Lietuvos keliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išlikęs XVI a. grindinys prie Klaipėdos pilies – vienas iš seniausių Lietuvos kelių
Kelio atkarpa Vilnius – Kaunas – Klaipėda ties Kaunu.

Lietuvos keliai yra Lietuvos transporto sistemos dalis. Valstybei priklausantys (valstybiniai) keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Valstybei nepriklausantys keliai (gatvės, vietiniai keliai, privažiavimai) priklauso savivaldybėms.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal tipą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių tinklas skirstomas į šias kategorijas:

  • Europos kelių tinklo koridoriai
  • E kategorijos keliai
  • magistraliniai keliai
  • krašto ir rajoniniai keliai

Pagal lygmenį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje yra 21324,85 km valstybinių kelių, kurie skirstomi į tris kategorijas:

Kelių dangų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių dangos 2013 m. (km):[2]

Danga Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto dangos 1 674,83 4 939,354 6 978,105 13 584,389
Cementbetonio dangos 71,12 - 1,34 72,46
Žvyro dangos - - 7 604,084 7 604,084
Grindinys 0,42 - 7,006 7,426
Iš viso 1 738,47 4 939,354 14 590,585 21 268,409

Kelių tinklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos kelių tinklo koridoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos kelių tinklo koridoriai.

1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network koridoriai. Juos nustatė Europos šalių transporto ministrai konferencijos metu, kuri vyko Kretoje.

Koridorius Nr. I[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica) kerta Lietuvą šiaurės – pietų kryptimi, jungdamas Taliną – Rygą – Saločius – Panevėžį – Kauną – Kalvariją – Varšuvą. Koridoriaus atšaka Nr. I A jungia Taliną – Rygą – Šiaulius – Tauragę – Kaliningradą.

Koridorius Nr. IX[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koridorius kerta Lietuvą rytų – vakarų kryptimi. Atšaka Nr. IX B jungia Kijevą – Minską – Vilnių – Klaipėdą, o atšaka Nr. IX D – Kauną – Kaliningradą.

E kategorijos keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E kategorijos keliai.

Lietuvą kerta 6 Europinės reikšmes magistralės:


Magistraliniai keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magistralinis kelias  A17  Panevėžio rajone
Magistralinis kelias  A4  Trakų rajone
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
Vaizdas:Crop 1200x900 kaunas-marijampole-suvalkai-pagrindine-17828.jpg
Magistralinis kelias  A5  Marijampolėje

Magistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo Lietuvos keliai.

Magistraliniai kelių ilgis 1875,586 km. Lietuvos magistraliniai keliai yra šie (Kelio ilgiai žymimi iki valstybės sienos):

Krašto ir rajoniniai keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 141  netoli Vilkijos
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Tiltai ir viadukai valstybinės reikšmės keliuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso priskaičiuojama 1497[3] tiltų susijusių su valstybiniais keliais, kurie skirtomi pagal perdangos medžiagą: gelžbetoninius, plieninius ir medinius.

Skaičius (vnt.) Ilgis (m)
Gelžbetoniniai 1420 46 390
Plieniniai 74 5 020
Mediniai 3 267
Iš viso 1 497 51 677

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2013 m. duomenys
  2. LAKD Archyvuota kopija 2012-06-30 iš Wayback Machine projekto. – Kelių dangos
  3. LAKD Archyvuota kopija 2012-07-31 iš Wayback Machine projekto. – Tiltai, viadukai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]