Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 167 394 straipsniai
Wbar green2.jpg
Wikipedia-logo.png Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 167 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Wbar blue.jpg
Star Ouro 8bits.png Savaitės straipsnis
Apskritasis stalas Lenkijos Prezidento rūmuose

Apskritasis stalas – derybos Lenkijoje, vykusios nuo 1989 m. vasario 6 iki balandžio 5 d. tarp Lenkijos Liaudies Respublikos valdžios atstovų, Solidarumo opozicijos ir bažnyčios atstovų (stebėtojo teisėmis dalyvavo Evangelikų liuteronų bažnyčia ir Katalikų bažnyčia). Derybos vyko skirtingose vietose, o jų pradžia ir pabaiga buvo organizuota Ministrų tarybos būstinėje, dabartiniuose Prezidento rūmuose Varšuvoje. Įvairių grupių, pogrupių, darbo grupių susitikimuose dalyvavo apie 711 žmonių (dalyvių, ekspertų ir stebėtojų).

Tai vienas iš svarbiausių naujausios Lenkijos istorijos įvykių. Nuo jo Lenkijos Liaudies Respublikoje prasidėjo politinės permainos, tame tarpe ir dalinai laisvi Seimo rinkimai, vadinami birželio rinkimais.

Dėl kylančių nuo 1988 m. balandžio mėn. socialinių protestų Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia rugpjūčio antroje pusėje pradėjo pokalbius su opozicijos atstovais. Jų dėka rugpjūčio 31 d. įvyko generolo Česlavo Kiščiako ir Lecho Valensos susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo vyskupas Ježis Dombrovskis ir Centrinio komiteto sekretorius Stanislovas Ciosekas. Kitas susitikimas įvyko rugsėjo 15 d., jame, be jau minėtų asmenų, dalyvavo Andžej Stelmachovski ir kun. Aloizas Oršulik.

Daugiau…


Wbar green2.jpg
Kal-Rugsėjo 30.png rugsėjo 30 dienos įvykiai

Lietuvoje

  • informacija ruošiama


Pasaulyje

Wbar green3.jpg
Crystal Clear app package network.png Mėnesio šalys
Liberija
Prancūzija

Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Liberijai ir Prancūzijos valdoms Karibuose (Gvadelupai, Martinikai ir kt.). Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.


Wbar pink.jpg
Nuvola filesystems camera.png Rinktinė iliustracija
Žuvintė, šaltinis.JPG
Žuvintės šaltinis šalia Sukinių kaimo (Ukmergės rajonas)
Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas
Wbar green1.jpg
Pp clock 8bits.png Savaitės iniciatyva
Hetitų valstybės teritorija. Ryškiai raudonai pažymėta Hetitų valstybė Senosios karalystės pradžioje. Šviesiai raudonai – Imperijos metu prijungtos arba vasalinės sritys.

Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija. Jų vardu yra vadinama valstybė, klestėjusi II tūkstantmetyje pr. m. e., o taip pat civilizacija, kuri vadinama Hetitų civilizacija. Hetitų pavadinimas buvo žinomas iš Biblijos, kur minima tauta חתי HTY. Patys hetitai savo šalį vadino Hatti, tačiau šis pavadinimas nebuvo hetitiškos kilmės, o perimtas iš anksčiau čia gyvenusių gyventojų – hatų. Savo kalbą hetitai vadino nesili, ir save kildino iš Kanešo miesto (dab. Kiultepė).

Hetitai, indoeuropietiška tauta, kartu su giminingomis Anatolijos tautomis, tokiomis, kaip luviai, palai, apgyvendino pusiasalį III ir II tūkst. pr. m. e. sandūroje. Iki tol pusiasalis buvo gyvenamas kitų tautų, kurių svarbiausia buvo hatai, pasiekę gana aukštą išsivystymo lygį ir sukūrę priešistorinius miestus Kapadokijos regione. Viena pirmųjų hetitų gyvenviečių buvo Kussara Mažosios Azijos pietryčiuose (tiksli vieta neidentifikuota), tapusi pirmąja jų valstybės sostine. Kusaros valdovas Pithanas XVIII a. pr. m. e. pradėjo užkariavimus, ir užėmė vieną svarbiausių tuometinių miestų, asirų prekybinę gyvenvietę Kanešą (Kiultepę). Šis miestas davė pavadinimą hetitų kalbai, kuri vadinta (ka)nesitų kalba. Pithanos įpėdinis Anitas tęsė pradėtus užkariavimus į šiaurę. Jis užkariavo vieną svarbiausių hatų miestų, Hatušą ir sulygino jį su žeme. Tačiau praėjus keletui kartų, karalius Labarnas II (16501620 m. pr. m. e.) atstatė Hatušą ir padarė ją visos karalystės sostine. Tam įvykiui pažymėti, Labarnas pasivadino Hatušiliu I. Taip vėliau vadinosi ne vienas valdovas. Taip buvo įkurta Senoji hetitų karalystė.

Daugiau.


Šios savaitės iniciatyva yra Hetitai.

Wbar yellow.jpg
Disambigua compass.svg Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-lightblue.png Geografija    Logo tecnica.jpg Informatika    P history-lightblue.png Istorija   
Crystal Clear talk2.png Kalbos    P cartesian graph.svg Matematika    P art-lightblue.png Menas    Year template.gif Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport-lightblue.png Sportas    Scales template.gif Teisė   

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas