 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 88 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
|
Karlis Ulmanis (latv. Kārlis Ulmanis, 1877 m. rugsėjo 4 d. – 1942 m. rugsėjo 20 d.) – tarpukario Latvijos politikas, ministras pirmininkas, 4-asis Latvijos prezidentas. Būdamas premjeru, 1934 m. gegužės 15 d. įvykdė valstybės perversmą, po kurio Latvija nustojo egzistuoti kaip parlamentinė respublika. Po perversmo valdžia susikoncentravo K. Ulmanio rankose. Prezidentu buvo iki 1940 m. birželio 16 d., kai Latviją okupavo Sovietų Sąjunga. Istorikai (Aivaras Stranga, Edgaras Dunsdorfas, Indulis Ruonis, Adolfas Šildė) K. Ulmanio režimą laiko autoritariniu.
Po karo, Ulmanis buvo vienas iš pagrindinių Latvijos Žmonių Tarybos (Tautas Padome) įkūrėjų, kuri 1918 m. lapkričio 18-ąją paskelbė Latvijos nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos. 1920 m. konstitucinė konvencija paskelbė Latviją parlamentine respublika. Karlis Ulmanis buvo pirmasis Latvijos, tapusios nepriklausoma pirmą kartą po 700 metų, ministras pirmininkas. Jis taip pat buvo Latvijos prezidentas nuo 1936 m. iki 1940 m. ir dar kelis kartus premjeras. Be to, jis įsteigė Latvijos Valstiečių Sąjungą, vieną iš dviejų žinomiausių politinių partijų tarpukario Latvijoje. 1934 m. gegužės 5 d., tariamai norėdamas apsaugoti šalį nuo perversmo, rengiamo dešiniųjų ekstremistų, žinomų Legiono vardu, vadovaujamų leitenanto pulkininko Voldemārs Ozols, Ulmanis paleido saeimą ir įvedė vykdomąjį neparlamentinį autoritarinį valdymą. Keletas armijos ir nacionalinės gvardijos dalinių karininkų, lojalių Ulmaniui, perėmė pagrindinių valstybės, komunikacijų ir transporto institucijų valdymą. Daugelis išrinktų pareigūnų, taip pat ir karininkai, priešinęsi perversmui, buvo suimti be jokio pagrindo. Visos politinės partijos įskaitant Ulmanio Valstiečių Sąjungą buvo uždraustos. Dalis konstitucijos panaikinta, o pilietinių laisvių pradėta nepaisyti. Visi partijų ir organizacijų laikraščiai buvo uždrausti.
Daugiau...
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys |
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Irakui ir Grenlandijai. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
|
|
 Savaitės iniciatyva |
|
Papacha (rus. папаха) - vyriška kailinė kepurė, paplitusi Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Forma gana įvairi - cilindrinė, pusrutulio formos ir pan. Rusiškos papachos paprastai turi audeklinį viršų.
Papachos yra laikoma kazokų nacionaline kepure.
Nuo XIX a. vidurio papachos buvo uniforminės kepurės kai kuriuose Rusijos imperijos kariuomenės daliniuose - Kaukazo korpuse, kazokų daliniuose, o nuo 1875 m. - Sibire dislokuotuose daliniuose. 1913 m. papacha tapo visos Rusijos kariuomenės žiemine uniformine kepure.
Po 1917 m. Spalio revoliucijos papachos Raudonojoje Armijoje nebuvo naudojamos, nes asocijavosi su carinės Rusijos kariuomene, be to, daug kazokų dalinių, kovojusių baltagvardiečių pusėje, dėvėjo papachas. Tačiau dalis Raudonosios Armijos vadų ir toliau dėvėjo papachas (pvz., Vasilijus Čiapajevas), todėl papachos buvo neformali Raudonosios Armijos kavaleristų uniformos dalis, nes daug jų buvo kazokai.
Tarybinėje armijoje papachos buvo žieminė uniforminė pulkininkų, generolų ir maršalų kepurė: nuo 1940 m. generolų ir maršalų, o nuo 1943 m. - pulkininkų.
Šios savaitės iniciatyvos tema yra „Kepurės ir kiti galvos dangalai“.
|
 Vikisritys |
|
|
|
