Nemuno kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nemuno kultūra
VIII tūkst. pr. m. e. – III tūkst. pr. m. e.
Puodai.jpg
Smailiadugniai puodai
Dab. valstybės: pietų Lietuva, Kaliningrado sritis, šiaurės rytų Lenkija, vakarų Baltarusija
Amžius: Mezolitas ir Neolitas

Nemuno kultūra arba Nemuno aukštupio kultūra − taip vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios mezolito ir neolito archeologinės kultūros, VIII-III tūkst. pr. m. e. paplitusi Nemuno vidurupio ir aukštupio baseine dabartinėje pietų Lietuvoje, vakarų Baltarusijoje, šiaurės rytų Lenkijos ir Kaliningrado srities teritorijoje.

Mezolito laikotarpiu jos šiaurinė kaimynė buvo Kundos kultūra, o neolito laikotarpiu Narvos kultūra.

Bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Nemuno kultūrai būdinga smailiadugniai puodai (dažniausiai truputį atloštais ir ornamentuotais kakleliais), dubenėliai. Titnaginiai darbo įrankiai artimi mezolito dirbiniams.

Nemuno kultūroje gyvenvietės buvo sėslios, įkurtos daugiausia prie ežerų, tačiau gana toli viena nuo kitos. Nemuno kultūros pastatų iki šiol nerasta, tačiau tyrinėtojai mano, kad jie buvę antžeminiai, keturkampiai, stulpinės konstrukcijos, greičiausiai dvišlaičiu stogu. Bendruomenę sudarė kelios šeimos.

Pagrindiniai verslai − medžioklė, žvejyba ir rankiojimas. Medžioklės įrankiai − lankas su strėle, ietis. Ietys naudotos ir su antgaliais ir be jų, tik nusmailinus ir apdeginus viršūnę. Šiuo laikotarpiu ypač išpopuliarėjo žvejyba. Naudoti ir tinklai, ir bučiai. Nemuno kultūros žmonės savo mirusiuosius jau laidojo netoli gyvenviečių. Jie guldyti aukštielninki ir apiberti ochra. Įkapės − papuošalai iš pragręžtų žvėrių dantų, titnago skeltės. Yra kapų, kuriuose, kaip ir mezolito kapuose, laidotos tik žmonių galvos.

III tūkst. pr. m. e. Nemuno kultūroje atsirado Šukinės duobelinės keramikos kultūros ir virvelinės keramikos kultūros bruožų. Ją galutinai užgožė pastaroji.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]