Šiauliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šiauliai
   Coat of arms of Šiauliai Grand (Lithuania).svg   
Szawle katedra.jpg

Šiauliai
55°55′20″N 23°19′0″E / 55.92222°N 23.31667°E / 55.92222; 23.31667 (Šiauliai)Koordinatės: 55°55′20″N 23°19′0″E / 55.92222°N 23.31667°E / 55.92222; 23.31667 (Šiauliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Šiaulių miesto savivaldybė
Gyventojų (2012): 107 875
Plotas: 81 km²
Tankumas (2012): 1 332 žm./km²
Altitudė: 107 m
Pašto kodas: centrinis LT-76001
Tinklalapis: Miesto svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠiauliaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Šiauliaĩ
Kilmininkas: Šiaulių̃
Naudininkas: Šiauliáms
Galininkas: Šiauliùs
Įnagininkas: Šiauliaĩs
Vietininkas: Šiauliuosè

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, Šiaulių miesto savivaldybė (yra 2 seniūnijos).

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių istorija.
Šiaulių bažnyčia XIX amžiuje
Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras
Šiaulių kolegija ir Šv. Petro ir Povilo Katedra
Katedros saulės laikrodis
Šiauliai po Pirmojo pasaulinio karo

Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje. Su Šiaulių vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtas Saulės mūšis, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.

Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.

1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.

Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.

1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 19181919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).

1975 m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis SSRS pėsčiųjų bulvaras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 210 km, Kauno – 142 km; Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km; Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.

Altitudės: Rėkyvos ežero vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.

Vandens telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7 % miesto teritorijos.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm.

1942 m. mieste užfiksuota žemiausia Lietuvoje metų vidutinė oro temperatūra (+3,6 °C).

Kraštinės koordinatės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png   55° 58′ 10″   Blank-50px.png
23° 13′ 30″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 25′ 50″
  55° 50′ 20″  

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaulių miesto centrinė aikštė
Kryžių kalnas

Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmės Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.

Mieste yra:

  • Kelionių organizatorių – 13
  • Kelionių agentūrų – 7
  • Viešbučių 10
  • Jaunimo nakvynės namų – 2
  • Svečių namai – 3
  • Motelis -1
  • Maitinimo įstaigų – 112

Šiaulius 2004 m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.

Savivaldybė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaulių miesto savivaldybė
Šiaulių miesto savivaldybė
Pagrindinis straipsnis – Šiaulių miesto savivaldybė.

Šiaulių miesto savivaldybė yra Šiaulių apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Heraldika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių herbas.
Šiaulių herbas 1791

Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T. Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.

1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 m. rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Rūdės g. raida 1978-2010 m.
Vilniaus g. raida 1978-2010 m.
Pagrindinis straipsnis – Šiaulių demografija.

1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau 1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras Kauno gubernijos miestas. 1909 m. 56,4 % gyventojų sudarė žydai. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Pastarųjų Lietuvos gyventojų surašymų duomenys:

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2012 m.
1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1945 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur.
21 387 23 249 31 641 19 000 59 700 92 800 118 724
1981 m.[4] 1987 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
127 300 139 500 145 629 133 883 129 037 128 397 127 059
2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m. - - -
126 215 125 453 109 328 107 875 - - -
Vilniaus g. raida 1986-2010 m.
Vilniaus gatvė 2006 m. sausio 26 d. vakare
Šiaulių centras 2006 m.

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 109 328 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 133 833 žmonės:[7]

1923 m. gyveno 21 387 žmonės:[8]

1897 m. gyveno 16 128 žmonės:[9]

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Rodiklis 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
Įregistruota gimusių vaikų : 1162 1098 1120 1155 1094 1084 1243 1393
mergaičių 574 519 528 564 585 517 636 673
berniukų 588 579 592 591 509 567 607 720
dvynukų porų 7 11 16 12 8 12 13 17
įvaikinta 7 8 4 16 12 12 5 7
Įregistruota mirusių žmonių : 1268 1319 1318 1339 1400 1461 1479 1413
vyrų 667 692 700 689 746 765 786 717
moterų 601 627 618 650 654 696 693 696
savižudžių 52 45 51 42 36 29 38 35
nužudyta 12 9 17 9 15 14 6 9
žuvusių nelaimingų atsitikimų metu 79 86 75 60 77 71 91 66

Darbo rinka[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinis metinis užimtų gyventojų skaičius

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
56,0 58,4 62,7 57,6 62,4 62,4 63,4 66,8

Garbės piliečiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių garbės piliečiai.

Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui savivaldybės Tarybos sprendimu. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas. Pirmąja Garbės piliete tapo advokatė Gražbylė Venclauskaitė.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]


Urbanistika[taisyti | redaguoti kodą]

1872, 1877, 1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – 1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. – jau 30.

Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85 % pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.

Antrasis pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas. 1980 m. parengtas Bendrasis planas galioja iki šiol.

Miesto dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Nurodomas atstumas iki centro, km:

Parkai[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaulių parkas 2007 m. žiemą

Miesto parką pradėjo kurti Antanas Tyzenhauzas, iš esmės baigė Vladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. 1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Pavadinimas Plotas, ha
Didždvario parkas 4,9
Centrinis parkas 11,9
Gubernijos parkas 1,0
Talšos parkas 119,1
Salduvės parkas 84,3
Prūdelio parkas 6,5
Rėkyvos parkas 12,0
Naujasis parkas 13,4
Hidroparkas 8,0
Dainų parkas 73,1
Beržynėlis 5,3
Lieporių parkas 13,4
Gytarių parkas 5,0
Pabalių miško parkas 93,0
Rėkyvos miško parkas 446,6
Margių miško parkas 87,0

Kapinės[taisyti | redaguoti kodą]

Šiauliuose yra 30 kapinių. Svarbiausios iš jų:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

2003 m. mieste buvo pagaminama 4,3 proc. visos šalies pramoninės produkcijos [10]. Miesto strateginės kryptys iki 2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.

Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas, Gubernijos alaus darykla. Nuo 1913 m. veikia Rūtos šokolado gamykla. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto, 35 % saldainių pramonės produkcijos. 1940 m. įkurtas Šiaulių neaustinių medžiagų fabrikas.

Sovietmečiu atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje. 1996 m. įkurta Šiaulių LEZ. Nuo 2007 m. veikia Šiaulių plento grupė.

2005 m. mieste buvo:

  • Gamybos ir paslaugų įmonės – 3195
  • Prekybos įmonės – 781
    • iš jų prekybos centrai – 30

Prekyba[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas.

Saulės miestas

Per pastaruosius kelerius metus buvo suaktyvėjusios statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus. Pagrindiniai prekybos ir pramogų centrai Šiauliuose:

Energetika[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji garo mašina įrengta 1867 m. Gubernijos alaus bravore. 1900 m. Šiauliuose Chaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galios dinamo mašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.

1923 m. pastatyta Bačiūnų elektrinė, 1941 m. paleista Rėkyvos elektrinė. 1955 m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. 1956 m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti Lietuvos energetinė sistema. 1962 m. kovo 26 d. nutiesus elektros tiekimo liniją Šiauliai – Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.

Nuo 1963 m. Šiauliuose naudojamos dujos. 1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje 2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki 2013 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamas biokuras.

Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

2010 m. rugpjūčio 25 d., kai mieste minėta Baltų vienybės diena, baigta asfaltuoti Baltų gatvė ir jos jungtis su Statybininkų gatve, tapę pietrytiniu Šiaulių apvažiavimu
Šiaulių viešasis transportas
Šiaulietiškas išradimas – „gulintis policininkas“ ant dviračių tako į Bubius

Keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. 18361858 m. greta jo nutiestas RygosTilžės plentas.

Apie 1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.

Per Šiaulius eina automobilių magistralės:

Įvairūs krašto keliai:

2006 m. Šiauliuose buvo 297 km gatvių, iš jų 32 % su žvyro danga. Ilgiausios Tilžės g. – 9,72 km ir Vilniaus g. – 5,67 km su 1,28 km pėsčiųjų bulvaru.

Geležinkeliai[taisyti | redaguoti kodą]

1871 m. įrengtas Liepojos-Romnų geležinkelis, 1916 m. nutiestas geležinkelis Tilžė-Ryga, 1931 m. – Šiauliai-Klaipėda. Mieste yra Šiaulių geležinkelio stotis.

Oro uostas[taisyti | redaguoti kodą]

19301961 m. pastatytas karinis oro uostas Zokniuose. Daugiausiai naudojamas Lietuvos kariuomenės taip pat NATO oro patrulių.

Viešasis transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji keleivinio transporto įmonė Šiaulių mieste buvo įkurta 1940 m. Tai buvo autotrestas, kuris turėjo 29 autobusus. 1944 m. vietoje autotresto organizuota autotransporto kontora. 1947 m. atsirado pirmosios Šiauliuose taksi mašinos. Vėliau, augant miestui, didėjant keleivių skaičiui – 1955 m. įkurtas Šiaulių miesto autobusų ir taksomotorų autoūkis. 2006 m. atidaryta moderni autobusų stotis su prekybos centru. Šiandien keleivius perveža savivaldybės įmonė Busturas (autobusais) ir kelios privačių vežėjų bendrovės (mikroautobusais). Mieste važinėja 28 autobusų maršrutai ir 10 mikroautobusų maršrutų. Kelionės kaina autobusu – 1,80 Lt ir 0,90 Lt (perkant iš vairuotojo) arba 1,70 Lt, 0,85 Lt ir 0,34 Lt (perkant spaudos kioske), galima įsigyti ir mėnesio trukmės bilietą, kuris kainuoja 97 Lt, 48,50 Lt arba 19,40 Lt. Kelionės kaina mikroautobusu – 2 Lt.

Ryšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Komunikacijai šiauliečiai nuo 1897 m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų 1923 m. buvo 170, o 1937 m. – 700 numerių. 1936 m. mieste įrengti telefono automatai.

1957 m. pastatytas televizijos bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos. 1995 m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos, 1998 m. pradėtos įrengti kabelinio interneto, nuo 2003 m. – šviesolaidinio interneto linijos. 2008 m. mieste yra 14 pašto skyrių (centrinis LT-76001).

Mokslas ir švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Didždvario gimnazija
Juventos pagrindinė mokykla
Dainų šventė Šiauliuose 1986 m.

2006 m. mieste mokėsi studentų:

Mieste yra 8 gimnazijos, 14 progimnazijų, 2 vidurinės mokyklos, 5 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Veikia profesinio mokymo įstaigos: Šiaulių profesinio rengimo centras, Šiaulių darbo rinkos mokymo centras. Bendrojo lavinimo mokyklose 2012–2013 m.m. mokėsi 14 800 moksleivių.

Šiaulių mokyklos
Gimnazijos

S. Daukanto | Didždvario | J. Janonio | Lieporių | Romuvos | Saulėtekio | Suaugusiųjų | S. Šalkauskio | universiteto

Vidurinės mokyklos

Santarvės | Vijolių

Progimnazijos

Dainų | Gegužių | Gytarių | Jovaro | Juventos | V. Kudirkos | Medelyno | Ragainės | Rasos | Rėkyvos | Romuvos | Salduvės | Sandoros | Zoknių

Pagrindinės mokyklos

Logopedinė | Ringuvos | Ugdymo centras | Sanatorinė

Buvusios mokyklos

Dubijos | Laužiko specialioji | Šventupio


Pradinės mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla
  • Centro pradinė mokykla
  • Lieporių pradinė mokykla
  • „Saulės“ pradinė mokykla
  • VšĮ "Smalsieji pabiručiai" pradinė mokykla

Neformaliojo ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Specialiosios mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras
  • „Ringuvos“ specialioji mokykla
  • Specialiojo ugdymo centras
  • Petro Avižonio regos centras
  • Logopedinė internatinė mokykla
  • Sanatorinė mokykla
  • Suaugusiųjų mokykla

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Skulptūra „Trys nykštukai“
Skulptūra „Geležinė lapė
Saulės diskai

XIX a. I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko Liudvikas Jucevičius, Jonas Prekeris, Aleksandras Mora, pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. XIX a. pabaigoje Šiaulius išgarsino gegužinės – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis. 1989 m. įkurtas Šiaulių kamerinis orkestras.

Mieste yra kultūros centras.

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Teatrai[taisyti | redaguoti kodą]

1904 m. spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis – A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.

1908–1914 m. veikė garsi lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija „Varpas“. Šiauliuose dirbo artistai ir režisieriai Jonas Misius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Ona Pleirytė-Puidienė, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, aktoriai mėgėjai – Juozas Grinius, Antanas Povylius ir kt.

Paminklas „Šaulys“ (S. Kuzma, 1986 m.)

Paminklai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1931 m. pagal inžinieriaus K. Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas 1935 m. gegužės 30 d.).
  • 1986 m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku, Auksiniu berniuku arba Auksiuku (autorius Stasys Kuzma).
  • 2004 m. atidengtas paminklas Aušros laikraščio atminimui (autorė Dalia Matulaitė).
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra 2009
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė 2009

Kulto pastatai[taisyti | redaguoti kodą]

Šiauliai yra Šiaulių vyskupijos centras, mieste yra 4 katalikų bažnyčios:

Be to, Šiauliuose yra:

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiauliuose nuo 1924 m. žaidžiamas futbolas, 1936 m. buvo 14 komandų. Vėliau pradėtas žaisti krepšinis, rankinis, regbis, žolės riedulys, kultyvuojama lengvoji atletika, dviračių sportas, boksas ir kitos sporto šakos. 2007 m. liepos 25 d., rengiantis Europos krepšinio čempionatui, atidaryta moderni Šiaulių arena. Yra 4 stadionai.

Sporto mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

Dviračių šventė 1983 m.

Sporto klubai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs sportininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Sveikatos apsauga[taisyti | redaguoti kodą]

Ligoninių miestelis Šiauliuose 1977 m.

Mieste yra 25 sveikatos priežiūros įstaigos, didžiausia – Šiaulių apskrities ligoninė. Pirminio lygio įstaigos:

  • savivaldybės viešosios įstaigos – 8
  • bendrosios praktikos gydytojų kabinetai – 10

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiauliai yra Baltijos miestų sąjungos narys.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Шавли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)
  2. Шавли. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl. (rus.)
  3. Šiauliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 387 psl.
  4. Šiauliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 564 psl.
  5. Šiauliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 176 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. 1923 m. surašymo duomenys
  9. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
  10. Gyventojai. Šiauliai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 191 psl.
  11. Šiaulių rajono biblioteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Žemėlapiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]