Lietuvos Metrika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos Metrika

Lietuvos Metrika – XIV a. pab. - XVIII a. pab. laikotarpio LDK dokumentų archyvas, susidaręs Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos veiklos pasekoje. Iki šių dienų išliko virš 600 dokumentų įrašų knygų. Tai vienas svarbiausių LDK istorijos šaltinių. Lietuvos Metriką sudaro įvairūs teisiniai aktai - Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijos bajorams, LDK sritims bei miestams, bajorystės, įvairių pareigybių ir žemių valdų suteiktys, diplomatiniai, finansiniai dokumentai, teismų sprendimai, korespondencija.

Pagrindinė dalis išlikusių Lietuvos Metrikos knygų šiuo metu saugoma Maskvoje, Rusijos valstybės senųjų aktų archyve (РГАДА). 1920 m. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartyje buvo numatyta Lietuvos Metriką gražinti Lietuvai, tačiau vėliau sovietai savo pažado nevykdė. Dabar Lietuvoje saugomos jų mikrofilmų kopijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XVI a. pradžios Lietuvos Metrika buvo laikoma Trakų pilyje. Metrikos originalios knygos pradingo „tvano“ metu Vilniaus Žemutinėje pilyje, o 15941607 metais LDK kanclerio L. Sapiegos pavedimu perrašytos kopijos išvežtos iš Vilniaus 1655 metais, prieš miestą užimant rusams. Kelionėje dalis knygų pradingo, kita dalis saugota Nesvyžiuje. XVIII a. antroje pusėje Metrika buvo pervežta į Varšuvą. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dalis knygų pervežta į Sankt Peterburgą, vėliau į Maskvą. 1921 m. dalis knygų iš Maskvos perduota Lenkijai ir saugoma Varšuvoje.