Kėdainių rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kėdainių rajono savivaldybė
Žemėlapis
Valstybė: Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis
Miestai: Kėdainiai
Gyventojų (2014 m.): 50906 (11)
Gyventojų tankumas: 35,9 žm./km² (23)
Plotas: 1677 km² (10)
Telefono kodas: {{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras: Rimantas Diliūnas (2011–)
  55° 33' 50‘’  
23° 32' 40‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kėdainių rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
24° 26' 10‘’
  55° 06' 50‘’  

Kėdainių rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centre. Savivaldybės centras – Kėdainiai.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kėdainių rajono savivaldybė išsidėsčiusi Lietuvos centrinėje dalyje. Rajone yra geografinis šalies centras – Ruoščių kaimas. Šiaurėje ribojasi su Panevėžio ir Radviliškio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos, pietuose – su Kauno, vakaruose – su Raseinių rajono savivaldybėmis. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Nevėžio žemumoje. Vakaruose kyla į Rytų Žemaičių plynaukštę. Aukščiausia rajono vieta yra Gudžiūnų apylinkėse – 113 m, žemiausia – pietuose, Nevėžio pakrantėje 21 m. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 645–670 mm kritulių. Nuolatinė sniego danga vidutiniškai laikosi nuo gruodžio pabaigos iki kovo vidurio. Jos storis – 18 cm. Vidaus vandenys užima 4 % teritorijos. Maždaug per rajono vidurį iš šiaurės į pietus prateka Nevėžis. Į jį teka intakai: Šušvė, Liaudė, Dotnuvėlė, Lankesa, Smilga, Obelis, Kruostas, Barupė ir kt. Telkšo 10 ežerų (Kėdainių rajono ežerai) ir 18 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, vėlėniniai glėjiškiai ir vėlėniniai glėjiški sujaurėję. Miškingumas – apie 23,7 % (39,9 % miškų užima beržynai, 22,3 % – eglynai, 13,2 % – uosynai, 4,0 % – ąžuolynai). Didžiausi miškai: Dotnuvos, Josvainių, Lančiūnavos, Pernaravos. Yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Laucynės, Šušvės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai (Lančiūnavos, M. Daukšos, Šaravų ąžuolai, Nykio vinkšna), 3 geologiniai (Pilsupių, Vosbučių atodangos, Siponių ožakmenis). Skinderiškio dendrologinis parkas.

Aplinkinės savivaldybės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Radviliškio rajono savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybė Blank-50px.png
Raseinių rajono savivaldybė
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ukmergės rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė Kauno rajono savivaldybė Jonavos rajono savivaldybė


Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1950 m. birželio 21 d. iš buvusios Kėdainių apskrities 34 apylinkių, buvusios Kauno apskrities 4 apylinkių ir buvusios Vilkijos apskrities 1 apylinkės sudarytas Kėdainių rajonas. Nuo to laiko rajono centras yra Kėdainiai. 19501953 m. rajonas priklausė Kauno sričiai. 1954 m. prie Kėdainių rajono prijungta Dotnuvos rajono 1 apylinkė, o Kėdainių rajono 1 apylinkė perduota Ramygalos rajonui, dalis 1 apylinkės – Jonavos rajonui. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 m. prie Kėdainių rajono prijungtas Dotnuvos rajonas.

1962 m. perduotos Kauno rajono 5 apylinkės, Panevėžio rajono 4 apylinkės; viena Kėdainių rajono apylinkė ir kitos apylinkės dalis perduota Radviliškio rajonui, 1 apylinkė perduota ir 3 apylinkės perimtos iš Raseinių rajono. 1963, 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos Kėdainių rajono ribos. 1965 ir 1968 m. kai kurios rajono gyvenvietės perduotos Raseinių ir Jonavos rajonams.

1995 m. vietoje Kėdainių rajono įsteigta Kėdainių rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. XXI a. pradžioje panaikinta Aristavos seniūnija, jos teritorijos atiduotos Vilainių seniūnijai, išplėsta Kėdainių miesto seniūnijos teritorija. 2007 m. planuota Pernaravos seniūniją prijungti prie kuriamo Ariogalos rajono, tačiau seniūnijos gyventojai nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Kėdainių rajono, Ariogalos rajonas neįkurtas. 2009 m. gruodžio 11 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS–352 įsteigtos 75 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
739 39 apylinkės
1954
(suskirstymas)
11 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
1431,93 58000 27 apylinkės
1963
(suskirstymas)
19 apylinkių
  • 2 miestai
1967 1679 64000
1970
(surašymas)
1700 64314 18 apylinkių
1972
(suskirstymas)
1704,66 18 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1677 66000 17 apylinkių
  • 2 miestai
  • 9 miesteliai
  • 463 kaimai
  • 8 kaimų dalys
  • 43 viensėdžiai
  • 3 glžk. stočių gyvenvietės
1979
(surašymas)
67963 16 apylinkių
  • 2 miestai
  • 508 kaimo vietovės
1985 1677 68200 16 apylinkių
  • 2 miestai
  • 9 miesteliai
  • 457 kaimai
  • 2 glžk. stočių gyvenvietės
  • 35 viensėdžiai
1989
(surašymas)
1677 69461 11 apylinkės
  • 2 miestai
  • 515 kaimo vietovių
2001
(surašymas)
1677 65727 11 kaimo seniūnijų

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Josvainiai

Rajone gyvena 1,9 % šalies gyventojų. Miesto gyventojų dalis – 48,9 %. Gyventojų vidutinis tankumas 38,6 žm./km². Tankiausiai gyvenami Kėdainiai ir jų apylinkės, bei Dotnuvos konurbacija. Rečiausiai gyvenama vakarinė rajono dalis (Pernaravos, Krakių seniūnijos). 81,2 % gyventojų yra katalikai, 1,2 % – stačiatikiai, 0,2 % – sentikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai, 0,1 % – evangelikai reformatai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2014 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
58 000 64 314 67 963 69 461 65 727
2007 m. 2011 m.sur. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
63 559 54 057 52 911 51 969 50 906


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 54 057 žmonės:[1]

2001 m. gyveno 65 727 žmonės:[2]

Gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):



Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

AB Lifosa

Kėdainių rajonas vienas ekonomiškai stipriausių Lietuvos regionų (ypač išplėtota chemijos ir maisto pramonė bei žemės ūkis). Rajone pagaminama 2,8 % Lietuvos pramonės produkcijos (2005 m.). Mineralinių trąšų, sieros ir fosforo rūgščių ir kitų chemijos pramonės gaminių (AB Lifosa), padažų (AB Vesiga), ledų (AB Vikeda), cukraus (Nordic Sugar), konservų (Kėdainių Konservai), mėsos gaminių gamyba, grūdų (Kėdainių Grūdai), pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gaminių kepimas, odos dirbimas, metalinių konstrukcijų (AB Progresas), žemės ūkio padargų ir jų dalių gamyba, medienos apdirbimo pramonė. Pagrindinis pramonės centras – Kėdainiai. Žemės ūkio naudmenos užima 65,2 % rajono ploto; sudėtis: 93,0 % ariamoji žemė, 5,3 % pievos ir natūralios ganyklos, 1,0 % sodai ir uogynai (2005 m.). 65,4 % pasėlių užima javai (daugiausia žieminiai kviečiai), 10,3 % daugiamečių žolių pasėliai, 6,0 % cukriniai runkeliai, 2,6 % bulvės, 1,2 % lauko daržovės. Kėdainių rajoas garsėja šiltnaminių daržovių auginimu. Užauginama 17,8 % visų Lietuvos šiltnamio daržovių (agurkų, pomidorų), 17,8 % cukrinių runkelių, 6,2 % lauko daržovių, 6,2 % javų, 3,2 % bulvių (2004 m.). 2004 pagaminta 2,8 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7 % pieno). Rajone auginama 3,1 % Lietuvoje veisiamų galvijų, 2,4 % arklių, 1,8 % kiaulių, 1,4 % avių ir ožkų (2005 m.).

Per Kėdainių rajoną praeina keletas respublikinės reikšmės susisikimo arterijų: geležinkelis Vilnius-Šiauliai, plentai Via Baltica, Jonava-Šeduva, Aristava-Cinkiškiai, Aristava-Ukmergė. Pačiu pietvakariniu pakraščiu eina autostrada Vilnius-Klaipėda.

Savivalda[taisyti | redaguoti kodą]

Atstovaujamoji valdžia – Kėdainių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos[taisyti | redaguoti kodą]

Savivaldybės seniūnijos

Kėdainių rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir ugdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Šviesioji gimnazija
Surviliškio V. Svirskio mokykla
Žemės ūkio institutas

2005 m. rajone buvo viena gimnazija, 7 vidurinės, 16 pagrindinės, jaunimo, dailės, kalbų, muzikos, sporto mokyklos, 7 darželiai-mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, 3 vaikų darželiai, suaugusiųjų mokymo centras, švietimo centras, Jonušo Radvilos studijų centras, B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla, Žemdirbystės institutas (Akademijoje), 1 ligoninė, 11 ambulatorinių gydymo įstaigų, 28 medicinos punktai, 4 pagyvenusių žmonių globos įstaigos, 4 vaikų globos įstaigos, 17 kultūros centrų, 39 bibliotekos. Kėdainių senamiestyje įsikūręs turizmo informacijos centras. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (centras Akademijoje). Kėdainių krašto muziejus (su padaliniais evangelikų reformatų bažnyčioje, J. Paukštelio memorialiniame muziejuje, Daugiakultūriame centre), M. Katkaus memorialinis, 1863 sukilimo muziejai, Tėvo Stanislovo liturginių drabužių ir reikmenų kolekcija, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, 4 mokyklų muziejai.

Kėdainių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kėdainių rajono mokyklų muziejai (sud. Rytas Tamašauskas). – Kėdainiai: Spaudvita, 2008. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-637-37-0

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kėdainių rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kėdainių rajono savivaldybė


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Kauno apskritis

Birštono savivaldybė | Jonavos rajonas | Kaišiadorių rajonas | Kauno miestas | Kauno rajonas | Kėdainių rajonas | Prienų rajonas | Raseinių rajonas