Vokietija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija

Vokietijos Federacinė Respublika (vok. Bundesrepublik Deutschland) – valstybė Vidurio Europoje. Šalis sudaryta iš 16 federacinių vienetų - žemių. Vokietija šiaurėje ribojasi su Šiaurės jūra, Danija bei Baltijos jūra, rytuose - su Lenkija ir Čekija, pietuose - su Austrija bei Šveicarija, vakaruose - su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.

Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ar karalysčių Europos centre. Pirmasis Vokietijos valstybingumo etapas tradiciškai siejamas su Šventąja Romos imperija, 962 m. sukurta buvusiame Karolingų pavelde, kuri gyvavo iki 1806 m. 1871 metais suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. 1947 m. Vokietija buvo padalinta į Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją. Dabartinėse savo sienose Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 d.

Vokietija yra viena iš šalių, kurios įkūrė Europos Sąjungą. Turinti virš 82 mln. gyventojų ir yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ES šalis. Vokietija yra ES, JTO, OECD, NATO, ESBO bei G8 narė. Vokietija pagal BVP dydį yra trečia pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Eksporto lyderė.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 4.1 Reljefas 4.2 Vandens telkiniai 5 Ekonomika 5.1 Pramonė 6 Demografija 6.1 Kalbos 6.2 Religija 6.3 Miestai 7 Kultūra 7.1 Mokslas 8 Kita informacija 9 Šaltiniai 10 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos istorija

Nors vokiečių kalba gyvuoja daugiau nei tūkstantį metų, tačiau Vokietijos kaip šiuolaikinės valstybės ištakų pradžia - tik XIX a. II pusė, kai iš esmės Prūsijos politiko Oto fon Bismarko pastangomis 1871 metais suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Pralaimėjusi karą, pagal Versalio sutartį Vokietija buvo pripažinta atsakinga už karo sukėlimą.

Dabartines sienas atitinkančioje teritorijoje Vokietija buvo suvienyta tik 1990 m. spalio 3 d., Europoje žlugus komunizmo sistemai.

Vokietija yra viena iš Europos Bendrijų steigėjų, viena iš didžiųjų ES narių (šalia Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos), daugiausiai balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Kartu su Prancūzija Vokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė Europos Sąjungos plėtros šalininkė. Siekia stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos Jungtinių Tautų Saugumo taryboje (nurodydama, kad ją remia Prancūzija, Rusija ir Japonija).

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos politinė sistema

Vokietija yra federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Dabartinė Konstitucija priimta 1949 m.

Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (Bundesprezidentas), jį 5 metų kadencijai kartu renka Bundestagas ir Bundesratas. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valtybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas, renkamas tiesiogiai, bei žemes atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas ketveriems metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, veikia 4 frakcijos:

• CDU/CSU,
• SPD,
• FDP,
• Bündnis 90/Žalieji.

Vyriausybei vadovauja kancleris (Bundeskancleris), renkamas parlamento.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos žemės

Vokietija suskirstyta į 16 federalinių žemių, vok. Bundesland, dgs. Bundesländer (skliausteliuose nurodomos sostinės):

• Badenas-Viurtembergas (Baden-Württemberg, Štutgartas)
• Bavarija (Freistaat Bayern, Miunchenas)
• Berlynas (Berlin, Berlynas)
• Brandenburgas (Brandenburg, Potsdamas)
• Brėmenas (Freie Hansestadt Bremen, Brėmenas)
• Hamburgas (Freie und Hansestadt Hamburg, Hamburgas)
• Hesenas (Hessen, Vysbadenas)
• Meklenburgas-Pomeranija (Mecklenburg-Vorpommern, Šverinas)
• Reino kraštas-Pfalcas (Rheinland-Pfalz, Maincas)
• Saksonija (Freistaat Sachsen, Drezdenas)
• Saksonija-Anhaltas (Sachsen-Anhalt, Magdeburgas)
• Saro kraštas (Saarland, Sarbriukenas)
• Šiaurės Reinas-Vestfalija (Nordrhein-Westfalen, Diuseldorfas)
• Šlėzvigas-Holšteinas (Schleswig-Holstein, Kylis)
• Tiuringija (Freistaat Thüringen, Erfurtas)
• Žemutinė Saksonija (Niedersachsen, Hanoveris).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos geografija

Vokietios plotas yra 357 021 km² jos krantus iš šiaurės vakarų skalauja Šiaurės jūra, o iš Baltijos jūra. Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen): 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki rytinio taško (Lausitzer Neise) – 640 km.

Vokietija ribojasi su (skliausteliuose - sienos ilgis):

• Danija (67 km),
• Lenkija (442 km),
• Čekija (811 km),
• Austrija (815 km),
• Šveicarija (316 km),
• Prancūzija (448 km),
• Liuksemburgu (135 km),
• Belgija (156 km),
• Nyderlandais (567 km).

Sausumos sienų ilgis: 3757 km.

Žemės panaudojimas: žemės ūkis – 54,7 %; miškai – 29,2 %; pastatų užimami plotai – 5,8 %; transportas – 4,6 %; vandens telkiniai – 2,2 %; pramonė – 0,7 %; laisvalaikis, pramogos – 0,6 %.

Naudingosios iškasenos: akmens anglis, rudoji anglis, akmens druska, geležies rūda, varis, gamtinės dujos, nikelis, nafta.

[taisyti] Reljefas

Kraštovaizdis: Vokietijos šiaurėje – ledynmečio laikais susiformavusi žemuma (Šiaurės Vokietijos žemuma, žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio), centre – kalnagūbris, pietvakariuose – Reino aukštupys, pietinėje dalyje – Alpių kalnai. Aukščiausia Vokietijos viršukalnė yra Cūgšpicė (vok. Zugspitze) (2 962 m).

[taisyti] Vandens telkiniai

Ilgiausios upės: Reinas (865 km), Elbė (700 km), Dunojus (647 km), Mainas (524 km), Vėzeris (440 km). Didžiausi ežerai Bodeno (538,5 kv.m), Müritco (110,3 kv.m), Chymzė (82 kv.m). Salos: R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiaurės jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riugeno sala, Usedomo sala.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos ekonomika

Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje ir trečia pagal dydį pasaulyje. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. BVP augimas 2004 m. sudarė 1,4 proc.

Nuo 1948 m. pinigų reformos iki 8-to dešimtmečio pradžios Vakarų Vokietijos ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio recesijos pabaigos.

Biudžeto deficitas viršija 3 proc., taip pažeidžiant kriterijus nustatytus Mastrichto sutartyje.

Bedarbystė yra apie 10 proc., aiškiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje.

Pagrindinės ūkio šakos:

• chemijos pramonė
• metalurgija
• mašinų ir automobilių gamyba.

Po Vokietijos susijungimo 1990 metais kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies ekonominio atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.

[taisyti] Pramonė

Vokietijoje išplėtota daugybė pramonės šakų. Gaminamos elektros prekės, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Visame pasaulyje žinomos Vokietijos labai kokybiškos ir patikimos prekės, tokios kaip BMW automobiliai ir Leitz fotoaparatai.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos demografija, Vokiečiai

Vokietija turi vieną mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje ^[1] ir, 2008 m. duomenimis, yra trečia valstybė pasaulyje pagal Amžiaus medianą, kuri šalyje yra net 43,8 m.^[2] Pasak 2009 m. apskaičiavimų, keturiolikos metų ir jaunesni žmonės sudaro tik 13,7 % visos populiacijos, o 65 metų ir vyresni - 20,3 %. Nepaisant to, dėl imigracijos ir gan aukštos vidutinės gyvenimo trukmės (79,26 m.), šalies gyventojų skaičius mažėja nežymiai: 2009 m. Vokietijos populiacija sumažėjo 0,053 %.^[3]

Jungtinės Tautos Vokietiją įvardijo kaip trečią valstybę pagal imigrantų skaičių. Jie sudaro 12 % Vokietijos populiacijos ir 5,2 % visų pasaulio migrantų.^[4] Vokiečiai šiuo metu sudaro maždaug 91,5 % visų šalies gyventojų, o didžiausios tautinės mažumos yra turkai (2,4 %), serbai, kroatai, italai, lenkai, rusai, graikai ir ispanai).^[3] Iš užsienio valstybių, daugiausiai bent dalinai iš Vokietijos kilusių žmonių gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (50 milijonų^[5]), Brazilijoje (5 milijonai^[6]), Kanadoje (3 milijonai^[7]) ir Argentinoje (2 milijonai^[8][9]). Nuo 1987 m. į Vokietiją sugrįžo maždaug 3 milijonai etninių Vokiečių, daugiausiai iš rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos.^[10]

[taisyti] Kalbos

95% gyventojų gimtoji kalba yra vokiečių arba vienas iš jos dialektų.^[11] Tiesa, daug dialektų yra sunkiai suprantami žmonėms, mokantiems tik standartinę vokiečių kalbą, nes jie kartais skiriasi ir žodynu, ir fonologija, ir sintakse. Populiariausios imigrantų kalbos yra turkų, lenkų ir rusų. 67% Vokietijos gyventojų moka bent vieną, 27% - bent dvi, ir 8% - bent tris kalbas neskaitant gimtosios. Pagal šiuos duomenis, vokiečiai moka mažiau kalbų nei daugelio mažesniųjų ES šalių žmonės, bet daugiau nei Lenkijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės ir kelių kitų ES valstybių gyventojai. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra anglų (56 %), prancūzų (15 %) ir rusų (5 %). Nors daliai gyventojų vokiečių kalba nėra gimtoji, ją moka beveik visi Vokietijoje gyvenantys žmonės.^[12]

[taisyti] Religija

Pasiskirstymas pagal religiją:

• krikščionys - 65 % (53,5 milijonai)^[13]
  • protestantai - 32,3 % (26,5 milijonai)^[14]
  • katalikai - 31,0 % (25,5 milijonai)^[15]
  • ortodoksai - 1,7 % (1,4 milijono)^[13]
  • Jehovos liudytojai - 0,2 % (166 000)^[13]
• musulmonai - 5 % (4,3 milijonai)^[13]
  • sunitai - 3 % (2.5 M)
  • alevitai - 0,5 % (410,000)
  • šiitai - 0,27 % (225,000)
  • kiti musulmonai - (72 000)
• budistai - 0,3 % (245 000)^[16]
• judėjai - 0,25 % (200 000)^[13]
• hinduistai - 0,1 % (90 000)^[13]
• sikhai - 0,06% (50 000)
• netikintys arba neturintys užregistruotos religijos - 25-30%^[13]

Protestantai yra susitelkę šalies šiaurėje ir rytuose, o Romos katalikai - pietuose ir vakaruose. Dabartinis popiežius Benediktas XVI yra kilęs iš Bavarijos. Didžioji dalis nereligingų žmonių gyvena buvusioje Rytų Vokietijoje, ypač dideliuose miestuose.^[17] Daugelis Vokietijos ortodoksų yra serbai arba graikai. 50 % budistų yra imigrantai iš Azijos.^[18] Prieš susivienijimą Vokietijoje gyveno tik 30 000 žydų, o dabar - 200 000. Daugiausiai jų gyvena Berlyne, Frankfurte prie Maino ir Miunchene.^[19]

Pasak 2005 m. apklausos, 47 % Vokietijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 25 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Likę 3 % pasirinko variantą „nežinau“. Pagal šiuos duomenis, Vokietija yra vidutiniškai religinga palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis.^[20]

[taisyti] Miestai

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Vokietijos miestai

Didžiausias šalies miestas yra Berlynas, kuriame gyvena apie 3,4 mln. žmonių. Kiti dideli miestai, turintys daugiau nei 1 mln. gyventojų, yra Hamburgas ir Miunchenas. Dešimt didžiausiu Vokietijos miestų pagal gyventojų skaičių 2008 m.:

Vieta	Pavadinimas	Miestas (gyv.)
1.	Berlynas	3 426 354
2.	Hamburgas	1 773 218
3.	Miunchenas	1 315 476
4.	Kelnas	996 690
5.	Frankfurtas prie Maino	670 095
6.	Dortmundas	586 909
7.	Esenas	583 198
8.	Štutgartas	600 068
9.	Diuseldorfas	582 222
10.	Brėmenas	547 360

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos kultūra

Vokietijos kultūra yra germaniškosios Europos kultūros dalis. Vokietija dažnai vadinama poetų ir mąstytojų šalimi (vok. das Land der Dichter und Denker, angl. the land of poets and thinkers)^[21]. Vokietijos kultūra formavosi regioniniu pagrindu, kadangi nacionalinė Vokietijos valstybė buvo sukurta palyginti vėlai (Bismarko laikais) Kultūros propagavimu bei populiarinimu užsienyje užsiima įvairios institucijos bei organizacijos. Žymiausios - Gėtės institutas, Inter Nationes, Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir kt.

Vokietijoje gimė ir kūrė tokie žymūs žmonės kaip:

• kompozitoriai L. Bethovenas, J. S. Bachas, R. Šumanas, R. Vagneris, J. Bramsas;
• poetai J. V. Gėtė, F. Šileris, H. Heinė;
• rašytojai H. Hesė, T. Manas;
• filosofai I. Kantas, G. Hėgelis, K. Marksas, A. Šopenhaueris, F. Nyčė, G. Leibnicas, F. Engelsas, M. Heidegeris;
• teologas M. Liuteris;
• mokslininkai J. Kepleris, A. Einšteinas, M. Plankas, H. R. Hercas, G. D. Farenheitas, H. G. Kroicfeltas, R. Kochas, J. Lybigas, R. Bunzenas;
• išradėjai J. Gutenbergas, V. Zymensas, V. Braunas, G. Daimleris, K. Bencas, R. Dyzelis.

[taisyti] Mokslas

Iš Vokietijos kilo daugybė garsių mokslininkų, Nobelio premijos laureatų, nominantų. Pvz., fizikoje Einšteinas ir Maksas Plankas laikomi moderniosios fizikos pradininkais.

[taisyti] Kita informacija

• Vokietijos teisinė sistema
• Vokietijos ryšiai
• Vokietijos transportas
• Vokietijos karinės pajėgos
• Vokietijos tarptautiniai santykiai
• Vokietijos šventės
• Vokietijos sportas

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Nuorodos

Sužinokite daugiau kituose Vikimedijos projektuose
	Puslapis projekte Vikiteka: Vokietija
	Puslapis projekte Vikižodynas: Vokietija
	Puslapis projekte Vikicitatos: Vokietija
	Puslapis projekte Vikiknygos: Vokietija
	Puslapis projekte Vikišaltiniai: Vokietija

• Atvirasis katalogas apie Vokietiją
• Faktai apie VFR: Kultūra
• Gėtės instituto tinklalapis
• Vokietijos bendrovių sąrašas

v • a • r Europos Sąjunga Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

v • a • r Šiaurės Atlanto Aljansas Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija