Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 150 792 straipsniai
Wbar green2.jpg
Wikipedia-logo.png Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 150 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Wbar blue.jpg
Star Ouro 8bits.png Savaitės straipsnis

Triondelagas (norv. Trøndelag) − yra viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių. Kaip ir kitos Norvegijos žemės, ji neturi administracinės funkcijos, o yra istorinis-kultūrinis regionas. Kartais Triondelagas priskiriamas pietinei Laplandijai. Kai kuriais atvejais Triondelagas vadinamas Centrine Norvegija, bet tokiu atveju jam priskiriama dar ir Miorė ir Rumsdalis. Vakaruose jį riboja Norvegijos jūra, šiaurėje – Šiaurės Norvegija, pietvakariuose – Vakarų Norvegija, pietryčiuose – Rytų Norvegija. Rytuose yra Švedijos Norlandas. Triondelago plotas 41260 km², o gyventojų − 418453 (2009). Administraciškai Triondelagą sudaro 2 apskritys: Pietų Triondelagas ir Šiaurės Triondelagas.Triondelagas – kalnuotas kraštas su gausiais fjordais ir upėmis. Upių slėniai dažniausiai sudaro derlingas sritis ir atskirus kultūrinius regionus. Regioną sudaro šie geografiniai-kultūriniai regionai.

Triondelage suklestėjo Fosnos kultūra, kurią vėliau pakeitė Niostveto ir Lihulto kultūros (6200-3200 m. pr. m. e.), o vėliau – Duobelinės keramikos kultūra (3200-2300 m. pr. m. e.). Jų kūrėjai greičiausiai kalbėjo uralo kalbomis. Vėliau į regioną kėlėsi germanai, kurie prekiavo ir maišėsi su vietiniais gyventojais. VIII–IX a. vietos germanai sukūrė keletą valstybėlių (norv. fylke), kurių svarbiausios buvo Triondelagas, Namdalenas ir kitos. Jos konsolidavosi tarpusavyje, sukurdamos bendrą liaudies susirinkimą (tingą), kuris rinkdavosi Frostoje, ir buvo vadinamas Frostatingu. 872 m. visos šios valstybėlės buvo prijungtos prie Norvegijos karalystės, kurią suvienijo Haraldas Fairhairas iš Vestfoldo karalystės.

Daugiau…


Wbar green2.jpg
Kal-Gegužės 19.png gegužės 19 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Wbar green3.jpg
Crystal Clear app package network.png Mėnesio šalys
Norvegija
Maldyvai

Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Norvegijai ir Maldyvams. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.


Wbar pink.jpg
Nuvola filesystems camera.png Rinktinė iliustracija
Akmenos ežeras.JPG
Akmenos ežeras Pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone.
Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas
Wbar green1.jpg
Pp clock 8bits.png Savaitės iniciatyva
Rudoji žiurkė (Rattus norvegicus)

Žiurkės (lot. Rattus) – pelių šeimos graužikų gentis. Jų yra apie 60 rūšių (Lietuvoje – 2: juodosios ir pilkosios). Paplitusios daugiausia Azijoje, kai kurios rūšys yra sinantropinės (susijusios su žmogumi).

Daugiausia laikosi gyv. namuose, miestų kanalizacijos sistemoje, prie maisto produktų sandėlių, tvartų. Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, gadina maisto produktus, kailius, baldus, odą. Aktyvios sutemose ir naktį. Žmogui labiausiai kenkia rudoji arba pilkoji, Rattus norvegicus ir juodoji (Rattus rattus). Juodosios žiurkės yra gerokai mažesnės (16-23 cm) už pilkąsias žiurkes (18-26 cm).

Žiurkės platina marą, endeminę žiurkinę dėmėtąją šiltinę, cucugamušį, ku karštligę, salmoneliozę, trichineliozę, tuliaremiją, leptospirozę, toksoplazmozę, pasiutligę. Domestikuota rudosios žiurkės albinosinė forma (baltoji žiurkė) naudojama laboratoriniams eksperimentams. Žiurkės naikinamos deratizacijos priemonėmis (gaudomos spąstais, kt.).

Žiurkės turi gerai išvystytą uoslę ir klausą, tačiau regėjimas yra prastas, neskiria spalvų (daltonikai). Akys yra kaukolės šonuose, todėl žiurkės turi platų akiplotį, tačiau panoraminio vaizdo vis dėlto nemato. Jos turi gerai apibrėžtą paros ritmą, aktyvios būna tamsoje ir miega bei ilsisi tik šviesiu paros metu. Maitinasi naktį, o maisto įsisavinimas vyksta anksti ryte.

Ši savaitės iniciatyva yra miesto gamta.

Wbar yellow.jpg
Disambigua compass.svg Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-lightblue.png Geografija    Logo tecnica.jpg Informatika    P history-lightblue.png Istorija   
Crystal Clear talk2.png Kalbos    P cartesian graph.svg Matematika    P art-lightblue.png Menas    Year template.gif Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport-lightblue.png Sportas    Scales template.gif Teisė   

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Kitomis kalbomis