Abiejų Tautų Respublika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||||||||||||||||||||||||
Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego [1]) – federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m., susidėjusi iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir gyvavusi iki paskutiniojo šios valstybės padalinimo 1795 m.
Valstybė pratęsė nuo 1386 m. buvusią Lietuvos ir Lenkijos personalinę uniją ir gyvavo nuo 1569 m. iki 1795 m. Tuo metu tai buvo viena didžiausių tiek pagal dydį, tiek ir pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje, daugiau nei du amžius atlaikiusi Teutonų ordino, mongolų (totorių), rusų, Osmanų bei švedų agresiją.
Abiejų tautų respublikos politinė sistema unikali – tai buvo modernios demokratijos bei federacijos pradmenys, o valstybės konstitucija buvo antroji pagal senumą rašytinė konstitucija pasaulyje.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Valstybės susikūrimas
Valstybių susijungimas įvyko 1569 metais pasirašius Liublino uniją. Lietuvos istorikų Liublino unija dažnai vertinta neigiamai, nes kartu su ja Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neteko didelės dalies teritorijos, kuri perduota Lenkijos karalystei.
[taisyti] Valstybės raida XVI-XVII amžiuje
1572 m. mirė Žygimantas Augustas. Po jo mirties buvo padaryti svarūs valstybės valdymo sistemos pakeitimai, įteisinę daugiau galių bajorams (šlėktoms) bei įtvirtinę renkamąją monarchiją. Elekciniame seime galėjo dalyvauti kiekvienas bajoras.
XVII amžius lenkų laikomas „aukso amžiumi“. Tuo metu Seimas tvirtai valdė šalį, išvengė bereikalingų karinių konfliktų, atlaikė rusų ir švedų invaziją, o vienu metu net perėmė Maskvos kunigaikštystės valdymą.
Tuo pačiu XVII amžiuje įsivyravo anarchija, išryškėjo daug vidinių problemų, šalis tapo mažiau atspari išorinei įtakai. Svarbiausi valstybės sprendimai galėjo būti priimami tik tam pritarus iš didikų ir bajorų atstovų sudarytame seime. Seimo sprendimai buvo priimami tik visiems atstovams pritarus, dėl to Seimų sesijos užtrukdavo labai ilgai, kartais ilgiau negu parą. Karalius taip stengdavosi nuvarginti atstovus ir taip priimti sau naudingus sprendimus. Teoriškai kiekvienas į seimą išrinktas atstovas galėjo nutraukti Seimo darbą pareiškęs protestą ir išėjęs iš posėdžių salės. Ši bajorų teisė vadinta liberum veto, kuria pirmą kartą pasinaudota valdant Steponui Batorui. Faktiškai taip pasielgti galėjo tik kurio nors didiko paramą turintis bajoras, nes buvo atvejų, kai bandymai paskelbti liberum veto buvo sulaikomi jėga.
1655-1660 Abiejų Tautų Respubliką (išskyrus nedidelę teritoriją pietuose, prie Turkijos sienos) buvo užėmusi Švedija ir Rusija (vadinamasis „švedų tvanas“).
[taisyti] Saksų dinastija. Konfederacijų laikotarpis
XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų pacifistinės ir federalistinės idėjos jau buvo privedusios valstybę prie žlugimo. Valdant Augustui II ir Augustui III pavyko tik keli seimai.
Po Augusto III, paskutinio Saksų dinastijos atstovo, mirties dėl sosto varžėsi tik vadinamoji Familija ir Patockiai, palaikomi Radvilų. Buvo reikalaujama, kad išvyktų austrų ir rusų atstovai. Jau tarpuvaldžiu susidarė dvi grupuotės – Čartoriskiai („Familija“) ir Potockiai, kuriuos rėmė Radvilos. Potockiai rėmėsi Prancūzija, Švedija, Turkija, o Čartoriskius palaikė Rusija, todėl rusų kariuomenei spaudžiant Varšuvos seime karaliumi 1733 m. rugsėjo 12 d. išrinktas Stanislovas Leščinskis. 1733 m. spalio 17 d. Stanislovas I-asis paskelbė karą Augusto III-ojo šalininkams. 1734 m. susikūrė Lietuvos konfederacija, palaikanti Stanislovą I-ąjį. 1752 m. Čartoriskiai įkūrė Rusų partiją. Tuo metu buvo beiškylanti ir Mnišekų grupuotė.
[taisyti] Abiejų Tautų Respublikos padalinimai
Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Buvo bandoma vykdyti reformas ir 1791 metais gegužės 3 dieną buvo sudaryta Konstitucija, tačiau buvo jau per vėlu ir per tris padalijimus valstybė buvo sunaikinta. Pirmasis - 1772 metais. Valstybę pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos karalystė, Austrijos imperija. Antrasis - 1793 metais. Valstybę pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos karalystė. Trečiasis - 1795 metais. Valstybę pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos karalystė, Austrijos imperija.
[taisyti] Sandara, administracija
[taisyti] Valdovai
- Žygimantas Augustas
- Henrikas Valua
- Steponas Batoras
- Zigmantas Vaza
- Vladislovas Vaza
- Jonas Kazimieras Vaza
- Mykolas Kaributas Višnioveckis
- Jonas Sobieskis
- Augustas II Stiprusis
- Stanislovas Leščinskis
- Augustas III Saksas
- Stanislovas Augustas Poniatovskis
[taisyti] Kaimyninės valstybės
[taisyti] Išnašos
 |
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
