Ryga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ryga
latv. Rīga
            
Rygos panorama
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Vidžemė Vidžemė
Įkūrimo data 1201
Meras Mārtiņš Staķis[1]
Gyventojų (2022[2]) 605 802
Plotas 307,17 km²
Tankumas (2022[2]) 1 972 žm./km²
Altitudė 7 m
Pašto kodas LV-10(01-84)
Tinklalapis www.riga.lv
Vikiteka Ryga
Kirčiavimas Rygà
Rygos vaizdas
Nacionalinis teatras

Ryga (latv. Rīga, lyv. Rīgõ) – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė. Rygoje gyvena trečdalis Latvijos gyventojų, didžiausias Baltijos valstybių miestas[3].

Įkurtas 1201 m., priklausė Hanzos sąjungai. Nuo 1997 m. Rygos istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą[4], pasižymi jugendo ir XIX a. medine architektūra[5]. Miestas įtrauktas į Europos plytų gotikos kelią.

Mieste nemažai mokslo įstaigų, tarp kurių Latvijos universitetas, Rygos technikos universitetas ir Rygos Stradinio universitetas. 1989 m. įkurtas didžiausias Baltijos šalyse automobilių muziejus.

2021 m. Rygoje apsilankė apie 1,9 mln. svečių.[6]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Rygos istorija.

XII a. pabaigoje pradėtos pirmosios misijos, kuriomis siekta pakrikštyti rytų Pabaltijo gyventojus. Po kelių sėkmingų žygių 11971199 m. palei Dauguvą buvo įkurta vokiečių riterių vienuolių kolonija. Pirmoji įtvirtinta gyvenvietė vadinosi Ikskuliu (Uexküll; dabartinė Ikškilė).

Oficialia Rygos miesto data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė Kalavijuočių ordino įkūrėjas vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden, 1165–1229). Nuo 1255 m. Rygos arkivyskupo rezidencija. 1282 m. miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Po Livonijos padalijimo 1561 m. miestas 20 metų liko nepriklausomas ir tik 1581 m. atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Vėliau, 16211709 m., Ryga buvo švedų valdžioje, o nuo 1710 m. iki I pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Iki XIX a. pabaigos Ryga pamažu išaugo į vieną iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų, gyventojų skaičius tarp 1850 ir 1900 m. padidėjo keturis kartus. 1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių.

1868 m. buvo įkurta Rygos latvių draugija, kuri pradėjo rūpintis latvių kultūros puoselėjimu ir suorganizavo tris pirmąsias dainų šventes.[7]

19181940 m. Ryga buvo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, 1940–1941 m. ir 19441990 m. Latvijos SSR sostine. 1941–1944 m. Rygoje buvo įsikūrusi Trečiojo Reicho Ostlando komisariato centrinė būstinė. Miestas smarkiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. 1944 m. įžengus Raudonajai armijai, prasidėjo 46 metus trukusi komunistiniė okupacija. Nuo 1991 m. Latvijos Respublikos sostinė.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas yra centrinėje Latvijos dalyje, Rygos įlankos pietinėje pakrantėje, Vidurio Latvijos žemumoje, tiksliau Rygos ir Tyrelių lygumos teritorijoje. Reljefas – smėlėta lyguma, virš jūros lygio pakilusi 1–10 m.[8] Istorinis centras yra kairiajame Dauguvos krante, apie 10 km prieš Dauguvai įtekant į Baltijos jūrą. Miesto ribose yra keli ežerai, didžiausi iš jų – Kyšezeras Mežaparke ir Juglas šiaurės rytuose. Rygos miesto plotas yra 307 km².

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rygos miesto teritorija yra palyginus žemai. Vidutinis aukštis yra apytiksliai 3-6 metrai virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Dzegužkalnis (28 metrai v. j.l.)

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rygos klimatą ir oro sąlygas lemia Atlanto vandenyno oro masės ir su jomis ateinantys ciklonai. Vasaros yra palyginti vėsios ir debesuotos, o žiemos santykinai šiltos su dažnais atodrėkiais. Sniegas iškrinta gruodį ir laikosi iki kovo mėnesio.

228 dienas virš Rygos būna Atlanto vandenyno oro masės. Saulės kampo maksimumas būna liepos 22 dieną – 56,4°, o mažiausias – tik 9,6° virš horizonto. Dėl to, kad metinis debesuotumas yra žymus, vasarą saulė šviečia vidutiniškai 54-57 %, o žiemą tik 14-25 %. Vidutiniškai saulė per metus Rygoje šviečia 1812 valandų – liepą vidutiniškai 282 valandas, o gruodį – 25 valandas.

 Rygos klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 10,2 (2007) 13,5 (1990) 20,5 (1968) 27,9 (2000) 30,1 (1958) 32,5 (1988) 34,1 (2002) 33,6 (2002) 29,3 (1968) 23,4 (1966) 17,2 (1968) 11,5 (1953) 34,1 (2002)
Vid. aukščiausia °C 0,1 0,1 5,1 9,6 17,1 20,2 21,9 21,2 16,0 10,5 5,0 1,1 10,7
Vid. temperatūra °C −3,5 −3,4 0,1 5,0 11,6 15,3 17,2 16,5 11,8 7,1 2,3 −1,5 6,5
Vid. žemiausia °C −5,4 −5,5 −2,2 1,4 6,8 10,1 12,5 12,1 7,7 4,1 0,5 −3,6 3,2
Žemiausia °C −33,7 (1970) −34,9 (1956) −23,3 (1960) −11,4 (1997) −5,3 (1944) −1,2 (1965) 4,0 (1968) 0,0 (1966) −4,1 (1996) −8,7 (1979) −19,0 (1998) −31,9 (1978) −34,9 (1956)
Krituliai mm 35 25 31 39 43 68 82 84 81 60 59 48 655
Duomenys: Rygos klimatas[9] 2009 01 16

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIII a. Rygos miestas buvo senamiesčio (Vecrīga) ribose, kurio plotas yra pora kvadratinių kilometrų. Iki 1774 m. miesto teritorija padidėjo keliskart, užimdama jau didžiąją dalį dabartinės miesto centro dalies. 1728 m. prijungtos papildomos teritorijos dešiniajame ir kairiajame Dauguvos krantuose. 1786 m. prijungta Sarkandaugava, Zemitanų stoties rajonas, Katlakalnas ir kt. teritorijos.

1904 m. prijungti Mežaparkas, Čiekurkalnas, Teika, Jugla, Ilgiuciemas ir kt. 1919 m., kartu su nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimu, prijungtos teritorijos dabartinio Purvciemo, Imantos, Zolitūdės, Pleskodalės vietoje, taip pat mažos teritorijos Ziepniekkalne ir kt.

1927 m. prie Rygos miesto buvo prijungta praktiškai visa šių dienų Pardaugavos teritorija, įskaitant Bolderają ir Daugavgryvą, taip pat atskiros teritorijos Dauguvos dešiniajame krante (Vecmylgravis, Jaunciemas, dalis Pliavniekų ir Mežciemo bei kt.). Po kitų teritorinių reformų daugiau ar mažiau Rygos teritorija įgavo dabartines ribas.

Rygos miestas yra padalytas į šešis teritorinius vienetus: Centro, Kuržemės ir Šiaurinį rajonus, taip pat Latgalos, Vidžemės ir Žemgalos priemiesčius. Kiekvienas teritorinis vienetas turi savo savivaldybę ir teismų sistemą.

Rygos panorama

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1990 m. Rygos gyventojų skaičius stabiliai mažėja dėl emigracijos. 2008 m. pradžioje mieste gyveno apie 719 613 gyventojų, gerokai mažiau nei 1990 m., kai čia gyveno 912 000 gyventojų. Gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo, kai po nepriklausomybės paskelbimo išvyko dalis rusų.

Nuo Rygos įkūrimo XIII a. iki XVI a. pabaigos mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste. Rygai XVI-XIX a. patekus į Abiejų Tautų Respublikos, o vėliau Rusijos imperijos sudėtį vokiečiai pamažu prarado savo išskirtines privilegijas, nors ir išlaikė tiek ekonominio, tiek politinio ir religinio gyvenimo kontrolę mieste. Etninė ir kalbinė miesto sudėtis ėmė stipriai diferencijuotis.

Mieste apsigyveno žydai, rusai, lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kt. Pirmoje XX a. pusėje miestas patyrė keletą tragiškų istorinių įvykių, susijusių su revoliucijomis ir pasauliniais karais, kas stipriai paveikė jos demografinę istoriją. Antrojoje XX a. pusėje ėmė daugėti rusų ir kitų SSRS tautų atstovų (ukrainiečių, baltarusių) dalis. Šiuo metu latvių ir rusų procentas Rygoje apylygis (atitinkamai 42,3 ir 41,7 proc.).

Demografinė raida tarp 1767 m. ir 2019 m.
1767 m. 1800 m. 1840 m. 1867 m. 1881 m.sur. 1897 m.sur. 1913 m. 1920 m.sur. 1930 m.sur.
19 500 29 500 60 000 102 600 169 300 282 200 472 100 185 100 377 900
1940 m. 1941 m. 1945 m. 1950 m. 1955 m. 1959 m.sur. 1965 m. 1970 m.sur. 1975 m.
353 800 335 200 228 200 482 300 566 900 580 400 665 200 731 800 795 600
1979 m.sur. 1987 m. 1990 m. 1991 m. 1992 m. 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m.
835 500 900 300 909 135 900 455 889 741 863 657 843 552 824 988 810 172
1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m.sur. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.
797 947 786 612 776 008 764 329 753 006 738 596 729 218 721 640 712 262
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
706 617 702 561 697 272 687 443 673 433 658 640 649 853 643 615 643 368
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. -
641 007 639 630 641 423 637 971 632 614 627 487 614 618 605 802 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rygoje gimę:

Rygoje gimę Lietuvai nusipelnę žmonės:

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Ryga yra užmezgusi partnerystės ryšius:[10]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 metais Virsliga pirmenybėse žaidžia du klubai iš Rygos: RFS ir Riga FC.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Rygos meru išrinktas Martinis Stakis“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2020-10-02. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  2. [1], Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2021-05-31.
  3. https://www.liveriga.com/en/visit/about-riga/facts-and-figures
  4. https://www.britannica.com/place/Riga
  5. https://www.ba.lv/university/summary/about-riga/
  6. https://eng.lsm.lv/article/economy/transport/tourist-number-in-latvia-continued-to-fall-in-2021.a453514/
  7. BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 37 p. ISBN 9986-9034-0-8.
  8. „Riga Municipality Portal“. Riga Municipality. Suarchyvuotas originalas 2011-08-28. Nuoroda tikrinta 2009-07-27.
  9. „Rygos klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
  10. Rīgas sadraudzības pilsētas, Rīgas dome, 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-03-16.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]