Rudoji žiurkė ( Rattus norvegicus)
Žiurkės (lot. Rattus) – pelių šeimos graužikų gentis. Jų yra apie 60 rūšių (Lietuvoje – 2: juodosios ir pilkosios). Paplitusios daugiausia Azijoje, kai kurios rūšys yra sinantropinės (susijusios su žmogumi).
Daugiausia laikosi gyv. namuose, miestų kanalizacijos sistemoje, prie maisto produktų sandėlių, tvartų. Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, gadina maisto produktus, kailius, baldus, odą. Aktyvios sutemose ir naktį. Žmogui labiausiai kenkia rudoji arba pilkoji, Rattus norvegicus ir juodoji (Rattus rattus). Juodosios žiurkės yra gerokai mažesnės (16-23 cm) už pilkąsias žiurkes (18-26 cm).
Žiurkės platina marą, endeminę žiurkinę dėmėtąją šiltinę, cucugamušį, ku karštligę, salmoneliozę, trichineliozę, tuliaremiją, leptospirozę, toksoplazmozę, pasiutligę. Domestikuota rudosios žiurkės albinosinė forma (baltoji žiurkė) naudojama laboratoriniams eksperimentams. Žiurkės naikinamos deratizacijos priemonėmis (gaudomos spąstais, kt.).
Žiurkės turi gerai išvystytą uoslę ir klausą, tačiau regėjimas yra prastas, neskiria spalvų (daltonikai). Akys yra kaukolės šonuose, todėl žiurkės turi platų akiplotį, tačiau panoraminio vaizdo vis dėlto nemato. Jos turi gerai apibrėžtą paros ritmą, aktyvios būna tamsoje ir miega bei ilsisi tik šviesiu paros metu. Maitinasi naktį, o maisto įsisavinimas vyksta anksti ryte.
Ši savaitės iniciatyva yra miesto gamta.
|