
• Visagino jaunimo svetainė (rusų k.)
• Nuotraukų galerija (rusų k.)
• Novel Visaginas (rusų k.)
• Visagino žemėlapis per balticmaps.eu
• Visagino apylinkės per balticmaps.eu