Latvija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Latvijos Respublika (latv. Làtvijas Repùblika (Làtvija)) – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija ir Lietuva, kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir iš pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija ir Baltarusija.

2003 m. rugsėjo 20 d. referendume latviai balsavo už stojimą į Europos Sąjungą.

2004 m. kovo 29 d. Latvija tapo NATO nare, o 2004 m. gegužės 1 d. - Europos Sąjungos.

Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 3.1 Latvijos rajonai 3.2 Etnografiniai regionai 4 Geografija 4.1 Klimatas 4.2 Upės ir ežerai 5 Ekonomika 6 Demografija 6.1 Religija 6.2 Kalbos 6.3 Miestai 7 Kultūra 8 Kita informacija 9 Išnašos 10 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Latvijos istorija

Dabartinė Latvijos teritorija, pasibaigus XIII a. šiaurės baltų kovoms su vokiečiais, pateko į penkių feodalinių valstybėlių, sudariusių Livonijos konfederaciją, sudėtį. XVI a. viduryje (1561 m.) Latvijos Vidžemė ir Latgala buvo prijungtos prie LDK, o etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Sėla sujungti į Kuršo kunigaikštystę (sostinė Mintauja, dab. Jelgava), kuri buvo LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikos) vasalė. 1629 m. Vidžemė su Ryga atiteko Švedijai, o 1721 m. – Rusijai. 1772 m. prie Rusijos imperijos prijungiama Latgala, 1795 m. – Kuršo kunigaikštystė.

Kapituliavus Vokietijai I pasauliniame kare ir vykstant pilietiniam karui Rusijoje, Latvija 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbė savo nepriklausomybę. XX a. trečiajame ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Latvijoje buvo parlamentinė demokratija, vėliau ją pakeitė autoritarinis Karlio Ulmanio režimas. Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. birželio 17 d. kaip 1939 m. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Ribentropo-Molotovo paktas) slaptojo priedo išdava.

Išskyrus trumpą Vokietijos okupacijos periodą II pasaulinio karo metu. Latvija buvo sovietine respublika iki sovietų valstybės reformų pradžios, kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybės judėjimą. 1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Aukščiausioji Taryba paskelbė deklaraciją apie nepriklausomybės atkūrimą.

2004 m. balandžio 2 d. Latvija tapo NATO, o gegužės 1-ąją, kartu su Lietuva ir Estija ES nare. Per 2003 m. referendumą dėl narystės ES, iš 72,5 % balsavusiųjų 67 % balsavo už.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Latvijos politinė sistema

Latvija yra parlamentinė demokratija. 100 vienų rūmų parlamento (Saeima) narių renkami visuotiniuose rinkimuose trejiems metams remiantis proporcine rinkimų sistema. Prezidentą renka parlamentas paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Prezidentas skiria premjerą, kuris formuoja ministrų kabinetą.

2006 m. spalio 7 d. išrinktojo parlamento mandatų pasiskirstymas (100):

• Liaudies partija – 23;
• Žaliųjų ir Valstiečių sąjunga – 18;
• „Naujasis laikas“ – 18;
• „Santarvės centras“ – 17;
• Latvijos Pirmosios partijos ir „Latvijos kelio“ susivienijimas – 10;
• „Tėvynei ir Laisvei“ / Latvijos Nacionalinės Nepriklausomybės Sąjūdis – 8;
• Politinių organizacijų susivienijimas „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ – 6.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

[taisyti] Latvijos rajonai

Administraciškai Latvija skirstoma į 26 rajonus (skliausteliuose nurodomi centrai) ir 7 miestus:

Aizkrauklės rajonas (Aizkrauklė) Alūksnės rajonas (Alūksnė) Balvų rajonas (Balvai) Bauskės rajonas (Bauskė) Cėsių rajonas (Cėsys) Daugpilio rajonas (Daugpilis) Daugpilis Duobelės rajonas (Duobelė) Gulbenės rajonas (Gulbenė) Jėkabpilio rajonas (Jėkabpilis) Jelgavos rajonas (Jelgava) Jelgava Jūrmala Kraslavos rajonas (Kraslava) Kuldygos rajonas (Kuldyga) Liepojos rajonas (Liepoja) Liepoja

Limbažių rajonas (Limbažiai) Ludzos rajonas (Ludza) Maduonos rajonas (Maduona) Uogrės rajonas (Uogrė) Preilių rajonas (Preiliai) Rėzeknės rajonas (Rėzeknė) Rėzeknė Rygos rajonas (Ryga) Ryga Saldaus rajonas (Saldus) Talsų rajonas (Talsai) Tukumo rajonas (Tukumas) Valkos rajonas (Valka) Valmieros rajonas (Valmiera) Ventspilio rajonas (Ventspilis) Ventspilis

[taisyti] Etnografiniai regionai

Latvijoje yra išskiriami šie istoriniai-etnografiniai regionai:

• Kuršas (Kurzeme);
• Vidžemė (Vidzeme);
• Žiemgala (Zemgale);
• Latgala (Latgale);
• Aukšžemė (Augšzeme, Augškurzeme, Sēlija);

Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu – Kuršo – vardu. Mat 1561-1795 m. šios žemės buvo Kuršo kunigaikštystės, o carų laikais – Kuršo gubernijos dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais (la. kultūrvēsturiski novadi). Tad Latvijos herbo trys žvaigždės simbolizuoja tris istorinius-etnografinius regionus: Kuršą (su Žiemgala ir Aukšžeme), Vidžemę ir Latgalą.

1991 m. vasario 4 d. Latvijos vyriausybės potvarkiu įkurta speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiaurės Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Livõd Randa, reiškiantis lyvių pakrantę. Nuo tada tai lyvių kultūros ir istorijos saugoma teritorija. 1991 m. kovo 19 d. lyviai šalia latvių pripažinti kaip Latvijos autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu kultivuoti savo kalbą ir kultūrą.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Latvijos geografija

Sausumos sienų ilgis – 1 338 km; iš jų su Baltarusija – 161 km, su Estija – 343 km, su Lietuva – 588 km, su Rusija – 246 km. Jūros sienos ilgis – 498 km.^[1]

Šiaurės vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos jūros Rygos įlanka.

Kraštovaizdyje vyrauja moreninės kalvos (40% teritorijos) su daugybe ežerų ir upelių, plati, mažai išraižyta pakrantės lyguma. Didelę dalį šalies dengia miškai. Didžiausios upės – Dauguva, Gauja, Lielupė, Venta. Aukščiausias taškas – Gaizinkalnis 312 m.

Gamtiniai ištekliai: dolomitas, gintaras, hidroenergija, mediena, ariama žemė.

[taisyti] Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje nuo -2 iki -3, rytuose -7, liepos atitinkamai +16 ir +18 laipsnių. Kritulių 550-800 mm per metus (~70% vasarą). Daugiausiai jų iškrinta Centrinėje Vidžemės aukštumoje, mažiausiai Vidurinės Latvijos žemumoje. Vegetacijos laikotarpis 175 - 195 dienos. Vyrauja vakarų vėjai. Per metus būna 150 - 180 apsiniaukusių dienų.^[2] Apačioje pateikiami klimato rekordai:

Latvijos temperatūros rekordai
Mėnesis	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rug	Rug	Spa	Lap	Gru	Rekordas
Karščio rekordas (°C)	10.0	15.5	20.8	28.1	34.4	34.6	36.0	36.4	32.0	24.9	17.2	12.5	36.4 (1943)
Šalčio rekordas (°C)	-43.0	-43.2	-34.4	-21.8	-10.5	-3.1	1.1	-1.7	-7.3	-14.7	-24.6	-42.9	-43.2 (1956)
Šaltinis: Latvijos meteorologijos tarnyba

[taisyti] Upės ir ežerai

Ilgiausios Latvijos upės^[3]:

1. Dauguva - 1020 km (Latvijos teritorijoje 357)
2. Gauja - 460 km (460)
3. Venta - 343 (176)
4. Nemunėlis - 190 (115)
5. Uogrė - 188 km (188)

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Latvijos ekonomika

Latvijos pereinamoji ekonomika atsigavo po 1998 metų Rusijos finansinės krizės dėl griežtos biudžeto politikos ir tolygaus Latvijos eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, šitaip mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Didžioji dalis valstybei priklausiusių kompanijų, bankų ir kito nekilnojamojo turto jau yra privatizuota, nors valstybės valdžioje dar yra keletas stambių verslo įmonių. Latvija oficialiai įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją 1999 m. Pagrindinis užsienio politikos tikslas – įstojimas į Europos Sąjungą – pasiektas 2004 m. gegužės 1 d. Einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai išlieka pagrindinėmis šalies problemomis, tačiau vyriausybės pastangos padidinti biudžeto pajamas ateityje biudžeto deficitą turėtų sumažinti.

Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to, didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra Šiaurės Europos šalys.

Bendro vidaus produkto pasiskirstymas (1997 m.):

• žemės ūkis: 7%
• pramonė: 28%
• paslaugos: 65%

2005 m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė infliacija – tai didžiausias kainų augimas nuo 1997 m. sausio.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Latvijos demografija

Latvijos gyventojų kaita 1935 – 2009[4]
Tautybė	1935		1959		1970		1979		1989		2000		2009
	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%	Gyventojų skaičius	%
Latviai	1 467 035	76,97	1 297 881	62,39	1 341 805	57,05	1 344 105	53,69	1 387 757	52,05	1 370 703	57,65	1 342 750	59,20
Rusai	168 300	8,83	556 400	26,75	704 600	29,95	821 500	32,81	905 515	33,96	703 243	29,58	630 380	27,79
Baltarusiai	26 800	1,4	61 600	2,9	94 700	4,0	111 500	4,5	119 700	4,5	97 100	4,0	82 216	3,62
Ukrainiečiai	1 800	0,1	29 400	1,4	53 500	2,3	66 700	2,7	92 100	3,4	63 600	2,7	56 774	2,50
Lenkai	48 600	2,6	59 800	2,9	63 000	2,7	62 700	2,5	60 400	2,5	59 500	2,5	53 309	2,35
Lietuviai	22 800	1,2	32 400	1,5	40 600	1,7	37 800	1,5	34 600	1,3	33 400	1,4	30 474	1,34
Žydai	93 400	4,9	36 600	1,7	36 700	1,6	28 300	1,1	22 900	0,9	10 300	0,4	9 988	0,44
Čigonai	3 800	0,2	4 300	0,2	5 400	0,2	6 100	0,2	7 000	0,3	8 200	0,3	8 591	0,37
Vokiečiai	62 100	3,3	1 600	0,1	5 400	0,2	3 300	0,1	3 800	0,1	3 500	0,1	4 511	0,19
Estai	6 900	0,4	4 600	0,2	4 300	0,2	3 700	0,1	3 300	0,1	2 600	0,1	2 418	0,10
Kiti	4 200	0,2	1 800	0,1	2 700	0,1	3 800	0,2	29 400	1,0	25 000	1,1	46 475	2,04
Viso	1 905 936		2 079 948		2 351 903		2 503 145		2 665 770		2 377 383		2 267 886

[taisyti] Religija

Didžiausia šalies religija yra krikščionybė, bet tik 7% gyventojų lanko bažnyčią bent kartą per savaitę^[5]. 2006 m. duomenimis, didžiausios krikščionių grupes sudaro liuteronai (450 000), Romos katalikai (450 000) ir stačiatikiai (350 000)^[6]. Pasak 2005 m. apklausos, 37% Latvijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49% „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 10% „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“^[7].

[taisyti] Kalbos

Oficiali šalies kalba yra latvių, kuri, kaip ir lietuvių kalba, priklauso baltų kalbų grupei, indoeuropiečių kalbų šeimai. Įstatymai saugo dar dvi kalbas - į estų kalbą labai panašią ir beveik išnykusią lyvių kalbą bei latgalių kalbą, kuri yra istorinė latvių kalbos variacija.

Pasak 2000 m. surašymo, 58,2% gyventojų gimtoji kalba yra latvių, 37,5% - rusų, o likusių 4,3% - kitos kalbos. Iš viso latviškai moka 79%, o rusiškai - 81%.^[8] Be šių kalbų, 15% populiacijos dar moka angliškai^[9]ir 7,5% - vokiškai.^[8]

[taisyti] Miestai

Pagrindinis straipsnis: Sąrašas:Latvijos miestai

Svarbiausi ir didžiausi miestai pagal gyventojų skaičius juose:

Miestai pagal gyventojų skaičių

	Miestas	Plotas, km²	Populiacija		Miestas	Plotas, km²	Populiacija	Ryga
1	Ryga	307,2	711 789	7	Rezeknė	17,48	35 680
2	Daugpilis	72,48	105 520	8	Valmiera	18,1	27 339
3	Liepoja	60	84 492	9	Jėkabpilis	23	26 713
4	Jelgava	60,1	66 120	10	Uogrė	16	26 167
5	Jūrmala	100	55 061	11	Tukumas	12,9	19 904
6	Ventspilis	55,37	43 098	12	Cėsys	19,3	17 844
2009 m. apskaičiavimai[10]

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Latvijos kultūra

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Latvija kultūriškai daugiausia veikiama šiaurės Europos.

[taisyti] Kita informacija

Vikiteka: Latvija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Latvijos nacionaliniai simboliai
• Latvijos ryšiai
• Latvijos transportas
• Latvijos karinės pajėgos
• Latvijos tarptautiniai santykiai
• Latvijos šventės
• Latvijos miestų ir miestelių sąrašas

[taisyti] Išnašos

[taisyti] Nuorodos

• Atviras katalogas apie Latviją –- Nuorodos į svetaines lietuvių kalba apie Latviją
• Turizmo plėtros valstybinė agentūra
• Lietuvos ir Latvijos forumo internetinė svetainė
• Latvijos istorija
• Latvių etnografija
• Latvių tautosaka
• Administracinis suskirstymas
• [2]
• Latvijos radijas lietuvių kalba