Lichtenšteinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fürstentum Liechtenstein
Lichtenšteino vėliava Lichtenšteino herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Lichtenšteinas žemėlapyje
Valstybinė kalba vokiečių
Sostinė Vaducas
Didžiausias miestas Šanas
Valstybės vadovai Hansas Adamas II
Princas
Alois von Liechtenstein
Regentas
Adrian Hasler
Vyriausybės vadovas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
160[1] km² (187)
nėra duomenų
Gyventojų
 – 2009 birželio 30 d.
 – Tankis
 
35 789[2] (186)
223 žm./km² (33)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2001 (progn.)
1,78 mlrd. $ (168)
25 000 $ (32)
Valiuta Šveicarijos frankas (CHF)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Paskelbta
 
1806 m.
Valstybinis himnas Lichtenšteino himnas
Interneto kodas .li
Šalies tel. kodas 423

Lichtenšteinas (vok. Liechtenstein), oficialiai – Lichtenšteino kunigaikštystė (vok. Fürstentum Liechtenstein) – nedidelė valstybė Centrinėje Europoje tarp Šveicarijos ir Austrijos. Šalies valdymo forma yra Konstitucinė monarchija. Suverenitetas priklauso nuo gyventojų ir nuo kunigaikščio. Lichtenšteiną sudaro 11 apskričių. Šalies sostinė ir kunigaikščio rezidencija yra Vaducas.

Lichtenšteinas yra mažiausia vokiškai kalbanti šalis. Šalis turi stiprų finansų sektorių. Dėl mažų mokesčių vadinama „mokesčių rojumi“. Su 160 000 Šveicarijos frankų (apie 110 500 €) vienam dirbančiam (2005 m.) lichtenšteiniečių BVP vienam gyventojui buvo didžiausias pasaulyje.[3] Taip pat šalis neturi skolų.[4] Lichtenšteinas yra Jungtinių Tautų Organizacijos ir ELPA narys.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino istorija.

Archeologiniai radiniai rodo, kad šiuometinėje Lichtenšteino teritorijoje, žmonės gyveno jau 5 tūkstantmetyje pr. m. e.. Taip pat yra randama radinių iš bronzos. Reino slėnis buvo dažnai užtvindomas, todėl žmonės gyveno tik aukštesnėse teritorijose.

Nuo VIII amžiaus pr. m. e. į kraštą atsikėlė retai. Yra ir keltų kultūros žymių.

Šiandieninė kunigaikštystės teritorija 15 m. pr. m. e. buvo užima Romos imperijos, kaip Retijos provincijos dalis. Tuo metu vietinių gyventojų kalba susimaišė su romėnų kalba, lotynų. Taip atsirado retoromanų kalba. IV a. Churrätien provincijoje prasidėjo šalies vertimas į krikščionybę. Yra išlikusių vėlyvosios Romos imperijos žymių – tai rodo išlikusios romėnų stovyklos, kuri buvo pastatyta dabartiniame Šane gynybai nuo alemanų, liekanos.

Vaduco pilis

Po Romos imperijos žlugimo į šalį plūdo alemanai. VIII a. Retija buvo užimta Frankų imperijos. Nuo X a. Retiją valdė Brėgenco grafai. Kai jie išmirė Retija buvo suskaidyta. Viršutinė (Oberland) ir apatinė (Unterland) buvo sujungtos 1434 m. Šių dviejų dalių susijungimas sudaro dabartinį Lichtenšteiną.

Lichtenšteino kunigaikštystė įsikūrė Šventojoje Romos imperijoje 1719 m. sausio 23 d. 1806 m. liepos 12 d. Lichtenšteinas tapo nepriklausoma valstybe.

1868 m. dėl išlaidų buvo panaikinta kariuomenė.

Po Austrijos imperijos žlugimo 1919 m. Pasienio sutartis su ja buvo nutraukta. 1923 m. Lichtenšteinas sudarė Pasienio sutartį su Šveicarija. Kitais dešimtmečiais buvo sudaryta dar daugiau sutarčių su Šveicarija ir jos kantonais. Tarp šių šalių vyrauja labai artima dvišalė partnerystė.

Balsavimo teisė moterims buvo suteikta tik 1984 m. 1990 m. maža valstybė tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

Kunigaikštis Hansas Adamas II 2004 m. rugpjūčio 15 d. įvardijo savo sūnų Alois von Liechtenstein pavaduotoju ir patikėjo jam savo titulą. Visgi titulas bus oficialiai perduotas tik po Hanso Adamo II mirties.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino politinė sistema.
Valdžios kvartalas Vaduce

Dabartinė Lichtenšteino konstitucija priimta 1921 m. spalio mėn. Ji nustatė, kad Lichtenšteinas yra konstitucinė monarchija, valdoma Lichtenšteino kunigaikščio. Įtvirtinta parlamentinė sistema, tačiau kunigaikštis lieka valstybės vadovu. Kaip valstybės vadovas, Lichtenšteino kunigaikštis atstovauja Lichtenšteiną tarptautiniuose santykiuose (tačiau už daugelį Lichtenšteino diplomatinių ryšių atsakomybę prisiėmusi Šveicarija). Kunigaikštis gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus, skelbti referendumus, siūlyti teisės aktų projektus, paleisti parlamentą, nors parlamento paleidimas gali būti ir referendumu sprendžiamas klausimas.

Vykdomoji valdžia pavesta kolegialiai dirbančiai vyriausybei, susidedančiai iš ministro pirmininko ir keturių ministrų. Ministrą pirmininką ir ministrus skiria kunigaikštis parlamento teikimu. Konstitucija nustato, kad bent po du vyriausybės nariai būtų iš kiekvieno iš dviejų regionų. Vyriausybės nariai yra kolektyviai ir individualiai atskaitingi parlamentui. Parlamentas gali prašyti kunigaikščio atstatydinti kurį nors ministrą arba visą vyriausybę.

2008 m. atidarytas Lichtenšteino Landtagas Vaduce

Įstatymų leidžiamoji valdžia pavesta Landtagui (parlamentui), sudarytam iš 25 narių, išrinktų daugiausiai ketverių metų terminui pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Penkiolika narių yra išrinkti iš „Oberland“ (aukštutinio šalies regiono), dešimt narių – iš „Unterland“ (žemutinio regiono). Partijos turi gauti bent 8 procentus rinkimuose, kad užsitikrintų vietą parlamente. Parlamentas siūlo ir tvirtina vyriausybės sudėtį, kuri yra formaliai skiriama kunigaikščio. Parlamentas taip pat gali balsuoti dėl nepasitikėjimo kuriuo nors ministru arba visa vyriausybe. Iš savo tarpo parlamentas renka „Landesausschuss“ (Nacionalinį komitetą), kuris užsiima funkcijomis, nepatenkančiomis į parlamento akiratį. Parlamentas gali skelbti referendumus, turi įstatymų iniciatyvos teisę.

Teisminei valdžiai atstovauja Vaduco regioninis teismas, Kunigaikščio aukštesnysis apeliacinis Vaduco teismas, Kunigaikščio aukščiausiasis teismas, Administracinis teismas ir Valstybės teismas, kuris atlieka teisės aktų konstitucingumo priežiūrą. Penki šio teismo nariai renkami parlamento.

1992 m. plebiscitu pritarta konstitucijos reformai. 1993 m. sudarytas komitetas šalies konstitucijai rengti. 2003 m. įsigaliojo 1921 metų Konstitucijos pataisos.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Lichtenšteino administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino apskritys.

Lichtenšteinas suskirstytas į 11 apskričių (Gemeinden – vns. Gemeinde), kurių daugumą tesudaro vienas miestas:

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino geografija.
Lichtenšteinas palydovinėje NASA nuotraukoje

Lichtenšteinas yra Alpėse įsikūrusi valstybė. Visa vakarinė jo siena yra suformuota Reino upės. Lichtenšteino ilgis matuojant nuo Šiaurės į Pietus te sudaro vos 24 km. Aukščiausias šalies taškas – Graušpicė – 2 599 m aukščio viršukalnė – yra rytinėje Lichtenšteino dalyje, Alpių kalnyne, taip pat aukštos viršukalnės – Natkopfas (2 570 m) ir Falknis (2 561 m). Žemiausias taškas yra 430 m. Rugelije.

Lichtenšteinas yra sausumos valstybė, neturinti tiesioginio priėjimo prie jūros. Jį supa trys žymiai didesnės šalys – Šveicarija, Vokietija ir Austrija.

Saugomos teritorijos 1997 m. sudarė 38 %, 2004 m. – 40 % šalies ploto (daugiausia Europoje).

Reinas Lichtenšteine

Pagal naujus apskaičiavimus, 2006 m. Lichtenšteino plotas patikslintas ir dabar sudaro 146 kvadratinius kilometrus. Taigi, nustatyta, jog šalies sienos yra ilgesnės 1,9 km negu manyta anksčiau. Paklaida patikslinta naudojantis naujais matavimo metodais, o padaryta dėl kalnų regiono aukščių nevienodumo.

Kitos valstybės, mažesnės už Lichtenšteiną yra Vatikanas, Monakas, San Marinas, Nauru ir Tuvalu. Taigi, Lichtenšteinas yra 6 pagal mažumą valstybė pasaulyje.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas tipiškas Alpių regiono valstybėms – ganėtinai švelnus. Klimatas yra stipriai veikiamas Feno vėjų, kuris pavasarį ir rudenį prailgina vegetacijos laiką. Vidutinis metinių kritulių kiekis sudaro apytiksliai nuo 900 iki 1200 milimetrų. Pačiose Alpėse kritulių kiekis būna dažniausiai ganėtinai didesnis ir sudaro iki 1900 milimetrų. Žiema temperatūra retai nukrenta žemiau 15 °C šilumos, o vasara temperatūra svyruoja nuo 20 °C iki 28 °C šilumos.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino ekonomika.
Liechtensteinische Landesbank Vaduce

Nors būdamas mažo ploto ir turėdamas ribotus gamtinius išteklius, Lichtenšteinas šiuo metu yra viena iš keleto valstybių pasaulyje, kur registruotų kompanijų yra daugiau, negu piliečių. Tai išsivysčiusi, labai industrializuota, laisvųjų įmonių ekonomika, išvystytas finansinių paslaugų sektorius, aukšti gyvenimo standartai. Palyginti neaukšti mokesčiai – maksimaliai 18 % – ir Inkorporacijos taisyklės lėmė, kad Lichtenšteine apie 73 700 holdingo (taip vadinamų „pašto dėžučių“) kompanijų turi centrinius biurus. Tai duoda valstybei apie 30 % įplaukų. Valstybė gauna pajamų ir leisdama registruoti įvairius finansinius fondus, kurie saugo savo privatumą.

Pastaruoju metu Lichtenšteinas ryžtingai siekia persekioti tarptautinį pinigų plovimą ir siekia formuoti šalies įvaizdį kaip legalių finansinių operacijų centrą. Žinomiausia Lichtenšteino kompanija yra Hilti, gaminanti elektrinius įrankius ir tvirtinimo elementus. Iš Lichtenšteino kilę Curta kalkuliatoriai.

Lichtenšteinas yra muitinių sąjungoje su Šveicarija ir naudojasi Šveicarijos franku kaip nacionaline valiuta. Šalis importuoja apie 90 % energijos.

Hilti gaminys

Valstybės biudžeto išlaidos 2008 m. sudarę 820 mln. JAV dolerių, o biudžeto pajamos tuo tarpu 943 mln. JAV dolerių. Tai sudaro valstybės biudžeto perteklių pagal BVP 2,6 %.[5] Lichtenšteino kunigaikštystė neturi skolų.

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1960 m. Lichtenšteinas sparčiai išsivystė iš agrarinės valstybės į labai stipriai industrializuotą valstybę. Apie pusę visų dirbančiųjų dirba šiame sektoriuje. Be to, kad pramonės sektorius yra vienas svarbiausių darbdavių visoje šalyje, jis taip pat įneša 40% į Bendrąjį vidaus produktą.

Pramonė yra susikoncentravusi į inžineriją ir maisto gamybą. Kaip įrankių gamintoja, kuri yra įsikūrusi Šane, kompanija Hilti įgijo gerą vardą. Maisto pramonėje veikia, daugiausiai eksportuojančios, bendrovės Ospelt-Gruppe ir Ospelt Hilcona. Neutrik ir OC Oerlikon bendrovės, kurios yra įsikūrusios Balcerse, gamina elektrotechnikos ir elektronikos gaminius.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino demografija.
Vaduco centras

Lichtenšteinas yra ketvirta pagal mažumą valstybė Europoje (po Vatikano, Monako ir San Marino). Etniniai gyventojai – alemaniškai kalbantys vokiečiai (65,8 %), tačiau maždaug trečdalis dabartinių gyventojų yra gimę užsienyje, pirmiausiai vokiškai kalbančiose šalyse (20,1 %): Vokietijoje (3,4 %), Austrijoje (5,9 %), Šveicarijoje (10,8 %), o taip pat kiti italai (3,3 %), turkai (3,6 %), kilę iš buvusios Jugoslavijos šalių (3,3 %) ir kilę iš kitų šalių (4,8 %). Užsienyje gimę žmonės sudaro du trečdalius dirbančių šalyje.

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Oficiali kalba yra vokiečių. Dauguma kalba alemaniškai – vokiečių kalbos dialektu, gana nutolusiu nuo standartinės vokiečių kalbos. Žiniasklaidoje yra naudojama tik standartinė vokiečių kalba. Lichtenšteinas yra vienintelė vokiškai kalbanti šalis, kurioje vokiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba. Kitose vokiškai kalbančiose šalyse, šalia vokiečių, yra taip pat pripažintos kaip regioninės ar valstybinės kalbos, romanų, kitos germanų, slavų ar vengrų kalbos.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

2000 m. surašymo duomenimis 78,4 % buvo katalikai, 7,9 % evangelikai reformatai, 1,1 % stačiatikiai, 0,4 % kiti krikščionys, 4,8 % musulmonai, 0,1 judėjai, 0,3 % kitų religijų ir 7 % jokios religijos.[6]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino kultūra.
Nacionalinis meno muziejus

Šalia vienas kito įsikūrusiu kaimų tradicijos ir intensyvus kaimyninių šalių poveikis, daugiausiai – vokiškai kalbančių Europos regionų, tokių kaip Austrija, Bavarija, Šveicarija, Tirolis, kuo Lichtenšteinas pasižymi, sukūrė įvairiapusišką ir savotišką Lichtenšteino kultūrą. Koncertai, teatrai, muziejai, galerijos ir studijos traukia meno ir kultūros mylėtojus iš visų regionų.

Lichtenšteine yra daug garsių istorinių vietų, kurios buvo svarbios šalies istorijai. Žinomiausios istorinės vietos yra Vaduco pilis, Gutenbergo pilis, Raudonasis namas, Šelenbergo griuvėsiai.

Svarbi kultūros dalis yra muzika ir teatras. Yra daug muzikų organizacijų, tokių kaip Lichtenšteino Muzikos draugija, kasmetinės Gitaros dienos, tarptautinė Jozefo Gabrieliaus Reinbergerio draugija. Du pagrindiniai teatrai Theater am Kirchplatz (Šane) ir Schlösslekeller (Vaduce), bei daugelis kitų.

Lichtenšteino nacionalinė šventė – rugpjūčio 15 d., švenčiausiosios Mergelės Marijos paėmimo į dangų diena (Žolinė).

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Lichtenšteino Kunigaikštystės istorikų draugija rūpinasi šalies kultūros ir istorijos išsaugojimu. Yra keletas meno muziejų, iš kurių didžiausias – Kunigaikščio kolekcija, o taip pat Nacionalinis meno muziejus, Pašto ženklų muziejus ir keletas kitų. Lichtenšteino Nacionalinis meno muziejus yra naujosios Lichtenšteino architektūros pavyzdys. Sukurtas šveicarų architektų Morger, Degelo ir Kerez, buvo atidarytas 2000 m. Kaip modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus priglaudė valstybinę meno kolekciją ir yra žymus besikeičiančiomis parodomis. Taip pat labai svarbus yra Lichtenšteino Valstybinis muziejus (vok. Liechtensteinische Landesmuseum), kuris 2003 m. po renovacijos naujai atvėrė duris. Kiti muziejai yra Slidinėjimo muziejus (vok. Skimuseum) bei daugelis kitų vietinių muziejų.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • David Beattie: Liechtenstein. Geschichte und Gegenwart. Triesen 2005, ISBN 3-905501-68-6 (leicht lesbare, besonders fürstentreue Geschichte Liechtensteins).
  • Das Fürstentum Liechtenstein. Hrsg. vom Organisationskomitee 200 Jahre Souveränität 1806/2006, Vaduz 2006, ISBN 978-3-9521735-8-9 (Sammelband mit Artikeln zu Politik, Wirtschaft, Gesellschaft und Kultur).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Lichtenšteinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Lichtenšteinas

Vyriausybė:

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:


Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.