 Apie Vikipediją
|
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 158 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis
|
|
LT vz.38, LT-38 vėliau – Panzerkampfwagen 38(t), Panzer 38(t), Pz. Kpfw.38(t) – čekoslovakiškas lengvasis tankas, plačiai naudotas Vokietijos kariuomenės Antrajame pasauliniame kare. Laikomas geriausiu Čekoslovakijos konstrukcijos tanku. Šiuos tankus nustojo gaminti 1942 m., kai išryškėjo, kad jų ginkluotė per silpna. Vokietijos kariuomenei jų buvo pagaminta virš 1400 vienetų. Šių tankų važiuokles gamino ir toliau, nes jų pagrindu gamino prieštankines savaeiges Marder III (1942–1944) ir Hetzer (1944–1945). LT vz. 38 turėjo tipišką ikikarinę tanko konstrukciją su kniedytais šarvais ir varikliu gale. Šarvai daugiausia buvo statmeni, nenuolaidūs, jų storis buvo nuo 10 iki 25 mm. Pradedant versija Ausf. E priekiniai šarvai buvo pastorinti iki 50 mm (pridėtas varžtais tvirtinamas papildomas 25 mm šarvo sluoksnis). Analogiškai šoniniai šarvai buvo pastorinti iki 15 mm. Dviejų žmonių talpos bokštelis buvo mašinos centre, jame – pagrindinis tanko ginklas 37 mm patranka Škoda A7 su 90 šovinių. Šalia patrankos – 7,92 mm kulkosvaidis. Bokštelio kulkosvaidis judamai įtvirtintas rutuliniame įtaise, tad jį galima nutaikyti atskirai nuo bokštelio patrankos. Tačiau tanko vadas ar taikytojas gali fiksuoti kulkosvaidį, ir tada jis nutaikomas kaip bendraašis kulkosvaidis. Vairuotojo vieta korpuso priekyje dešinėje, priekyje kairėje – kulkosvaidininko vieta su 7,92 mm kulkosvaidžiu. Kaip ir daugelyje 4-to dešimtmečio tankų kulkosvaidininkas kartu buvo ir radistas. Radijo stotis įmontuota kairiau kulkosvaidininko radisto vietos. Korpuso kulkosvaidžiu galėjo šaudyti ir tanko vairuotojas, tam jis turėjo nuleistuką kairiau vairo.
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys
|
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Libanui ir Sudanui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija
|
|
|
Savaitės iniciatyva
|
Antikvarinis fotelis, dekoruotas Papjė mašė ir perlamutru, Santjago muziejus, Čilė
Fotelis (pranc. fauteuil) – minkštas sėdimasis baldas su atkalte ir ranktūrais; dažna baldų komplekto dalis.
Gaminamas iš įvairios medienos, dažomas, lakuojamas, poliruojamas, auksuojamas, tekinamas, drožinėjamas, aptraukiamas oda, puošniais apmušalais (damastu, lampasu, atlasu, aksomu, specialiai išaustais peizažiniais ar kitokio rašto gobelenais, naujausiais laikais – žakardinais audiniais). Puošiamas dekoratyviniais apvadais, kutais, apkalamas vinutėmis, minkštos dalys užpildomos drožlėmis, džiovinta žole, vata, plunksnomis, ašutais, XIX a. – spyruoklėmis, nuo XX a. – ir poroplastikais.
Vadintas dailės stiliaus (Liudviko XIII, regentystės stiliaus), valdovų, didikų (à la Pompadour) vardais. Išsirutuliojo XVI a. iš katedros – akmeninio arba medinio krėslo, skirto ypatingam asmeniui. Baroko epochos foteliams būdinga aukšta atkaltė, įvairios tekintos kojos, sujungtos stačiakampiais, X arba H raidės formos skersiniais XVII–XVIII a. susiformavo įvairios atmainos, kurios skiriasi dydžiu, pasostės, atkaltės, ranktūrų forma.
Ši savaitės iniciatyva yra baldai.
|
|