Trečiasis Reichas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Trečiasis Reichas – 1933-1945 m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. Trečiojo Reicho terminą hitlerinė propaganda vartojo siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį (Reich – vok. imperija, valstybė): iki Napoleono karų egzistavusi 1-oji Vokiečių tautos Šventosios Romos imperija buvo vadinama Pirmuoju Reichu; 1870-1918 m. kaizerinė Vokietija vadinta Antruoju Reichu, tuo tarpu A. Hitlerio valdoma Vokietija gavo Trečiojo Reicho pavadinimą.
Trečiojo Reicho vėliavoje ir herbe naudojami simboliai kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra uždrausti. Už jų naudojimą yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė.
Valstybinis himnas : 1933-1945 m. nacistinėje Vokietijoje buvo naudojami du oficialūs valstybiniai himnai. Prioritetą turėjo senasis himnas „Lied der Deutschen“ (vokiečių giesmė, melodija Jozefo Haidno, 1797 m.), tačiau kartu buvo vartojamas ir NSDAP himnas – „Horst Wesel Lied“ („Horsto Veselio daina“, taip pavadinta gatvės kovose su komunistais žuvusio partijos ir SA nario Horsto Veselio garbei).
[taisyti] Istorija
 |
|---|
| Vokietijos istorija |
| Germanų gentys |
| Frankų imperija |
| Rytų Frankų imperija |
| Šventoji Romos imperija (Vokietijos karalystė) |
| Vokiečių kunigaikštystės |
| Reino konfederacija |
| Vokiečių konfederacija |
| Šiaurės Vokietijos sąjunga |
| Vokietijos imperija |
| Veimaro respublika |
| Trečiasis Reichas |
| VDR, VFR |
| Suvienytoji Vokietija |
| Vokietijos istoriniai regionai: |
| Austrija, Bavarija, Švabija, Burgundija, Frankonija, Reino Frankonija, Lotaringija, Žemutinės Provincijos, Žemutinis Reinas, Žemutinė Saksonija, Aukštutinė Saksonija, Prūsija |
[taisyti] Prieškarinis laikotarpis
1933 m. sausio 30 d. Adolfas Hitleris, NSDAP (Vokiečių Nacionalsocialistinė Darbininkų Partija) fiureris (vok. Führer – vadas), buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. Dar prieš ateidamas į valdžią, A. Hitleris deklaravo Versalio sutarties panaikinimo, Vokietijos perginklavimo, antisemitizmo ir kitas idėjas. Šios idėjos to meto Vokietijos politinės ir, ypač, ekonominės situacijos kontekste padėjo A. Hitlerio partijai surinkti didelę dalį vietų Vokietijos reichstage (parlamente), kas vėliau ir lėmė jo paskyrimą Reicho kancleriu.
1934 m. po prezidento P. fon Hindenburgo mirties A. Hitleris įgijo dar ir Reicho prezidento pareigybes; tai sąlygojo vienos iš „vadovėlinių“ Europos diktatūrų – Trečiojo Reicho – genezę.
Trečiojo Reicho pradžia buvo daug žadanti ne tik Vokietijai, bet kėlė susižavėjimą ir visoje Europoje. Vokietijoje iki minimumo sumažėjo nedarbas, buvo įveikta ekonominė krizė, savotiškai denonsuota Versalio sutartis bei perginkluotas ir sustiprintas Vokietijos vermachtas (Vokietijos ginkluotosios pajėgos iki 1945 m.). Tačiau kartu su šiais pozityviais veiksniais prasidėjo ir visuotinis žydų, politinių priešininkų persekiojimas („Krištolinė naktis“ (Kristallnacht), Niurnbergo įstatymai), koncentracijos stovyklų steigimas (pirmoji – Dachau).
Nuo 1936 m. Trečiasis Reichas pradėjo vykdyti agresyvią užsienio politiką. 1936 m. buvo užimta demilitarizuotoji Reino zona, 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas Austrijos anšliusas, vėliau – 1938 rugsėjo 28 d. Miuncheno suokalbis nulėmė tai, kad buvo prijungtas Sudetų kraštas, 1939 m. kovo 14 d. užimta Čekoslovakija, 1939 m. kovo 22 d. – Klaipėdos kraštas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. A. Hitleris paskelbė ultimatumą Lenkijai dėl vadinamo Dancigo koridoriaus.
[taisyti] Karo laikotarpis
Lenkijai nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, 1939 m. rugsėjo 1 d. vokiečių vermachtas, remiamas Luftvafės (vok. Luftwaffe – karinės oro pajėgos), įžengė į Lenkijos teritoriją. Neilgai trukus – 1939 m. rugsėjo 3 d. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija su Prancūzija ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas – kruviniausias konfliktas žmonijos istorijoje.
Antrojo pasaulinio karo pradžia – tai Vokietijos karinių pergalių virtinė. Nauja didelių tankų grupuočių panaudojimo koncepcija (Blitzkrieg, žaibiškas karas) leido Trečiajam Reichui pasiekti stulbinamų pergalių. 1939 m. rugsėjo 27 d. kapituliavo Lenkija, 1940 m. sutriuškinta Norvegija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, 1941 m. okupuotos Jugoslavija, Graikija, vokiečių generolas Ervinas Romelis (Erwin Rommel) sėkmingai žygiavo į priekį Šiaurės Afrikoje. Tuo pat metu buvo vykdoma masinė Didžiosios Britanijos bombardavimo kampanija, siekiant užtikrinti vokiečių pranašumą ore būsimajai operacijai „Seelöwe“ (vok. – jūrų liūtas), įsiveržiant į Angliją. Tačiau ši operacija niekada nebuvo įgyvendinta dėl įnirtingo britų RAF (Royal Air Forces – angl. karališkosios oro pajėgos) pasipriešinimo ir, kaip spėjama, didžiąja dalimi dėl to, kad A. Hitleris gavo karinės žvalgybos informacijos apie planuojamą Raudonosios Armijos įsiveržimą.[reikalingas šaltinis]
1941 m. birželio 22 d. Adolfas Hitleris davė įsakymą užpulti TSRS. Šiuo metu tarp istorikų vyksta diskusijos, ar A. Hitleris užpuolė TSRS apsvaigęs nuo vermachto nenugalimumo iliuzijos, ar tai buvo preventyvus smūgis, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią TSRS pirmai užpulti Trečiąjį Reichą. Iki 1942 m. vokiečių kariuomenė Tarybų Sąjungoje žengė tokiu pačiu nesustabdomu tempu kaip ir prieš tai Vakarų Europoje, tačiau prasidėjusi žiema, vokiečių kariuomenės nepasirengimas ilgai kampanijai, nesuprantami sąjungininkų veiksmai (1941 m. gruodžio 27 d. Japonija užpuolė Perl Harborą, taip įtraukdama į karą Jungtines Valstijas), Vokietijos specialiųjų padalinių (Gestapo, SS) nusikaltimai okupuotose Rytų teritorijose, kas sukėlė itin stiprų partizaninį pasipriešinimą, A. Hitlerio nekompetencija vadovaujant kariniams veiksmams bei kitos priežastys sąlygojo vermachto pralaimėjimų pradžią. Tolesni vermachto veiksmai Rytų fronte buvo tik nuolatinis atsitraukimas.
1943 m. Sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje, o 1944 m. birželio 6 d. buvo atidarytas Antrasis frontas – Sąjungininkai išsilaipino Normandijoje. Tai buvo didžiausia žmonijos istorijoje karinio desanto operacija. 1944 m. jau tapo aišku, kad Trečiasis Reichas skaičiuoja paskutinius savo metus. Nepaisant to, A. Hitleris iškėlė totalinio karo koncepciją (totalinis karas – kai visa valstybės ekonomika yra mobilizuojama karo reikmėms). Tuo pat metu įsisiautėjo H. Himlerio, Trečiojo Reicho policijos ministro ir SS vado, antisemitinė politika. Buvo realizuojamas Endlösung (vok. – galutinis sprendimas) nutarimas, kuriuo buvo siekiama išnaikinti visus Europos žydus. Iš viso per karą ir iki karo nacių antisemitinės politikos aukomis tapo iki 6 milijonų Europos žydų.
1945 m. pavasarį Raudonoji Armija buvo apsupusi Berlyną, tuo tarpu Sąjungininkai spaudė Reichą iš Vakarų. 1945 m. balandžio 30 d. apsuptame Reicho kanceliarijos bunkeryje nusišovė pats A. Hitleris, o 1945 m. gegužės 8 d. Trečiasis Reichas pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Tuo metu Vokietijoje buvo apie 23:30, o Maskvoje – po vidurnakčio, todėl Rusija pergalės dieną švenčia gegužės 9 d. Tai buvo Trečiojo Reicho, nacių propagandos vadinto tūkstantmečiu Reichu, pabaiga.
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
