Nemunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nemunas
Nemunas ties Liškiava
Nemunas ties Liškiava
Ilgis 937,4 km
Baseino plotas 98 200 km²
Vidutinis debitas 540 m³/s
Ištakos Minsko sritis
Žiotys Kuršių marios
Šalys Baltarusija, Lietuva, Rusija
Nemunas Baltarusijoje
Saulėlydis
Nemunas ties Gardinu ("Melovye Gory")

Nemunas (žem. Nemons, brus. Нёман, "Nioman", vok. Memel, latv. Nemuna, lenk. Niemen, rus. Неман, "Neman") - ilgiausia Lietuvos upė. Jo visas ilgis yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis – 116 km – Lietuvos siena su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, 426 km teka per Baltarusiją.

Nemuno baseino plotas 98 200 km², iš jų 46 600 km² yra Lietuvoje (užima 72% Lietuvos teritorijos). Nemunas prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo Minsko ir įteka į Kuršių marias. Nemuno gylis iki 5 m, vagos plotis iki 500 m. Srovės greitis 1–2 m/s. Didžiausias vidutinis debitas prie Pagėgių – 630 m³/s. Per metus į Baltijos jūrą Nemunu nuteka vidutiniškai 21,6 km³ vandens.

Į Nemuną įteka apie 180 intakų, didžiausi jų:

Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas. Užtvankoje pastatyta Kauno hidroelektrinė. Aukščiau jos susidaręs tvenkinys yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis.

Nemuno potvynis Šlažų kaimo apylinkėse

Turinys

[taisyti] Vardo kilmė

Tiksli Nemuno vardo kilmė nežinoma. Profesoriaus Kazimieras Būga spėja, kad vardas reiškia šlapią vietą, raistą, pelkę. Nemuno vardas senas, greičiausiai nuo neolito laikotarpio. Nemuno vardažodis plačiai paplitęs baltų gyventose srityse, dažniausiai vandenvardžiuose. Giminingų žodžių yra nemažai: Nemunykštis, Nemunėlis, Nemunaitis, Nemunynas ir kiti. Yra nemažai gyvenviečių, kurių pavadinime yra panašus žodis - Panemunė, Užnemunė, Nemunaitis, Nemajūnai. Jų esama nuo pat upės aukštupio.[1]

[taisyti] Saugomos teritorijos

Nemunas teka per keletą Lietuvos respublikos saugomų teritorijų - įeina į Dzūkijos nacionalinio parko, Panemunių, Kauno marių, Nemuno deltos regioninių parkų teritorijas, sudaro Nemuno kilpų ir Rambyno regioninių parkų ribas.

[taisyti] Potvynis Lietuvoje

Kiekvieną pavasarį, pasibaigiant žiemai, Pamario krašte Nemunas išsilieja iš krantų, apsemdamas nemažas teritorijas. Potvynis apsemia per 50 km kelių. Pavasario potvynis yra tik šiam kraštui būdingas reiškinys. Šilutės rajone potvynis paprastai apsemia apie 10000 hektarų teritoriją. Kartais potvynis užlieja didesnius pievų plotus ir atskiria gyventojus nuo civilizacijos. Pamario krašte pavasarį, retsykiais rudenį ar žiemą, potvyniai yra įprastas Pamario krašto vaizdas. Tokio dažno potvynio pagrindinės priežastys yra dvi - gan gausūs krituliai, antroji jau nuo tarybinių laikų negilinamas Nemunas, kuris nebesugeba praleisti tokio vandens kiekio ir šis liejasi į pievas, semia kelius ir sodybas.

Per hidrologinių stebėjimų istoriją didžiausias buvo 1958 m. potvynis - užtvindyta 58 tūkst. ha laukų.

2007 m. vasario 2 d. potvynis buvo užsėmes 10000 hektarų teritorijos. Po vandeniu buvo apsemta 54 km kelių. 9 kaimai ir 58 sodybos buvo atskirtos nuo išorinio pasaulio.

[taisyti] Šilutės - Rusnės kelias

Potvynio metu paprastai apsemiamas Šilutės - Rusnės kelio ruožas. Keliui tapus neišvažiuojamu pasitelkiamas specialus transportas - lengvuosius automobilius perkelia tralai, kursuoja padidinto pravažumo autobusas. Vandens lygiui virš kelio pasiekus 80 cm perkėla uždaroma, pagalbą gyventojams teikia kariškių amfibijos.

Užlietas Šilutės-Rusnės kelias

Šalia užliejamo kelio planuota statyti estakadą. 1997 m. vandens lygis virš kelio viršijo 1,4 m.

Nemunas Lietuvos žemėlapyje

[taisyti] Tiltai per Nemuną (Lietuvos teritorijoje)

Pasroviui:

[taisyti] Išnašos

[taisyti] Nuorodos

Vikicitatos


Vikiteka: Nemunas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Asmeniniai įrankiai