Šveicarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis yra apie valstybę. Apie gyvenvietę Lietuvoje skaitykite straipsnyje Šveicarija (Jonava)

Šveicarija, arba Šveicarijos Konfederacija (lot. Confœderatio Helvetica, tarptautinis kodas CH) – mažiausia pasaulyje federacinė valstybė įsikūrusi vidurio Europoje. Šalį sudaro 26 kantonai. Šveicarija šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose su Italija, vakaruose su Prancūzija. Šveicarijoje vartojamos keturios oficialiosios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, 2004 m. prisijungė prie Šengeno erdvės.

Šveicarijos ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje. Paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Gyvenimo kokybė Ciuriche, Ženevoje ir daugelyje kitų Šveicarijos miestų – viena geriausių pasaulyje.

1291 m. rugpjūčio mėn. Urio, Švico ir Untervaldeno kantonų (vadinamieji „pirmieji kantonai“) atstovai pasirašė laišką, kuriuo suformavo sąjungą. Šveicarija 1848 m. priėmė federacijos konstituciją. Nuo Vienos kongreso 1815 m., Europos didžiosios valstybės sutiko pripažinti Šveicarijos neutralumą neapibrėžtam laikui.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 4.1 Reljefas 4.2 Klimatas 4.3 Vidaus vandenys 4.4 Fauna ir flora 5 Ekonomika 6 Gyventojai 6.1 Kalbos 6.2 Tautinė sudėtis 6.3 Religija 7 Kultūra 8 Kita informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Šveicarijos istorija
Šveicarijos priešistorė
Keltai
Romos imperija (Helvetija, Retija)
Burgundų karalystės
Frankų imperija
Šventoji Romos Imperija
Senoji konfederacija
Aštuoni kantonai > Trylika kantonų
Reformacija Šveicarijoje
Ancien Régime (1648–1798)
Napoleono era (1798–1847)
Federacinė valstybė (1848–1914)
Pasaulinių karų metais
Šiuolaikinė istorija

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos istorija

Apie 1500 m. pr. m. e. dabartinės Šveicarijos teritorijoje apsigyveno keltų gentys, vakarinėje dalyje įsikūrė helvetai, o rytiniuose – retai.

1291 metais trijų kantonų (Urio, Švico, Untervaldeno) atstovai pasirašė laišką, kuriuo suformavo sąjungą. Tai suvienijo priešintis juos valdžiusiems Habsburgams, kurie tuo metu užėmė Šventosios Romos Imperijos imperatoriaus sostą.

1315 m. Morgarteno mūšyje šveicarai nugalėjo Habsburgus, taip užsitikrindami nepriklausomybę.

Po 1648 metų Vestfalijos taikos Europos šalys pripažino Šveicarijos nepriklausomybę nuo Šventosios Romos imperijos ir jos neutralumą.

1798 prancūzų revoliucionierių armija užėmė Šveicariją, bet 1815 metų Vienos kongresas atstatė Šveicarijos nepriklausomybę.

1848 m. Šveicarija priėmė federalinę konstituciją, kuri stipriai pakeista 1874 m., pagal ją federacinės valdžios žinioje yra teisės sistema, gynyba ir prekyba.

Šveicarija visą laiką laikėsi neutralios pozicijos, taip pat ir abiejuose pasauliniuose karuose, kuriuose nedalyvavo.

1963 m. Šveicarija įstojo į Europos Tarybą.

2002 m. po referendumo Šveicarija buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos politinė sistema

Šveicarija nėra Europos sąjungos narė, nors driekiasi Europos centre. Joje politinis gyvenimas vyksta trimis lygiais: konfederacijos, kantonų ir seniūnijų. Šveicarija – parlamentinė federacinė respublika su dviejų rūmų parlamentu (Federacinė asamblėja): Nacionaline taryba (renkama 4 metams, 200 deputatų) ir Kantonų taryba (renkama 4 metams, po 2 žmones iš kantono, 46 deputatai). Šveicariją sudarantys 23 kantonai ir 3 puskantoniai (iš viso 26 kantonai) turi savo parlamentus bei vyriausybes, savo policiją, savo administracinius organus, socialinę tarnybą. Dabartinės konfederacijos pradžia buvo 1291 metais įvykęs trijų kantonų – Urio, Švico ir Untervaldeno – susijungimas. Visi kiti vėliau prisijungę kantonai – tai buvusios atskiros valstybėlės, turėjusios savitas kultūrines tradicijas, skirtingas kalbas, jos savarankiškai tvarkėsi savo ekonomiką ir švietimą. Dabartinę federacinės valstybės formą Šveicarija įgavo 1848 m. priėmus federacinę konstituciją. Nuo XIX a. Šveicarija taip pat yra neutrali valstybė. Prie Jungtinių Tautų Šveicarija prisijungė tik 2002 m. birželio 10 d. po šio sprendimo patvirtinimo referendume. Šveicarija – seniausia demokratinė respublika Europoje.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Šveicarijos kantonai

Nuo 1978 m. Šveicarijos Konfederaciją sudaro 26 kantonai (skliausteliuose nurodomi jų administraciniai centrai):

• Apencelis-Auserodenas (Herizau)
• Apencelis-Inerodenas (Apencelis)
• Argau (Arau)
• Bazelio miestas (Bazelis)
• Bazelio sritis (Lystalis)
• Berno kantonas (Bernas)
• Ciuricho kantonas (Ciurichas)
• Cugo kantonas (Cugas)
• Fribūro kantonas (Fribūras)
• Glaruso kantonas (Glarusas)
• Graubiundenas (Kūras)
• Jura kantonas (Delemonas)
• Liucernos kantonas (Liucerna)
• Nešatelio kantonas (Nešatelis)
• Nidvaldenas (Štansas)
• Obvaldenas (Zarnenas)
• Sankt Galeno kantonas (Sankt Galenas)
• Šafhauzeno kantonas (Šafhauzenas)
• Švico kantonas (Švicas)
• Tičinas (Belincona)
• Turgau (Frauenfeldas)
• Uris (Altdorfas)
• Valė (Sionas)
• Vo (Lozana)
• Zoloturno kantonas (Zoloturnas)
• Ženevos kantonas (Ženeva)

Gyventojų skaičius įvairuoja nuo 15 000 gyv. Apencelyje-Inerodene iki 1 253 500 žmonių Ciuriche, plotas – nuo 37 km² (Bazelio miestas) iki 7105 km² (Graubiundenas). Kantonai yra suskirstyti į 2889 savivaldybes.

Šveicarijoje yra keletas anklavų, priklausančių kitoms valstybėms: Büsingen yra Vokietijos dalis, Campione d'Italia priklauso Italijai.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos geografija

Šveicarija įsikūrusi Centrinėje Europoje, nesiriboja su jokiomis jūromis ir vandenynais. Kalnuota šalis. Jos didumą užima Alpės. Šveicarijos plotas 41 285 km². Gyventojų tankumas šalyje pasiskirstęs nevienodai: Alpėse, kurios užima apie 60 % šalies teritorijos gyvena tik 10 % gyventojų.

Šveicarija ribojasi su (skliausteliuose - sienos ilgis):

• Vokietija (345,7 km),
• Prancūzija (571,8 km),
• Lichtenšteinu (41,1 km)
• Austrija (165,1 km),
• Italija (734,2 km).

Sausumos sienų ilgis: 1 852 km.

[taisyti] Reljefas

Šveicarija − kalnuota šalis. Jos didumą užima Alpės: Monte Roza masyvas (jame yra aukščiausias Šveicarijoje Diufūro kalnas (4634 m), Berno, Glarno, Leponto, Retijos Alpės. Svarbiausios perėjos yra šios: Didžioji Sen Bernaro (2469 m), Furko (2436 m), Sen Gotardo (2108 m), Simplono (2005 m). Prancūzijos pasienyje − Juros kalnai (Mon Tandro kalnas, 1683 m). Žemiausias taškas yra Madžiorės (Maggiore) ežeras (193 m)

1/3 Šveicarijos ploto užima Šveicarijos plokščiakalnis.

[taisyti] Klimatas

Klimatas Šveicarijoje vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Ryškus vertikalus zoniškumas. Šveicarijos plokščiakalnyje sausio vidutinė temperatūra nuo 0 iki −2, liepos 17 d.—19 °C, kalnuose atitinkamai nuo −3 iki −10 ir 5—15 °C.

Kritulių plokščiakalnyje iškrinta 700—1200 mm per metus. Alpių priešvėjiniuose šlaituose iki 3000 mm, pavėjiniuose šlaituose ir slėniuose 1000—1500 mm. Sniego riba yra 2800—3300 m aukštyje. Būdingi nuotėkiniai vėjai; jie staigiai pakeičia oro temperatūrą, sukelia sniego griūtis. Ledynai užima 1950 km²; yra apie 140 didelių slėnių ledynų (didžiausias Alečo ledynas), daug kabančiųjų ir karų ledynų.

Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Būdingos šiltos, drėgnos vasaros ir saulėtos žiemos. Vidutinė sausio temperatūra Ženevoje yra +1, Berne – 0, Ciuriche - -1,5 laipsnių pagal Celsijų. Vidutinė liepos mėn. temperatūra Ženevoje - +19, Ciuriche - +17,5, Berne - +18,5 laipsnių pagal Celsijų.

[taisyti] Vidaus vandenys

Šveicarijoje daug upių, jos vandeningos. Didžiausios upės: Reinas (375 km Šveicarijoje) su intakais Are (295 km) ir Tūru (125 km), Ronos, Ino, Tičino aukštupiai. Upės turi didelį nuolydį, slenkstėtos. Taip pat daug ežerų: Ženevos, Bodeno, Madžorės (visi Šveicarijos pasienyje), Ciuricho, Keturių Kantonų, Lugano, Neušatelio.

[taisyti] Fauna ir flora

Miškai užima 24,5 % šalies teritorijos. Kalnų šlaituose iki 1000 m auga plačialapių (bukų, ąžuolų), 1000—1500 m aukštyje − mišrūs, aukščiau − spygliuočių (eglių, kėnių, pušų, maumedžių) miškai, 2400—2800 m − subalpinės ir alpinės pievos, rododendrų, azalijų, kadagių krūmokšniai. Kalnuose yra rudųjų lokių, kiaunių, vilpišių, ožių, gemzių, lapių, kiškių, švilpikų. Iš paukščių gyvena kilnieji ereliai, kurtiniai, strazdai, prie upių ir ežerų − kirai. Yra įkurtas Engadino nacionalinis parkas (169 km²).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos ekonomika

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Šveicarija laikoma viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių ir turtingiausių pasaulio valstybių. Šveicarijoje įsikūrę daug stambių bankų. Svarbiausias bankininkystės centras – Ciurichas. Dabar šalyje gaminami pasaulyje garsėjantys mechaniniai laikrodžiai, programinio valdymo staklės, matavimo prietaisai ir kiti aukštos kokybės gaminiai.

Nors Šveicarija – kalnų šalis, tačiau turi gerai išplėtotą transporto sistemą.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos gyventojai

[taisyti] Kalbos

Valstybinės kalbos – vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Vokiškai kalba 63,7 % gyventojų, daugiausia centrinėje ir šiaurinėje dalyje, nors nemažai kalbančių rytinėje dalyje. Vakarinėje dalyje (ypač Ženevos apylinkėse) daugiausia kalbama prancūzų kalba (20,4 % visoje šalyje). Šalies pietuose kalbama itališkai (6,5 % visų Šveicarijos gyventojų), o rytuose vietomis išsidėstę retoromanų kalba (0,5 % gyventojų) šnekantys žmonės. Kitos plačiau paplitusios kalbos yra serbų-kroatų (1,4 %), albanų (1,3 %), portugalų (1,2 %), ispanų (1,1 %), anglų (1 %) ir turkų (0,6 %).

[taisyti] Tautinė sudėtis

2007 metais Šveicarijoje gyveno maždaug 1,7 milijono užsieniečių (22,4 % visos šalies populiacijos). Iš jų 1,45 milijonai turėjo Europos šalies pilietybę. Tarp jų buvo 295 507 italai, 224 324 vokiečiai, 196 078 Serbijos ir Juodkalnijos piliečiai; 193 299 portugalai, 83 129 prancūzai, 75 382 turkai, 66 519 ispanai ir 60 509 makedonai. 109 113 gyventojų buvo iš Azijos šalių, 69 010 - iš Amerikos žemynų, 66 599 - iš Afrikos ir 3 777 - iš Okeanijos šalių.

[taisyti] Religija

2000 metais 79, 2 % gyventojų buvo krikščionys (41,8 % - Romos katalikai, 35,3 % - protestantai, 1,8 % - stačiatikiai), 11,1 % - ateistai, 4,3 % - musulmonai, 0,2 % - judėjai.

Pasak 2005 metų Eurobarometer apklausos, 48 % Šveicarijos gyventojų tiki į Dievą, 39 % tiki tam tikra dvasine ar gyvenimo jėga ir 9 % yra ateistai. Likę 4 % į klausimą neatsakė.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos kultūra

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Šveicarijos kultūra yra veikiama kaimyninių šalių, bet laikui bėgant išsivystė ir savita kultūra. Dėl šalies pasiskirstimo į skirtingų kalbų ir kultūrų regionus, sunku kalbėti apie vieną Šveicarijos kultūrą. Didieji trys kalbų regionai yra veikiami kaimyninių šalių, o retoromaninė kultūra ne.

Šveicarijoje gimė ir kūrė tokie žymūs žmonės kaip:

• rašytojai Maksas Frišas, Hermanas Hesė;
• menininkai Hansas Arpas;
• išradėjai Maksimilijanas Biršė-Benė;
• kompozitoriai Artūras Honegeris;
• mokslininkai Leonardas Oileris, Hansas Dženis, Paulis Kareris, Karlas Vilhelmas fon Negelis;
• teologas Huldrych Zwingli;

[taisyti] Kita informacija

• Šveicarijos ryšiai
• Šveicarijos transportas
• Šveicarijos karinės pajėgos
• Šveicarijos tarptautiniai santykiai
• Šveicarijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Šveicarija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Oficialūs puslapiai
• Statistikos valdyba
• Orų prognozė
• Situacija keliuose
• Bilietai ir kt informacija apie geležinkelį
• žemelapis
• Administracinis suskirstymas
• Keliai
• Fizinis žemėlapis
• Oficialus portalas
• Gidas
• Sveicarijos istorija