Vilniaus universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilniaus universitetas
Vaizdas:Vulogo.jpg
Lotyniškai: Universitas Vilnensis
Šūkis {{{šūkis}}}
Įkurtas 1579 m. kovo 31 d.
Tipas Valstybinis
Finansinis
šelpimas		 {{{finansinis_šelpimas}}}
Rektorius Benediktas Juodka
Direktorius {{{direktorius}}}
Prezidentas {{{prezidentas}}}
Dekanas {{{dekanas}}}
Vieta Vilnius, Lietuva
Fakultetai 12
Darbuotojai 2881 (2008 m.)[1]
Studentai 22865 (2008 m.)[1]
Bakalaurai {{{bakalaurai}}}
Magistrantai {{{magistrantai}}}
Doktorantai 667 (2008 m.)[1]
Svetainė www.vu.lt
Centrinių rūmų komplekso centrinis įėjimas ir bibliotekos kiemas.
Vilniaus universiteto pastatas Saulėtekyje. Čia yra įsikūrę Vilniaus universiteto ekonomikos, fizikos, komunikacijos ir teisės fakultetai, informacinių technologijų taikymo centras bei medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas.
Kauno humanitarinis fakultetas

Vilniaus universitetas – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas, įkurtas 1579 m. Senamiestyje esančiame centrinių rūmų komplekso ansambliui priklauso ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia.

Turinys

[taisyti] Struktūra

[taisyti] Fakultetai

[taisyti] Institutai

[taisyti] Kiti padaliniai

Vilniaus universiteto biblioteka (vaizdas iš Sarbievijaus kiemo pusės)

[taisyti] Universiteto kiemeliai

   Šį straipsnį ar jo dalį yra pasiūlyta įkelti į „Senasis Vilniaus universiteto ansamblis“!
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Pagrindiniame universiteto rūmų ansamblyje yra 13 kiemelių. Iš jų didžiausi ir svarbiausi yra 4: Didysis (P. Skargos), M. K. Sarbievijaus, Bibliotekos ir seniausias - Observatorijos.

[taisyti] Didysis kiemas

Didysis kiemas.

Kiemas taip pat dar vadinamas pirmojo rektoriaus Petro Skargos vardu. Kiemą sudaro skirtingų laikotarpių pastatai, barokinės erdvės suvienyti į dinamišką erdvę. 1579 metais šiaurinio korpuso fasade buvo atidengta paminklinė lenta su įrašu: Academia et Universitas Societatis Jesu Erecta anno 1580 (lot. Jėzuitų draugijos akademija ir universitetas įkurti 1580 metais). Pietiniame kiemelio sparne yra akademinio teatro salė bei naujosios barokinės aulos dalis, šalia yra M. Šulco 1810 metais perstatytas klasicistinis aulos (Kolonų salės) fasadas, kurio nišose stovi stilizuotų studentų skulptūros, taip pat Šv. Jonų bažnyčios fasadas ir varpinė, kuri yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas (68 m.). Didžiojo kiemo galerijose įamžinti universiteto mecenatai, steigėjai, įžymūs mokslininkai. Spalvotose fasadų piliastrų freskose - universiteto herbas, vyskupo V. Protasevičiaus, karvedžio Chodkevičiaus, karalių Augusto II Stipriojo ir Stanislovo Augusto Poniatovskio portretai.

[taisyti] M. K. Sarbievijaus kiemas

Kiemelio korpusai dabar yra restauruoti ir priklauso Filologijos fakultetui. Prie vakarinio kiemelio sparno, virš vartų yra balto marmuro paminklinė lenta poetui M. K. Sarbievijui. Pro pietinį sparną galima pereiti į Didįjį kiemą, aukštyn kylančiais granito laiptais. Virš praėjimo yra V. Kudirkos „Varpo“ šimtmečiui skirtas paminklas. Pats pietinis sparnas turi masyvius dviejų aukštų kontroforsus su nišomis. Vakariniame korpuse stovi trijų aukštų bibliotekos pastatas, visus aukštus sutvirtina masyvūs klasicistiniai kontroforsai.

[taisyti] Bibliotekos kiemas

Kiemo rytinėje dalyje iškilęs vienas seniausių VU pastatų ansamblio statinių - trijų aukštų bibliotekos fasadas, ju centre yra paminklinės bronzinės bibliotekos durys, skirtos pirmosios lietuviškos knygos 450-sioms metinėms, piečiau yra Astronomijos observatorijos sparnas - seniausias ansamblio pastatas, tarp jo 4 Rokoko stiliaus aukšto langų freskų ir stiuko technikomis pavaizduoti piliastrai su matematiniais ir astronominiais prietaisais (piliastrų autorius - Ignotas Egenfelderis, 1772 m.). Pagal S. Norembskio projektą 1938 metais pietiniame korpuse buvo iškirstos trys arkos, 1964 metais ten pastatyta K. Bogdano sukurta K. Donelaičio skulptūra. Ant šiaurinio korpuso yra paminklinė lenta ukrainiečių poetui T. Ševčenkai. Čia įsikūręs Istorijos fakultetas. Kiemas sujungtas su M. K. Sarbievijaus ir M. Daukšos kiemu, vakarinėje dalyje - LR Prezidentūra.

[taisyti] Observatorijos kiemas

Tai seniausia universiteto architektūrinio ansamblio dalis. Kieme dominuoja senoji Astronomijos observatorija su klasicistiniu priestatu, kuris turi du laibus bokštelius, skirtus astronominiams stebėjimams, ir stiprią smiltainio sieną dienovidiniam kvadrantui pritvirtinti. Sienos viršuje - romėnų poeto Vergilijaus žodžiai apie astronomiją, žemiau parašyta: Haec domus Uraniae est: Curae procul este profanae: Temnitur vic humilis tellus: Hinc itur ad astra (sen. lot. - Šis namas yra Uranijos, eikit šalin niekingi rūpesčiai! Čia paniekinama menka Žemė, iš čia kylama į žvaigždes). Dar keik žemiau yra paminklinė lenta Edukacinės komisijos ir 1773 m. švietimo reformos 150 metų sukakčiai pažymėti. Pastatą ties trečiuoju aukštu puošia dorėninio orderio frizas su zodiako ženklais metopuose. Vakarinio sparno sienoje įmūryta paminklinė lenta VU rektoriui M. Počobutui.

[taisyti] Istorija

Didysis universiteto kiemas, XIX a. vidurys.
XIX a. priešinys

[taisyti] Abiejų Tautų Respublika

  • Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakviečia Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją. Pirmieji jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 metais ir 1570 m. liepos 17 d. įkūrė pirmą kolegiją LDK ir biblioteką, kuri vėliau tapo Vilniaus universiteto biblioteka.
  • 1577 – gautas popiežiaus Grigaliaus XIII pritarimas kolegiją pertvarkyti į universitetą.
  • 1578 liepos 7 – Steponas Batoras Lvove paskelbė pirmąją preliminarią privilegiją, suteikiančią kolegijai tokias teises, kokias turėjo universitetai ir akademijos, tačiau be LDK antspaudo ši privilegija negaliojo (antspaudu disponavo LDK kancleris Mikalojus Radvila Rudasis, kalvinistas).
  • 1579 balandžio 1 – Didysis Lietuvos kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą. Šios privilegijos nepatvirtino LDK kancleris, tačiau Steponas Batoras sugebėjo priversti kalvinistą vicekanclerį Eustachijų Valavičių antspauduoti dokumentą, taigi ši privilegija įgavo teisinę galią. Tų pačių metų spalio 29 popiežius Grigalius XIII išleido tai patvirtinančią bulę.
  • 1595 – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje paruošta ir išleista pirmoji lietuviška knyga – Mikalojaus Daukšos katekizmas.
  • 1641 – ATR valdovas Vladislovas Vaza suteikė Vilniaus universitetui pirvilegiją įsteigti teisės mokslų ir medicinos fakultetus. Įsteigtas teisės fakultetas.
  • 1753 – įsteigiama observatorija, kuriai vadovauja Tomas Žebrauskas.
  • 1781 – Vilniaus universitete įsteigtas medicinos fakultetas.
  • 1783 – Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Magni Ducatus Lituaniae.
  • 1795 – po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo Vilnius atitenka Rusijai (su visu universitetu).
  • 1823 – ištremiami pogrindinėms organizacijoms priklausantys studentai (filaretai, filomatai), atleisti Lietuvos ir Lenkijos istoriją dėstę dėstytojai.
  • 1831 – studentai masiškai dalyvauja sukilime.
  • 1832 gegužės 13 – caro Nikolajaus I dekretu universitetas uždaromas.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje nuolat buvo keliamas aukštosios mokyklos atgaivinimo Vilniuje klausimas, tačiau rusų valdžia nesiryžo jos įkurti ir Lietuvos jaunuomenė buvo verčiama ieškoti aukštojo mokslo Rusijos universitetuose.

[taisyti] Po 1918 m.

Paskelbus nepriklausomybę, Valstybės Taryba 1918 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto, kuris turėjo susidėti iš keturių fakultetų (teologijos, socialinių mokslų, medicinos ir gamtos bei matematikos), statutą.

1919 m. Vilnių užėmę lenkai rudenį atidarė savo universitetą.

  • 1939 – Vokietijai užpuolus Lenkiją universitetas uždaromas. Sovietų Sąjunga okupuoja Vilniaus kraštą ir grąžina Lietuvai (vėlgi su visu universitetu). Pirmą kartą dėstomas lietuvių kalbos kursas.
  • 1941 – Vilnius atitenka Vokietijai. Žydai, rusai ir dalis lenkų išmetami iš universiteto.
  • 1943 kovo 3-17 – vokiečių kariai nusiaubia universitetą.
  • 1944 – Sovietų sąjunga okupuoja Lietuvą ir universitetas pervadinamas į Vilniaus Raudonos darbo vėliavos ordino ir Tautų draugystės ordino Kapsuko Universitetą.
  • 1990 – Lietuva atgauna nepriklausomybę, o universitetas – autonomiją ir vardą.

[taisyti] Rektoriai

Pagrindinis straipsnis: Sąrašas:Vilniaus universiteto rektoriai

Nuo 2002 m. Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas eina Benediktas Juodka (išrinktas jau antrai kadencijai).

[taisyti] Studentai

Vilniaus universiteto studentai dažnai yra aktyvūs, jiems atstovauja įvairios organizacijos. Be studentų atstovybių, kurios yra atskiruose fakultetuose ir sudaro bendrą VU studentų atstovybę, yra ir kitų organizacijų, mokslinių bendrijų, įvairių tarptautinių organizacijų vietos padalinių. Visos šios organizacijos ir pavieniai studentai organizuoja arba prisideda prie įvairių renginių organizavimo. Šie renginiai kai kada paliečia ne vien studentų, bet ir viso Vilniaus gyvenimą – pavyzdžiui, Fiziko diena (FiDi), kuomet fizikos studentai su dienos simboliu – dirbtiniu dinozauru – žygiuoja per miestą. Savo fakulteto dienas su atitinkamomis tradicijomis rengia ir įvairių kitų fakultetų studentai. Egzistuoja ir kiti tiesiogiai su studijomis nesusiję renginiai, pvz., intelektualus komandinis žaidimas Protmušis, universiteto debatų klubo rengiami debatai, VU teatro spektaliai ir kita.

[taisyti] Galerija

Centrinių rūmų schema

Astronomijos observatorijos priestatas

Šv. Jonų bažnyčios pagrindinis fasadas

Bronzinės universiteto bibliotekos durys, skirtos pirmos lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui

Proginė 1 lito moneta universiteto jubiliejui

Varpas universiteto jubiliejiniams metams

Skulptūra Kristijonas Donelaitis, Aut. K. Bogdanas

[taisyti] Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Vilniaus universitetas: Faktai ir skaičiai. Nuoroda tikrinta 2008-09-30.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Vilniaus universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

v • a • r
Vilniaus universitetas
Fakultetai
Institutai
Kita
v • a • r
Lietuvos aukštosios mokyklos
Valstybinės
Nevalstybinės
Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_universitetas"
Asmeniniai įrankiai