Trečiasis Reichas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Großdeutsches Reich
Trečiasis Reichas
1933 – 1945
Flag herbas
Vėliava Herbas
Devizas
vok. Ein Volk, ein Reich, ein Führer
liet. Viena tauta, vienas reichas, vienas fiureris
Himnas
(vok. Lied der Deutschen)
Location of Trečiasis Reichas
Sostinė Berlynas
Valdymo forma vienpartinė totalitarinė nacionalsocialistinė diktatūra
Vadovas
 19251934 Paul von Hindenburg (Prezidentas)
 1934 - 1945 Adolfas Hitleris (Fiureris)
 1945 Karl Dönitz (Prezidentas)
Kancleris
 19331945 Adolfas Hitleris
 1945 Joseph Goebbels
 1945 Lutz Graf Schwerin von Krosigk
Istorija
 - Machtergraifungas 1933
 - Anšliusas 1938 m. kovo 12 d.
 - Antrojo pasaulinio karo pradžia 1939 m. rugsėjo 1 d.
 - II pasaulinio karo pabaiga 1945 m. gegužės 9 d.
Valiuta Reichsmarkė (RM) = 100 pfenigų
Prieš
Po
Flag of Germany (3-2 aspect ratio).svg Veimaro respublika
Flag of Saar 1920-1935.svg Saras (šalių lyga)
Flag of Austria.svg Pirmoji Austrijos Respublika
Flag of Czechoslovakia.svg Čekoslovakijos respublika
Flag of Memelland.png Klaipėdos kraštas
Gdansk flag.svg Laisvasis Dancigo miestas
Flag of Poland.svg Antroji Lenkijos Respublika
War flag of the Italian Social Republic.svg Italijos Socialinė Respublika
Flag of Belgium.svg Rytų Kantonai
Blank.png Liuksemburgas
Blank.png Elzasas-Lotaringija
Blank.png Drava Banovina
Flensburgo vyriausybė Flag of German Reich (1935–1945).svg
Sąjungininkų okupuotos teritorijos Vokietijoje Flag of Germany (1946-1949).svg
Sąjungininkų valdoma Austrija Flag of Austria.svg
Trečioji Čekoslovakijos respublika Flag of Czechoslovakia.svg
Lenkijos Liaudies Respublika Flag of Poland.svg
Elzasas-Lotaringija Flag of France.svg
Rytų Kantonai Flag of Belgium.svg
Liuksemburgas Flag of Luxembourg.svg
Italijos karalystė Flag of Italy (1861-1946).svg
Kaliningrado sritis Blank.png
Saro protektoratas Blank.png
Jugoslavija Blank.png

Trečiasis Reichas (kitaip fašistinė Vokietija, nacistinė Vokietija arba hitlerinė Vokietija) – 19331945 m. Vokietijos, kurią valdė Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija (NSDAP) su A. Hitleriu priešakyje, neoficialus pavadinimas. Trečiojo Reicho terminą hitlerinė propaganda vartojo siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį (Reich – vok. imperija, valstybė): iki Napoleono karų egzistavusi 1-oji Vokiečių tautos Šventosios Romos imperija buvo vadinama Pirmuoju Reichu; 1870–1918 m. kaizerinė Vokietija vadinta Antruoju Reichu, o nacionalsocialistų valdoma Vokietija gavo Trečiojo Reicho pavadinimą.

Trečiojo Reicho vėliavoje ir herbe naudojami simboliai kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra uždrausti. Už jų naudojimą yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė.

Valstybinis himnas : 1933–1945 m. nacistinėje Vokietijoje buvo naudojami du oficialūs valstybiniai himnai. Prioritetą turėjo senasis himnas „Lied der Deutschen“ (vokiečių giesmė, melodija Jozefo Haidno, 1797 m.), tačiau kartu buvo vartojamas ir NSDAP himnas – „Horst Wessel Lied“ („Horsto Veselio daina“, taip pavadinta gatvės kovose su komunistais žuvusio partijos ir SA nario Horsto Veselio garbei).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietija-orn.png
Vokietijos istorija
Germanija
Frankų imperija, Vakarų slavai
Rytų Frankų karalystė
Šventoji Romos imperija (Vokietijos karalystė)
Reino konfederacija
Vokiečių konfederacija
Šiaurės Vokietijos sąjunga
Vokietijos imperija
Veimaro respublika
Trečiasis Reichas
VDR, VFR
Suvienytoji Vokietija
Vokietijos istoriniai regionai:
Austrija, Bavarija, Švabija, Burgundija, Frankonija, Reino Frankonija, Lotaringija, Žemutinės Provincijos, Žemutinis Reinas, Žemutinė Saksonija, Aukštutinė Saksonija, Prūsija

Prieškarinis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Rinkimus laimėjusios Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos fiureris (vok. Führer – vadas) Adolfas Hitleris 1933 m. sausio 30 d. buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. Dar prieš ateidamas į valdžią, A. Hitleris deklaravo Versalio sutarties panaikinimo, Vokietijos perginklavimo, antisemitizmo ir kitas idėjas. Šios idėjos to meto Vokietijos politinės ir, ypač, ekonominės situacijos kontekste padėjo A. Hitlerio partijai surinkti didelę dalį vietų Vokietijos reichstage (parlamente), kas vėliau ir lėmė jo paskyrimą Reicho kancleriu.

1934 m. po prezidento Pauliaus fon Hindenburgo mirties A. Hitleris įgijo dar ir Reicho prezidento pareigybes; tai sąlygojo vienos iš „vadovėlinių“ Europos diktatūrų – Trečiojo Reicho – genezę.

Trečiojo Reicho pradžia buvo daug žadanti ne tik Vokietijai, bet kėlė susižavėjimą ir visoje Europoje. Vokietijoje iki minimumo sumažėjo nedarbas, buvo įveikta ekonominė krizė, savotiškai denonsuota Versalio sutartis bei perginkluotas ir sustiprintas Vokietijos vermachtas (Vokietijos ginkluotosios pajėgos iki 1945 m.), o Adolfas Hitleris netgi tapo žurnalo „Time“ metų žmogumi. Tačiau kartu su šiais pozityviais veiksniais prasidėjo ir visuotinis žydų, politinių priešininkų persekiojimas („Krištolinė naktis“ (Kristallnacht), Niurnbergo įstatymai), koncentracijos stovyklų steigimas (pirmoji – Dachau).

Nuo 1936 m. Trečiasis Reichas pradėjo vykdyti agresyvią užsienio politiką. 1936 m. buvo užimta demilitarizuotoji Reino zona, 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas Austrijos anšliusas, vėliau – 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno suokalbis nulėmė tai, kad buvo prijungtas Sudetų kraštas, 1939 m. kovo 14 d. užimta Čekoslovakija, 1939 m. kovo 22 d. – Klaipėdos kraštas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. A. Hitleris paskelbė ultimatumą Lenkijai dėl vadinamo Dancigo koridoriaus.

Trečiojo Reicho administracinis suskirstymas 1944 m.

Karo laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Antrasis pasaulinis karas.

Lenkijai nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, 1939 m. rugsėjo 1 d. vokiečių vermachtas, remiamas Liuftvafės (vok. Luftwaffe – karinės oro pajėgos), įžengė į Lenkijos teritoriją. Neilgai trukus – 1939 m. rugsėjo 3 d. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija su Prancūzija ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas – kruviniausias konfliktas žmonijos istorijoje.

Antrojo pasaulinio karo pradžia – tai Vokietijos karinių pergalių virtinė. Nauja didelių tankų grupuočių panaudojimo koncepcija (Blitzkrieg, žaibiškas karas) leido Trečiajam Reichui pasiekti stulbinamų pergalių. 1939 m. rugsėjo 27 d. kapituliavo Lenkija, 1940 m. sutriuškinta Danija, Norvegija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, 1941 m. okupuotos Jugoslavija, Graikija, vokiečių generolas Ervinas Romelis (Erwin Rommel) sėkmingai žygiavo į priekį Šiaurės Afrikoje. Tuo pat metu buvo vykdoma masinė Didžiosios Britanijos bombardavimo kampanija, siekiant užtikrinti vokiečių pranašumą ore būsimajai operacijai „Seelöwe“ (vok. – jūrų liūtas), įsiveržiant į Angliją. Tačiau ši operacija niekada nebuvo įgyvendinta dėl įnirtingo britų RAF (Royal Air Forces – angl. karališkosios oro pajėgos) pasipriešinimo ir, kaip spėjama, didžiąja dalimi dėl to, kad A. Hitleris gavo karinės žvalgybos informacijos apie planuojamą Raudonosios Armijos įsiveržimą.[reikalingas šaltinis]

1941 m. birželio 22 d. Adolfas Hitleris davė įsakymą užpulti TSRS. Šiuo metu tarp istorikų vyksta diskusijos, ar A. Hitleris užpuolė TSRS apsvaigęs nuo vermachto nenugalimumo iliuzijos, ar tai buvo preventyvus smūgis, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią TSRS pirmai užpulti Trečiąjį Reichą. Iki 1941 m. gruodžio vokiečių kariuomenė Tarybų Sąjungoje žengė tokiu pačiu nesustabdomu tempu kaip ir prieš tai Vakarų Europoje, tačiau prasidėjusi žiema, prasti keliai TSRS, vokiečių kariuomenės nepasirengimas ilgai kampanijai, nesuprantami sąjungininkų veiksmai (1941 m. gruodžio 7 d. Japonija užpuolė Perl Harborą, taip įtraukdama į karą Jungtines Valstijas), Vokietijos specialiųjų padalinių (Gestapo, SS) nusikaltimai okupuotose Rytų teritorijose, kas sukėlė itin stiprų partizaninį pasipriešinimą, A. Hitlerio nekompetencija vadovaujant kariniams veiksmams bei kitos priežastys sąlygojo vermachto pralaimėjimų pradžią. Tolesni vermachto veiksmai Rytų fronte buvo tik nuolatinis atsitraukimas.

1943 m. Sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje, o 1944 m. birželio 6 d. buvo atidarytas Antrasis frontas – Sąjungininkai išsilaipino Normandijoje. Tai buvo didžiausia žmonijos istorijoje karinio desanto operacija. 1944 m. jau tapo aišku, kad Trečiasis Reichas skaičiuoja paskutinius savo metus. Nepaisant to, A. Hitleris iškėlė totalinio karo koncepciją (totalinis karas – kai visa valstybės ekonomika yra mobilizuojama karo reikmėms). Tuo pat metu įsisiautėjo H. Himlerio, Trečiojo Reicho policijos ministro ir SS vado, antisemitinė politika. Buvo realizuojamas Endlösung (vok. – galutinis sprendimas) nutarimas, kuriuo buvo siekiama išnaikinti visus Europos žydus. Iš viso per karą ir iki karo nacių antisemitinės politikos aukomis tapo iki 6 milijonų Europos žydų.

1945 m. pavasarį Raudonoji Armija, vadaovaujama G.Žukovo, buvo apsupusi Berlyną, tuo tarpu Sąjungininkai spaudė Reichą iš Vakarų. 1945 m. balandžio 30 d. apsuptame Reicho kanceliarijos bunkeryje nusišovė pats A. Hitleris, o 1945 m. gegužės 8 d. Trečiasis Reichas pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Tuo metu Vokietijoje buvo apie 23:30, o Maskvoje – po vidurnakčio, todėl Rusija pergalės dieną švenčia gegužės 9 d. Tai buvo Trečiojo Reicho, nacių propagandos vadinto tūkstantmečiu Reichu, pabaiga.




Vikiteka