Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!	Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas
Šiuo metu yra 150 792 straipsniai

Apie Vikipediją Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 150 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. Savaitės straipsnis Trondheimas Triondelagas (norv. Trøndelag) − yra viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių. Kaip ir kitos Norvegijos žemės, ji neturi administracinės funkcijos, o yra istorinis-kultūrinis regionas. Kartais Triondelagas priskiriamas pietinei Laplandijai. Kai kuriais atvejais Triondelagas vadinamas Centrine Norvegija, bet tokiu atveju jam priskiriama dar ir Miorė ir Rumsdalis. Vakaruose jį riboja Norvegijos jūra, šiaurėje – Šiaurės Norvegija, pietvakariuose – Vakarų Norvegija, pietryčiuose – Rytų Norvegija. Rytuose yra Švedijos Norlandas. Triondelago plotas 41260 km², o gyventojų − 418453 (2009). Administraciškai Triondelagą sudaro 2 apskritys: Pietų Triondelagas ir Šiaurės Triondelagas.Triondelagas – kalnuotas kraštas su gausiais fjordais ir upėmis. Upių slėniai dažniausiai sudaro derlingas sritis ir atskirus kultūrinius regionus. Regioną sudaro šie geografiniai-kultūriniai regionai. Triondelage suklestėjo Fosnos kultūra, kurią vėliau pakeitė Niostveto ir Lihulto kultūros (6200-3200 m. pr. m. e.), o vėliau – Duobelinės keramikos kultūra (3200-2300 m. pr. m. e.). Jų kūrėjai greičiausiai kalbėjo uralo kalbomis. Vėliau į regioną kėlėsi germanai, kurie prekiavo ir maišėsi su vietiniais gyventojais. VIII–IX a. vietos germanai sukūrė keletą valstybėlių (norv. fylke), kurių svarbiausios buvo Triondelagas, Namdalenas ir kitos. Jos konsolidavosi tarpusavyje, sukurdamos bendrą liaudies susirinkimą (tingą), kuris rinkdavosi Frostoje, ir buvo vadinamas Frostatingu. 872 m. visos šios valstybėlės buvo prijungtos prie Norvegijos karalystės, kurią suvienijo Haraldas Fairhairas iš Vestfoldo karalystės. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai |Verta paskaityti| Keisti | Rinkti straipsnį gegužės 19 dienos įvykiai Lietuvoje 1542 − Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis uždraudė viešai skelbti reformacijos idėjas. 1991 − Krakūnų pasienio poste nušautas Šalčininkų užkardos pamainos viršininkas Gintaras Žagunis, pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis. Pasaulyje 1498 − Portugalų keliautojas Vasko da Gama išsilaipino Kalkutoje (Indija). Jis buvo pirmasis europietis pasiekę Indiją jūros keliu. 1875 − 17 valstybių Paryžiuje pasirašė Metro konvenciją. 1902 − Įkurta Kubos respublika. 1994 − Atidarytas tunelis po Lamanšo sąsiauriu. 2002 − Rytų Timoras tapo nepriklausomu nuo Indonezijos. Keisti Mėnesio šalys Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Norvegijai ir Maldyvams. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Keisti

Rinktinė iliustracija Akmenos ežeras Pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone. Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas Keisti Savaitės iniciatyva Rudoji žiurkė (Rattus norvegicus) Žiurkės (lot. Rattus) – pelių šeimos graužikų gentis. Jų yra apie 60 rūšių (Lietuvoje – 2: juodosios ir pilkosios). Paplitusios daugiausia Azijoje, kai kurios rūšys yra sinantropinės (susijusios su žmogumi). Daugiausia laikosi gyv. namuose, miestų kanalizacijos sistemoje, prie maisto produktų sandėlių, tvartų. Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, gadina maisto produktus, kailius, baldus, odą. Aktyvios sutemose ir naktį. Žmogui labiausiai kenkia rudoji arba pilkoji, Rattus norvegicus ir juodoji (Rattus rattus). Juodosios žiurkės yra gerokai mažesnės (16-23 cm) už pilkąsias žiurkes (18-26 cm). Žiurkės platina marą, endeminę žiurkinę dėmėtąją šiltinę, cucugamušį, ku karštligę, salmoneliozę, trichineliozę, tuliaremiją, leptospirozę, toksoplazmozę, pasiutligę. Domestikuota rudosios žiurkės albinosinė forma (baltoji žiurkė) naudojama laboratoriniams eksperimentams. Žiurkės naikinamos deratizacijos priemonėmis (gaudomos spąstais, kt.). Žiurkės turi gerai išvystytą uoslę ir klausą, tačiau regėjimas yra prastas, neskiria spalvų (daltonikai). Akys yra kaukolės šonuose, todėl žiurkės turi platų akiplotį, tačiau panoraminio vaizdo vis dėlto nemato. Jos turi gerai apibrėžtą paros ritmą, aktyvios būna tamsoje ir miega bei ilsisi tik šviesiu paros metu. Maitinasi naktį, o maisto įsisavinimas vyksta anksti ryte. Ši savaitės iniciatyva yra miesto gamta. Projekto puslapis | Keisti

Vikisritys
Astronomija     Biografijos     Biologija     Filosofija     Fizika     Geografija     Informatika     Istorija     Kalbos     Matematika     Menas     Metai     Mitologija     Religija     Sportas     Teisė    Straipsnių abėcėlinis sąrašas – Straipsniai pagal temas – Visos straipsnių kategorijos Visų Vikisričių sąrašas – Visų Vikiprojektų sąrašas

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas