Karšuvos giria
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karšuvos giria (Smalininkų−Viešvilės miškai) − miškų masyvas Jurbarko, Šilutės ir Tauragės rajonuose, 4 km į šiaurės vakarus nuo Jurbarko, prie Klaipėdos − Jurbarko plento.
Plotas ~42,7 km². Masyvas 34 km ištįsęs iš vakarų į rytus. Vakaruose siekia Jūrą, šiaurėje − Šešuvį ir Šaltuoną, rytuose − Mituvą, pietuose − Nemuną.
Karšuvos giria driekiasi Nemuno žemupio lygumos šiaurrytine dalimi, kurią sudaro vėlyvajame ledynmetyje į prieledyninį baseiną tekėjusio Nemuno supilta delta. Paviršius nuklotas senovinės Nemuno deltos smėliu, daugelyje vietų vėjo supustytų į parabolines kopas. Daugiausia kopų yra į šiaurę nuo Viešvilės.
Girią sudaro 47 miškai. Virš 20 iš jų didesni kaip 500 ha. Dauguma medžių yra pušys (64%), dar yra eglių (16%), beržų (13%), juodalksnių (6%), drebulių (1%), baltalksnių (1%), ąžuolynų (1%). Pavieniui auga maumedžiai, uosiai, skroblai, liepos, tuopos.
Girioje yra stirnų, šernų, lapių, voverių, briedžių, kiaunių, barsukų. Pelkynuose peri kurtiniai, tetervinai, gervės, antys, tilvikai, juodieji gandrai.
Karšuvos girios masyve prasideda:
