Šiauliai

Šiauliai
Šiauliai
	; Šiauliai 55°55′20″N 23°19′0″E / 55.92222°N 23.31667°EKoordinatės: 55°55′20″N 23°19′0″E / 55.92222°N 23.31667°E
	Laiko juosta: (UTC+2); ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Šiaulių apskritis
Savivaldybė:	Šiaulių miesto savivaldybė
Gyventojų :	126 215
Plotas:	81 km²
Tankumas (2009):	1 558 žm./km²
Pašto kodas:	centrinis LT-76001
Tinklalapis:	[1]
Vikiteka:	ŠiauliaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas; (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Šiauliaĩ
Kilmininkas:	Šiaulių̃
Naudininkas:	Šiauliáms
Galininkas:	Šiauliùs
Įnagininkas:	Šiauliaĩs
Vietininkas:	Šiauliuosè

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kitos reikšmės – Šiauliai (reikšmės).

Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras

Pėsčiųjų bulvaras naktį

Šiaulių bažnyčia XIX amžiuje

Šiauliai po Pirmojo pasaulinio karo

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities, miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras.

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių miesto istorija

Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje. Su Šiaulių vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtas Saulės mūšis, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.

Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.

1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.

Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.

1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918-1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).

[taisyti] Geografija

Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 210 km, Kauno – 142 km; Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km; Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.

Altitudės: Rėkyvos ežero vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.

[taisyti] Vandens telkiniai

Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7% miesto teritorijos.

Šiaulių miesto ežerai
- Rėkyvos ežeras
Upeliai:
- Kulpė (25,8 km)
- Rūdė (4,8 km)
- Vijolė
- Švedė,
- Šimša
- Tilžė
- Šventupis (Ginupis)
- Banko kanalas

[taisyti] Klimatas

Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm.

1942 m. mieste užfiksuota žemiausia Lietuvoje metų vidutinė oro temperatūra (+3,6 °C).

[taisyti] Kraštinės koordinatės

55° 58' 10‘’

23° 13' 30‘’

23° 25' 50‘’

55° 50' 20‘’

[taisyti] Turizmas

Šiaulių miesto centrinė aikštė

Kryžių kalnas

Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmės Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.

Mieste yra:

Kelionių organizatorių – 13
Kelionių agentūrų – 7
Viešbučių 10
Jaunimo nakvynės namų – 2
Svečių namai – 3
Motelis -1
Maitinimo įstaigų – 112

Šiaulius 2004 m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.

[taisyti] Savivaldybė

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių miesto savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybė yra Šiaulių apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

[taisyti] Heraldika

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių herbas

Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T.Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.

1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 m. rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių demografija

1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau 1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras Kauno gubernijos miestas. 1909 m. 56,4 % gyventojų sudarė žydai. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Pastarųjų Lietuvos gyventojų surašymų duomenys:

1923 m.^sur.	1931 m.	1939 m.	1945 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
21 387	23 249	31 641	19 000	59 700	92 375	118 724	145 629	133 883

[taisyti] Demografija

Rodiklis	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.
Įregistruota gimusių vaikų :	1162	1098	1120	1155	1094
mergaičių	574	519	528	564	585
berniukų	588	579	592	591	509
dvynukų porų	7	11	16	12	8
įvaikinta	7	8	4	16	12
Įregistruota mirusių žmonių :	1268	1319	1318	1339	1400
vyrų	667	692	700	689	746
moterų	601	627	618	650	654
savižudžių	52	45	51	42	36
nužudyta	12	9	17	9	15
žuvusių nelaimingų atsitikimų metu	79	86	75	60	77

[taisyti] Darbo rinka

Nedarbo lygis 2007 m. sausio 1 d. – 1,7%. Užregistruota 7200 bedarbių iš jų 19 % jaunimas iki 25 m. amžiaus.

[taisyti] Garbės piliečiai

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių garbės piliečiai

Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui savivaldybės Tarybos sprendimu. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas. Pirmąja Garbės piliete tapo advokatė Gražbylė Venclauskaitė.

[taisyti] Žymūs žmonės

Šiauliuose yra gimę:

Saulius Sondeckis (1928 m.), dirigentas
Zigmas Vaišvila (1956 m.), Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras
Fritz Scherwitz (1903-1962), Holokausto vykdytojas
Siegfried Akkermann (*1935), vokiečių rašytojas
Regimantas Adomaitis (* 1937), aktorius
Rolandas Pavilionis, (1944-2006), filosofas ir politikas
Raimondas Šukys, (* 1966), politikas
Michailas Landburgas, (* 1938), izraeliečių rašytojas
Benjaminas Kaganas, (1869-1953), rusų matematikas, profesorius
Meijeris Šapiro (1904-1996) - meno istorikas

[taisyti] Urbanistika

1872, 1877, 1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – 1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. – jau 30.

Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85% pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.

Antrasis pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas. 1980 m. parengtas Bendrasis planas galioja iki šiol.

[taisyti] Miesto rajonai

Pavadinimas	Atstumas nuo centro, km	Pavadinimas	Atstumas nuo centro, km
Aleksandrija	5	Andriejavas	7
Bačiūnai	5	Besarabija	1
Senamiestis	0	Dainai	4
Didždvaris	1	Gegužiai	6
Ginkūnai	4	Gytariai	5
Gubernija	3	Kalniukas	1
Kaukazas	1	Kompelis	1,5
Lepšiai	3	Lieporiai (Sachalinas)	5
Margiai	5	Medelynas	4
Pabaliai	2	Pakartuvės	2
Piktmiškis	3	Rėkyva	6
Salduvė	3	Šimšė	2
Užkirkis	1	Verduliai	3
Verduliukai	4	Vijoliai	4
Vinkšnėnai	3	Zokniai	3
Žaliukės	1	Žuvininkai	3

[taisyti] Parkai

Miesto parką pradėjo kurti Antanas Tyzenhauzas, iš esmės baigė Vladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. 1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Pavadinimas	Plotas, ha
Didždvario parkas	4,9
Centrinis parkas	11,9
Gubernijos parkas	1,0
Talšos parkas	119,1
Salduvės parkas	84,3
Prūdelio parkas	6,5
Rėkyvos parkas	12,0
Naujasis parkas	13,4
Hidroparkas	8,0
Dainų parkas	73,1
Beržynėlis	5,3
Lieporių parkas	13,4
Gytarių parkas	5,0
Pabalių miško parkas	93,0
Rėkyvos miško parkas	446,6
Margių miško parkas	87,0

[taisyti] Kapinės

Šiauliuose yra 30 kapinių. Svarbiausios iš jų:

Šiaulių kapinės prie Talšos ežero
Donelaičio kapinės
Ginkūnų kapinės
Liuteronų kapinės
Laisvamanių kapinės
Rėkyvos kapinės
Lieporių kapinės
Stačiatikių kapinės
Žydų kapinės
Sukilėlių kalnelis ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų vokiečių karių kapai
Vaidoto g. belaisvių kapinės
Ginkūnų karių kapai
Rusų karo belaisvių kapinės
Karių kapai miesto centre

[taisyti] Ekonomika

Miesto strateginės kryptys iki 2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.

Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85% visos Lietuvos odos, 60% avalynės, 75% linų pluošto, 35% saldainių pramonės produkcijos.

Tarybiniais metais atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje.

2005 m. mieste buvo:

Gamybos ir paslaugų įmonės – 3195
Prekybos įmonės – 781
- iš jų prekybos centrai – 30

[taisyti] Energetika

Pirmoji garo mašina įrengta 1867 m. Gubernijos alaus bravore. 1900 m. Šiauliuose Chaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galios dinamo mašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.

1923 m. pastatyta Bačiūnų elektrinė, 1941 m. paleista Rėkyvos elektrinė. 1955 m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. 1956 m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti Lietuvos energetinė sistema. 1962 m. kovo 26 d. nutiesus elektros tiekimo liniją Šiauliai – Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.

Nuo 1963 m. Šiauliuose naudojamos dujos. 1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje 2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki 2009 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamas biokuras.

Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).

[taisyti] Transportas

Šiaulių viešasis transportas

Šiaulietiškas išradimas – „gulintis policininkas“ ant dviračių tako į Bubius demonstruoja neigiamą miesto valdžios požiūrį į sveikatą ir ekologiją

[taisyti] Keliai

Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. 1836-1858 m. greta jo nutiestas Rygos–Tilžės plentas.

Apie 1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.

Per Šiaulius eina automobilių magistralės:

A9 / E272 Šiauliai – Panevėžys (79 km)
A11 / E272 Šiauliai – Palanga (147 km)
A12 / E77 (Hanzos kelias) Ryga – Šiauliai – Tilžė (186 km).
Miestas turi vakarinį aplinkelį A18.

2006 m. Šiauliuose buvo 297 km gatvių, iš jų 32% su žvyro danga. Ilgiausios Tilžės g. – 9,72 km ir Vilniaus g. – 5,67 km su 1,28 km pėsčiųjų bulvaru.

[taisyti] Geležinkeliai

1871 m. įrengtas Liepojos-Romnų geležinkelis, 1916 m. nutiestas geležinkelis Tilžė-Ryga, 1931 m. – Šiauliai-Klaipėda. Mieste yra Šiaulių geležinkelio stotis.

[taisyti] Oro uostas

1930-1961 m. pastatytas karinis oro uostas Zokniuose.

[taisyti] Viešasis transportas

Pirmoji keleivinio transporto įmonė Šiaulių mieste buvo įkurta 1940 metais. Tai buvo autotrestas, kuris turėjo 29 autobusus. 1944 metais vietoj autotresto buvo organizuota autotransporto kontora. 1947 metais atsirado pirmosios Šiauliuose taksi mašinos. O vėliau, augant miestui, didėjant keleivių skaičiui – 1955 metais įkurtas Šiaulių miesto autobusų ir taksomotorų autoūkis. 2006 metais atidaryta moderni autobusų stotis su prekybos centru. Mieste yra 27 miesto maršrutai, didžiausias numeris yra 29.

[taisyti] Ryšiai

Komunikacijai šiauliečiai nuo 1897 m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų 1923 m. buvo 170, o 1937 m. – 700 numerių. 1936 m. mieste įrengti telefono automatai.

1957 m. pastatytas televizijos bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos. 1995 m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos, 1998 m. pradėtos įrengti kabelinio interneto, nuo 2003 m. – šviesolaidinio interneto linijos. 2008 m. mieste yra 14 pašto skyrių (centrinis LT-76001).

[taisyti] Mokslas ir švietimas

Didždvario gimnazija

Juventos pagrindinė mokykla

1851 pradeda veikti berniukų gimnazija, dabar Juliaus Janonio gimnazija.
1898 m. pradėjo veikti Mergaičių gimnazija, dabar Didždvario gimnazija
1920 m. įsteigta žydų gimnazija
1920 m. įkurta Šiaulių mokytojų seminarija
1928 m. įvestas privalomas pradinis mokymas
1930 m. pastatyta pradinė V. Kudirkos mokykla
1939 m. iš Klaipėdos atkeltas Prekybos institutas, pirmoji aukštoji mokykla Šiauliuose.
1948 m. įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas, nuo 1954 m. pedagoginis institutas, nuo 1996 m., prijungus Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetą – Šiaulių universitetas.

2006 m. mieste mokėsi studentų:

Šiaulių universitetas – 10 440
Šiaulių kolegija – 2770
Šiaurės Lietuvos kolegija – 350
Šiaulių krašto vadybos ir kalbų kolegija – 517
Šiaulių konservatorija – 149
Šiaulių profesinio rengimo centras – 2663

Mieste yra 8 gimnazijos, 7 vidurinės mokyklos, 16 pagrindinių mokyklų, 7 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Bendrojo lavinimo mokyklose 2006 m. mokėsi 21 000 moksleivių.

Šiaulių mokyklos

Gimnazijos
Daukanto \| Didždvario \| Juliaus Janonio \| Lieporių \| Romuvos \| Saulėtekio \|Stasio Šalkauskio \| Šiaulių universiteto

Vidurinės mokyklos
Santarvės \| Aukštabalio \| Dainų \| Gegužių \| Gytarių \| Suaugusiųjų \| Vijolių
Pagrindinės mokyklos
Dubijos \| Jovaro \| Juventos \| Kudirkos \| Medelyno \| Ragainės \| Rėkyvos \| Romuvos \| Salduvės \| Sandoros \| Zoknių \| Laužiko specialioji \| Logopedinė \| Ringuvos \| Ugdymo centras \| Sanatorinė
Buvusios mokyklos
Šventupio \|

[taisyti] Pradinės mokyklos

Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla
Aukštabalio pradinė mokykla
Centro pradinė mokykla
Dainų pradinė mokykla
Lieporių pradinė mokykla
„Saulės“ pradinė mokykla
VšĮ „Smalsieji pabiručiai“ pradinė mokykla

[taisyti] Vaikų ugdymo centrai

Šiaulių 1-oji muzikos mokykla
Šiaulių 2-oji muzikos mokykla
Šiaulių dailės mokykla
Dainavimo mokykla „Dagilėlis“
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras
Šiaulių jaunųjų technikų centras
Šiaulių jaunųjų turistų centras
Šiaulių moksleivių namai

[taisyti] Specialiosios mokyklos

Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras
Jono Laužiko specialioji mokykla
Specialiojo ugdymo centras
Petro Avižonio regos centras

[taisyti] Kultūra

Skulptūra „Trys nykštukai“

XIX a. I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko Liudvikas Jucevičius, Jonas Prekeris, Aleksandras Mora, pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. XIX a. pabaigoje Šiaulius išgarsino gegužinės – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis,

1919-1922 m. leidžiamas žurnalas „Sietynas“
1920 m. įkurta knygų leidimo bendrovė „Kultūra“, atidaryta Šiaulių viešoji biblioteka, įsteigta S. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė.
1923-1941 m. leidžiamas žurnalas „Kultūra“
1923-1928 m. leidžiamas laikraštis „Šiaulių naujienos“
1924-1941 m. veikė Laisvamanių etinės kultūros draugija
1926 m. įkurta Kultūros švietimo draugija
1927 m. atidarytas P. Višinskio liaudies universitetas, įsteigta Kraštotyros draugija
1928 m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas
1930-1938 m. leidžiama statistikos, informacijos knyga „Šiaulių metraštis“
1934-1943 m. leidžiamas kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“

Mieste yra kultūros centras.

[taisyti] Muziejai

1923 m. įkurtas Aušros muziejus. Jo padaliniai:
Katinų muziejus (įkurtas 1990 m.),
Universiteto istorijos muziejus

[taisyti] Teatrai

1904 m. spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis – A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.

1908-1914 m. veikė garsi lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija „Varpas“. Šiauliuose dirbo artistai ir režisieriai Jonas Misius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Ona Pleirytė-Puidienė, Stanislava Jakševičiūė-Venclauskienė. aktoriai mėgėjai – Juozas Grinius, Antanas Povylius ir kt.

1931 m. atidarytas Šiaulių dramos teatras
1939 m. į Šiaulius atkeltas Klaipėdos valstybės teatras
2004 m. įsikūrė lėlių teatras „Avilys“.

Šaulio paminklas, 2009

[taisyti] Paminklai

1931 m. pagal inžinieriaus K. Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas 1935 m. gegužės 30 d.).
1986 m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku, Auksiniu berniuku arba Auksiuku (autorius Stasys Kuzma).
2004 m. atidengtas paminklas Aušros laikraščio atminimui (autorė Dalia Matulaitė).

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra 2009

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė 2009

[taisyti] Kulto pastatai

Šiauliai yra Šiaulių vyskupijos centras, mieste yra 4 katalikų bažnyčios:

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra,
Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia,
Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (jėzuitų neparapijinė),
Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.

Be to, Šiauliuose yra:

Šiaulių evangelikų liuteronų bažnyčia
Šiaulių evangelikų reformatų bažnyčia
Stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė
sentikių Šiaulių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė
Bažnyčios „Tikėjimo žodis“ maldos namai
Kitų tikėjimų – 6 maldos namai

[taisyti] Sportas

Šiauliuose nuo 1924 m. žaidžiamas futbolas, 1936 m. buvo 14 komandų. Vėliau pradėtas žaisti krepšinis, rankinis, regbis, žolės riedulys, kultyvuojama lengvoji atletika, dviračių sportas, boksas ir kitos sporto šakos. 2007 m. liepos 25 d., rengiantis Europos krepšinio čempionatui, atidaryta moderni Šiaulių arena.

[taisyti] Sporto mokyklos

Sporto mokykla „Dubysa“ – boksas, dviračiai (plentas), šaudymas, BMX dviračiai, šaškės, šachmatai, tinklinis, stalo tenisas.
Sporto mokykla „Atžalynas“ – Graikų-romėnų imtynės, dziudo imtynės, sambo imtynės, laisvosios imtynės, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, sunkioji atletika.
Šiaulių miesto teniso mokykla – tenisas
Sporto mokykla „Saulė“ – krepšinis, rankinis
Lengvosios atletikos mokykla
Sporto mokykla „Klevas“ – futbolas, regbis, žolės riedulys.
Plaukimo mokykla „Delfinas“
Šiaulių miesto kūno kultūros mokykla