Lietuvos Respublikos Konstitucija

Šiam straipsniui reikalingas dėmesys!
Jei galite, paskaitykite aptarimus ir sutvarkykite jo turinį.

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra referendumu priimtas pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (Toliau - LRK) reglamentuoja pagrindinius Lietuvos gyvventojų gyvenimo aspektus.
Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.
LRK įtvirtina demokratinę santvarką.
LRK nustato kas gali būti Lietuvos Respublikos gyventojai.
Nustato tautos valdzios institucijas - seimas.
Įtvirtina pagrindini valdžių padalijimo principą.
Konstitucinę apsaugą vykdo Lietuvos Respubliko konstitucinis teismas.
Lietuvos Respubliko konstitucija yra sunkiai keičiama, kai kurie straipsniai keičiami tiktai įstatymu.

Dabartinė Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d.

[taisyti] Istorija

Lietuvoje galiojo šios, laikinos, konstitucijos:
- 1918 – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė valstybės tarybai, įstatymų vykdomoji valdžia – prezidiumui;
- 1919 – laikinoji 1919 metų Konstitucija;
- 1920 – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Steigiamajam Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui taip buvo leista rinkti Prezidentą.

Lietuvoje galiojo šios, pastovios, konstitucijos:
- 1922 – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui buvo leista rinkti Prezidentą. Seimas ir Prezidentas buvo renkami 3 metams. Lietuva – demokratinė respublika, minima valstybinė atributika, valstybinė kalba – lietuvių;
- 1928 – Prezidentą rinko patikimi asmenys 7 metams;
- 1938 – buvo įtvirtinta prezidento institucija. Prezidentas renkamas 7 metams. Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti už savo galios veiksmus.

Šis teisinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.