Farerai
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | farerų | ||||
| Sostinė | Torshaunas | ||||
| Didžiausias miestas | Torshaunas | ||||
| Valstybės vadovai | Margareta II Kaj Leo Johannesen | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
1400 km² (180) 37 % |
||||
| Gyventojų - 2010 liepa (progn.) - Tankis |
50 233 (208) 34 žm./km² (169) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2010 (progn.) 1 mlrd. $ (-) 22 000 $ (-) |
||||
| Valiuta | Farerų krona | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC UTC+1 |
||||
| Nepriklausomybė autonomija
|
nuo Danijos 1948 m. |
||||
| Valstybinis himnas | Farerų salų himnas | ||||
| Interneto kodas | .fo | ||||
| Šalies tel. kodas | +298 | ||||
Farerai (Føroyar) – salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros; autonominis Danijos regionas. Administracinis centras – Torshaunas.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Farerų istorija
Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.
II pasaulinio karo metu, nacių Vokietijai okupavus Daniją, Farerų salas užėmė Jungtinė Karalystė. 1948 m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. 1973 m. Danijai stojant į ES, Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų.
Politinė sistema [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Farerų politinė sistema
Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja Løgting (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (Løgmaður).
Geografija [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Farerų geografija
Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – Strėjmojus, 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – Slættaratindur k. (882 m, Estrojaus s.). Krantai fjordiniai; skardingi, aukšti, labai raižyti. Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 0,3 °C, o liepos 6,7 °C. Per metus iškrinta 1400 mm. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai rūkų dengiama Europos vieta. Tipiškas kraštovaizdis – viržynai, pievos, durpynai.
Ekonomika [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Farerų ekonomika
Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba. Vystomas turizmas. Auginamos avys.
Demografija [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Farerų demografija
91,7 % Farerų salų gyventojų - fareriečiai, likusieji – išeiviai iš Danijos (5,8 %), Grenlandijos (0,3 %), Islandijos (0,4 %), Norvegijos (0,2 %), Lenkijos (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba farerų kalba, tačiau plačiai išplitusi ir danų kalba. Tikinčiųjų dauguma – liuteronai. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena Streimojaus saloje (čia įsikūrusi sostinė – Torshavnas). Vienintelė negyvenama sala – Litla Dimunas.
Galerija [taisyti]
-
Sorvaguras, Vagaro sala
-
Fareriečių liaudies šokių kolektyvas
-
Vienintelė negyvenama Litla Dimuno sala
-
Torshavno katedra
Nuorodos [taisyti]
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
|
|||||||
