Ryga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ryga
latv. Rīga
   Coat of Arms of Riga.svg      Flag of Riga.svg   
Riga silhouette.jpg
Rygos panorama

Ryga
56°57′0″N 24°06′0″E / 56.95°N 24.1°E / 56.95; 24.1 (Ryga)Koordinatės: 56°57′0″N 24°06′0″E / 56.95°N 24.1°E / 56.95; 24.1 (Ryga)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Vidžemė Vidžemė
Įkūrimo data: 1201
Meras: Nils Ušakovs
Gyventojų (2010): 706 413
Plotas: 307,17 km²
Tankumas (2010): 2 300 žm./km²
Altitudė: 7 m
Pašto kodas: LV-10(01-84)
Tinklalapis: www.riga.lv
Commons-logo.svg Vikiteka: RygaVikiteka
Kirčiavimas: Rygà

Ryga (latv. Rīga, lyv. Rīgõ, est. Riia) – Latvijos sostinė ir didžiausias Baltijos šalių miestas, išsidėstęs prie Rygos įlankos ties Dauguvos žiotimis.

Rygos vaizdas

Rygos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, miestas ypač žymus gausia Art Nouveau (Jugendstil) architektūra, kurią galima lyginti su Viena, Sankt Peterburgu ir Barselona, bei gerai išsilaikiusiu senamiesčiu. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.

Rygoje yra daugybė akademinių institucijų, tarp jų Latvijos universitetas (Latvijas Universitāte), Rygos technikos universitetas (Rīgas Tehniskā universitāte) ir Rygos Stradinio universitetas (Rīgas Stradiņa universitāte).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Rygos istorija.

XII a. pabaigoje pradėtos pirmosios misijos, kuriomis siekta pakrikštyti rytų Pabaltijo gyventojus. Po kelių sėkmingų žygių 11971199 m. palei Dauguvą buvo įkurta vokiečių riterių vienuolių kolonija. Pirmoji įtvirtinta gyvenvietė vadinosi Ikskuliu (Uexküll; dabartinė Ikškilė).

Oficialia Rygos miesto data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden, 1165–1229), kuris buvo ir Kalavijuočių ordino įkūrėjas (1202 m.). Nuo 1255 m. Rygos arkivyskupo rezidencija. 1282 m. miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Po Livonijos padalijimo 1561 m. miestas 20 metų liko nepriklausomas ir tik 1581 m. atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Vėliau, 16211709 m., Ryga buvo švedų valdžioje, o nuo 1710 m. iki I pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Iki XIX a. pabaigos Ryga pamažu išaugo į vieną iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų, gyventojų skaičius tarp 1850 ir 1900 m. padidėjo keturis kartus. 1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių.

19181940 m. Ryga buvo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, 1940–1941 m. ir 19441990 m. Latvijos SSR sostine. 1941–1944 m. Rygoje buvo įsikūrusi Trečiojo Reicho Ostlando komisariato centrinė būstinė. Nuo 1991 m. Latvijos Respublikos sostinė.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Rygos miestas yra Latvijos centrinėje dalyje, Rygos įlankos pietinėje pakrantėje, Vidurio Latvijos žemumoje, arba tiksliau Rygos ir Tyrelių lygumos teritorijoje. Reljefas – smėlėta lyguma, virš jūros lygio pakilusi 1–10 m. Istorinis centras yra kairiajame Dauguvos krante, apie 10 km prieš Dauguvai įtekant į Baltijos jūrą. Miesto ribose yra keli ežerai, didžiausi iš jų – Kyšezeras Mežaparke ir Juglas šiaurės rytuose. Rygos miesto plotas yra 307 km².

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Rygos miesto teritorija yra palyginus žemai. Vidutinis aukštis yra apytiksliai 3-6 metrai virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Dzegužkalnis (28 metrai v. j.l.)

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Rygos klimatą ir oro sąlygas lemia Atlanto vandenyno oro masės ir su jomis ateinantys ciklonai. Vasaros yra palyginti vėsios ir debesuotos, o žiemos santykinai šiltos su dažnais atodrėkiais. Sniegas iškrinta gruodį ir laikosi iki kovo mėnesio.

228 dienas virš Rygos būna Atlanto vandenyno oro masės. Saulės kampo maksimumas būna liepos 22 dieną – 56,4°, o mažiausias – tik 9,6° virš horizonto. Dėl to, kad metinis debesuotumas yra žymus, vasarą saulė šviečia vidutiniškai 54-57 %, o žiemą tik 14-25 %. Vidutiniškai saulė per metus Rygoje šviečia 1812 valandų – liepą vidutiniškai 282 valandas, o gruodį – 25 valandas.

Nuvola apps kweather.svg Rygos klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 10,2 (2007) 13,5 (1990) 20,5 (1968) 27,9 (2000) 30,1 (1958) 32,5 (1988) 34,1 (2002) 33,6 (2002) 29,3 (1968) 23,4 (1966) 17,2 (1968) 11,5 (1953) 34,1 (2002)
Vidutinė aukščiausia °C 0,1 0,1 5,1 9,6 17,1 20,2 21,9 21,2 16,0 10,5 5,0 1,1 10,7
Vidutinė temperatūra °C -3,5 -3,4 0,1 5,0 11,6 15,3 17,2 16,5 11,8 7,1 2,3 -1,5 6,5
Vidutinė žemiausia °C -5,4 -5,5 -2,2 1,4 6,8 10,1 12,5 12,1 7,7 4,1 0,5 -3,6 3,2
Rekordinė žemiausia °C -33,7 (1970) -34,9 (1956) -23,3 (1960) -11,4 (1997) -5,3 (1944) -1,2 (1965) 4,0 (1968) 0,0 (1966) -4,1 (1996) -8,7 (1979) -19,0 (1998) -31,9 (1978) -34,9 (1956)
Krituliai mm 35 25 31 39 43 68 82 84 81 60 59 48 655
Duomenys: Rygos klimatas[1] 2009 01 16

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XIII a. Rygos miestas buvo senamiesčio (Vecrīga) ribose, kurio plotas yra pora kvadratinių kilometrų. Iki 1774 m. miesto teritorija padidėjo keliskart, užimdama jau didžiąją dalį dabartinės miesto centro dalies. 1728 m. prijungtos papildomos teritorijos dešiniajame ir kairiajame Dauguvos krantuose. 1786 m. prijungta Sarkandaugava, Zemitanų stoties rajonas, Katlakalnis ir kt. teritorijos.

1904 m. prijungti Mežaparkas, Čiekurkalnis, Teika, Jugla, Ilgiuciemis ir kt. 1919 m., kartu su nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimu, prijungtos teritorijos dabartinio Purvciemio, Imantos, Zolitūdės, Pleskuodalės vietoje, taip pat mažos teritorijos Ziepniekkalnyje ir kt.

1927 m. prie Rygos miesto buvo prijungta praktiškai visa šių dienų Pardaugavos teritorija, įskaitant Bolderają ir Daugavgrivą, taip pat atskiros teritorijos Dauguvos dešiniajame krante (Vecmilgravis, Jaunciemis, dalis Pliavniekų ir Mežciemio ir kt.). Po kitų teritorinių reformų daugiau ar mažiau Rygos teritorija įgavo dabartines ribas.

Rygos miestas yra padalytas į šešis teritorinius vienetus: Centro, Kuržemės ir Šiaurinį rajonus, taip pat Latgalos, Vidžemės ir Žemgalos priemiesčius. Kiekvienas teritorinis vienetas turi savo savivaldybę ir teismų sistemą.

Rygos panorama
Rygos panorama

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Po 1990 m. Rygos gyventojų skaičius stabiliai mažėja dėl emigracijos. 2008 m. pradžioje mieste gyveno apie 719 613 gyventojų, gerokai mažiau nei 1990 m., kai čia gyveno 912 000 gyventojų. Gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo, kai po nepriklausomybės paskelbimo išvyko dalis rusų.

Nuo Rygos įkūrimo XIII a. iki XVI a. pabaigos mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste. Rygai XVI-XIX a. patekus į Abiejų Tautų Respublikos, o vėliau Rusijos imperijos sudėtį vokiečiai pamažu prarado savo išskirtines privilegijas, nors ir išlaikė tiek ekonominio, tiek politinio ir religinio gyvenimo kontrolę mieste. Etninė ir kalbinė miesto sudėtis ėmė stipriai diferencijuotis.

Mieste apsigyveno žydai, rusai, lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kt. Pirmoje XX a. pusėje miestas patyrė keletą tragiškų istorinių įvykių, susijusių su revoliucijomis ir pasauliniais karais, kas stipriai paveikė jos demografinę istoriją. Antrojoje XX a. pusėje ėmė daugėti rusų ir kitų SSRS tautų atstovų (ukrainiečių, baltarusių) dalis. Šiuo metu latvių ir rusų procentas Rygoje apylygis (atitinkamai 42,3 ir 41,7 proc.).

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1767 m. ir 2011 m.
1767 m. 1800 m. 1840 m. 1867 m. 1881 m.sur. 1897 m.sur. 1913 m. 1920 m.sur. 1930 m.sur.
19 500 29 500 60 000 102 600 169 300 282 200 517 500 185 100 377 900
1940 m. 1941 m. 1945 m. 1950 m. 1955 m. 1959 m.sur. 1965 m. 1970 m.sur. 1975 m.
353 800 335 200 228 200 482 300 566 900 580 400 665 200 731 800 795 600
1979 m.sur. 1987 m. 1990 m. 1991 m. 1992 m. 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m.
835 500 900 300 909 135 900 455 889 741 863 657 843 552 824 988 810 172
1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m.sur. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.
797 947 786 612 776 008 764 329 756 627 747 157 739 232 735 241 731 762
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2011 m. - - - -
724 707 722 485 719 613 711 789 657 424 - - - -


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Rygoje gimę:

Rygoje gimę Lietuvai nusipelnę žmonės:

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, su kuriais Ryga yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Rygos klimatas (Russian)." Nuoroda tikrinta 2009-01-16.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]