Juozas Zikaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Zikaras
ZikarasJuozas.jpg
Gimė: 1881 m. lapkričio 18 d.
Paliukai, Pumpėnų valsčius
Mirė: 1944 m. lapkričio 10 d. (62 metai)
Kaunas
Tėvas: Viktoras Zikaras
Motina: Mikalina Zikarienė
Sutuoktinis(-ė): Anelė Tūbelytė-Zikarienė
Vaikai:

Vaidutis, Teisutis, Vainutis, Alytė

Veikla: skulptorius, pedagogas, profesorius
Alma mater: Peterburgo dailės akademija
Commons-logo.svg Vikiteka: Juozas ZikarasVikiteka
Laisvės paminklas Kaune

Juozas Zikaras (1881 m. lapkričio 18 d. Paliukuose, Pumpėnų valsčius – 1944 m. lapkričio 10 d. Kaune) – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šeima gyveno vargingai, nuo septynerių piemenavo pas ūkininkus. Pramokęs staliaus amato, kartu su tėvu dengė stogus, dirbo kitokius statybinius darbus. Pardavinėdavo savo drožtus ir trimis spalvomis (juoda, balta, raudona) nudažytas pakelių kryžiams šventųjų statulėles.

1897 m. pradėjo lankyti Pumpėnų keturmetę mokyklą, kurią baigė 1899 m. Baigęs pradinę mokyklą, gavo sargo vietą Panevėžio mokytojų seminarijoje. Ieškodamas pragyvenimo šaltinio, pramoko groti smuiku ir tapo muzikantu nedideliame orkestre. Metus praleido Latvijoje. Grįžęs į Lietuvą, bernavo pas Pumpėnų kleboną, daraktoriavo Berželių dvare.

Remiamas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Jablonskio ir kitų mecenatų 19041906 m. Vilniuje mokėsi Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, vakarais – Juzefo Montvilos piešimo klasėje. 1906 m., gyvendamas gimtuosiuose Paliukuose, nulipdė dvarininko Juozapo Kazakausko biustą, gavęs už šį darbą pinigų, išvyko į Peterburgą. [1]

19071910 m. studijavo Peterburgo Dailei skatinti draugijos mokykloje, I. Andrioleti skulptūros skyriuje. 1910 m. įstojo į Peterburgo dailės akademijos Skulptūros fakultetą, mokėsi pas profesorius Gugą Zalemaną, Vladimirą Beklemiševą. 1914 m. susituokė su rokiškėne Anele Tūbelyte. 1916 m. spalio 24 d. baigė Dailės akademiją. Diplominis J. Zikaro darbas „Motina“ pelnė autoriui sidabrinį akademijos ženklą. Po akademijos baigimo dėstė piešimą, skulptūrą ir braižybą T. Štembergo gimnazijoje ir realinėje mokykloje. 19151917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. Nuo 1917 m. mokytojavo.

1918 m. su šeima grįžo į gimtinę. 19191928 m. mokytojavo Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje.[2][3] Panevėžyje sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių: Laisvės statulą, Knygnešio skulptūrą, pirmąsias lietuviškas monetas, bareljefą Nežinomo kareivio kapui, daugelio iškilių valstybės veikėjų biustus ir bareljefus. Bendravo su žymiais miesto inteligentais: Julijonu Linde-Dobilu, Matu Grigoniu, Kazimieru Paltaroku.

1928 m. švietimo ministro Konstantino Šakenio kvietimu su šeima persikėlė iš Panevėžio į Kauną. Dėstė Kauno meno mokykloje, skulptūros studijos vadovas. Lietuvių dailės draugijos narys, 19321938 m. Lietuvos dailininkų draugijos pirmininkas.

1940 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute dėstė piešimą, nuo 1941 m. vadovavo Skulptūros ir keramikos fakultetui. 1944 m. suteiktas profesoriaus vardas. Išugdė tokius menininkus kaip Petras Aleksandravičius, Ona Dokalskaitė-Paškevičienė, Juozas Kaminskas, Vytautas Kašuba, Juozas Kėdainis, Aleksandras Marčiulionis, Viktoras Palys, Napoleonas Petrulis, Leonas Žuklys, Vladas Žuklys ir kt.[4]

Antrojo pasaulinio karo metais visi trys J. Zikaro sūnūs pasitraukė į JAV bei Australiją. Lietuvoje likusius šeimos narius persekiojo sovietinė valdžia. 1944 m. lapkričio 10 d. skulptorius nusižudė neištvėręs saugumo tardymų. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Skulptūros:

Biustai:

Bareljefai:

Medaliai:

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Atminimo įamžinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma 121 skulptūra, reljefai, įvairūs modeliai, 75 grafikos ir tapybos darbai, projektai, 69 pinigų modeliai, metalinės atliejos.
  • 1966 m. ant 1933 m. jo paties statyto namo Žaliakalnyje (J. Zikaro g. 3) pritvirtinta pirmoji atminimo lenta. 1988 m. lapkričio 18 d. atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu.
  • 1972 m. buvusiai Ąžuolų gatvei Žaliakalnyje suteiktas J. Zikaro vardas.
  • 1972 m. skulptoriaus gimtinėje Paliukų kaime atidarytas memorialinis muziejus. Muziejuje eksponuojama fotodokumentinė medžiaga apie skulptoriaus mokslo metus, kūrybą, laisvalaikį.[5]
  • 1991 m. Paįstrio mokyklai (Panevėžio raj.) suteiktas J. Zikaro vardas.
  • 1991 m. lapkričio 18 d. Žaliakalnyje prie J. Zikaro namo pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė). Meno mokykloje buvusi skulptoriaus dirbtuvė pavadinta J. Zikaro klase.
  • 1996 m. skulptoriaus marti Aldona Zikarienė įsteigė J. Zikaro 1000 Lt premiją, skirtą premijuoti geriausius jaunųjų menininkų diplominius darbus.[6]
  • 2001 m. skulptoriaus namuose (J. Zikaro g. 3) atidarytas memorialinis muziejus, kuris dukros Alytės rūpesčiu namo pusrūsyje esančioje tėvo dirbtuvėje neoficialiai veikė nuo 1959 m. [7]
  • 2001 m. išleistas pašto ženklas (dail. Milda Kairaitienė). [8]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://respublikosvertybes.lt/lt/articles-item/id.42
  2. Aleksandras Indriulaitis]. Juozas Zikaras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 620-621 psl.
  3. http://test.svs.lt/?Daile;Number(156);Article(3572);
  4. Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – V.: Mintis, 1984. – 136–139 psl.
  5. http://www.muziejai.lt/Panevezys/zikaro_muziejus.htm
  6. http://www.kauko.lt/nweb/kolegija.php?id=66&nr=500
  7. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=ZIKARAS%20JUOZAS
  8. http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=271&parent_id=88

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]