Kazachstanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Қазақстан Республикасы
Республика Казахстан
Kazachijos vėliava Kazachijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kazachstanas žemėlapyje
Valstybinė kalba kazachų (valstybinė),
rusų
Sostinė Astana
Didžiausias miestas Almata
Valstybės vadovai Nursultanas Nazarbajevas
Prezidentas
Serikas Akhmetovas
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2 717 300 km² (9)
1,7 %
Gyventojų
 – 2009 kovas (gyv. surašymas)
 – Tankis
 
16 763 795 (60)
5,4 žm./km² (179)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
138,70 mlrd. $ (53)
11 700 $ (66)
Valiuta Tengė
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+6 ir UTC+5
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tarybų Sąjungos
1991 m. gruodžio 16 d.
Valstybinis himnas Kazachijos himnas
Interneto kodas .kz
Šalies tel. kodas 7

Kazachstano Respublika (Kazachstanas, Kazachija) – valstybė vidurio Azijoje. Ribojasi su Rusija, Kinija, Kirgizstanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu bei Kaspijos jūra.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos istorija.

Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“.[1]

Kazachijos stepės įvairių klajoklių genčių buvo apgyvendintos nuo seniausių laikų. Tiurkų kalbomis kalbančios gentys dabartinio Kazachstano teritorijoje pirmą kartą susivienijo į bendrą darinį XV a.

Iki XX a. tradiciškai egzistavo trys genčių susivienijimai (džuzai): vyresnysis (pietryčių Kazachstanas), vidurinis (centrinis ir šiaurės Kazachstanas) ir jaunesnysis (rytų Kazachstanas).

Nuo XIX a. pradžios Kazachstanas prarado savarankiškumą ir atsidūrė Rusijos valdžioje. 18371844 m. įvyko Kenesary Kasimovo sukilimas. Nuo 1892 m. prasidėjo rusų ir ukrainiečių kolonistų persikėlimas į Kazachstaną. 1920 m. sukurta Kirgizijos ATSR su sostine Orenburge (nuo XIX a. vidurio rusų šaltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas „kirgiz-kaizakai“).

1925 m. prie jos prijungtos buvusios Turkestano ATSR Syrdarjos ir Džetysu sritys ir Karakalpakijos autonominė sritis (vėliau prijungta prie Uzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta į Kazachijos ATSR, sostinė perkelta į Kyzylordą, vėliau Almatą. Nuo 1936 m. Kazachstanas gavo sąjunginės respublikos statusą (Kazachijos TSR).

1956 m. dalis teritorijų prijungta prie Rusijos (dabartinėje Omsko srityje ir Altajaus krašte) ir Uzbekistano (dabartinėsе Navoji ir Džizako srityse). Nuo 1965 m. iki 1986 m. respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas. 1986 m. gruodžio 16 d. – gruodžio 18 d. Almatoje įvyko ir buvo jėga numalšinta protesto demonstracija.

Nuo 1989 m. šaliai autoritariškai vadovauja Nursultanas Nazarbajevas. 1991 m. gruodžio 16 d. Kazachstanas paskelbė nepriklausomybę.

Kazachstano teritorijoje nuo senų laikų kūrėsi, klestėjo ir nyko daug valstybinių darinių. Dabartinės Kazachstano valstybės pradžia buvo kupina paradoksų. Dešimto dešimtmečio pradžioje kazachų skaičius šalyje sudarė apie 40 proc. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, įsitvirtinęs valdžioje nuo 1989 m., kai tapo pirmuoju Kazachstano komunistų partijos sekretoriumi, primygtinai siūlė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Šalies nepriklausomybė buvo paskelbta tik 1991 m. gruodžio 16 d., praėjus 8 dienoms po to, kai Rusija, Baltarusija ir Ukraina paskelbė išstojančios iš Sovietų Sąjungos. 1992 m. atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. Kazachstano gyventojų mano, jog SSRS žlugimas buvo didelė nesėkmė.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Šalies prezidentas Nursultanas Nazarbajevas
Pagrindinis straipsnis – Kazachijos politinė sistema.

Kazachstanas – prezidentinė respublika, vadovaujama visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamo prezidento. Šias pareigas nuo 1990 m. eina Nursultanas Nazarbajevas, kuriam, kaip pirmajam Kazachstano prezidentui, pagal Konstitucijoje padarytą išimtį netaikomas kadencijų skaičiaus apribojimas. Prezidento rankose sutelktos palyginti didelės galios, jis skiria ministrą pirmininką, gali vetuoti priimtus įstatymus.

Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, kuriai vadovauja ministras pirmininkas. Įstatymų leidžiamosios valdžios organas yra dviejų rūmų parlamentas. Žemieji rūmai turi 77 narius, Aukštieji – 47. Kadencija trunka atitinkamai penkerius ir šešerius metus.[2]

Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Kazachstanas priskiriamas prie autoritarinių režimų.[3]

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos sritys.

Kazachstanas suskirstytas į 14 sričių (oblysy) ir tris miestus (kalasy)* (pažymėti žvaigždute):

  1. Akmolos sritis
  2. Aktobės sritis
  3. Almatos sritis
  4. Almata*
  5. Astana*
  6. Atyrau sritis
  7. Baikonūras*
  8. Džambulo sritis (Tarazas)
  9. Karagandos sritis
  10. Kustanajaus sritis
  11. Kyzylordos sritis
  12. Mangyštau sritis (Aktau)
  13. Pavlodaro sritis
  14. Pietų Kazachstano sritis (Šymkentas)
  15. Rytų Kazachstano sritis (Oskemenas)
  16. Vakarų Kazachstano sritis (Oralas)
  17. Šiaurės Kazachstano sritis (Petropavlas)

Pastabos: Skliaustuose nurodytas srities centro pavadinimas, jei sritis nepavadinta tuo pačiu vardu; nuo 1995 m. Baikonūro miestas ir 6000 km² aplink jį su kosmodromo statiniais išnuomoti Rusija iki 20 metų. Neseniai nuoma pratęsta iki 2050 m.

Kiekvienam administraciniam vienetui vadovauja akimas, skiriamas prezidento. Miestų merus (akimus) skiria sričių akimai.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kazachstano žemėlapis (2001)
Pagrindinis straipsnis – Kazachijos geografija.

Kazachstanas yra pačiame Eurazijos viduryje ir tęsiasi nuo Volgos lygumos vakaruose iki Altajaus rytuose, nuo Vakarų Sibiro lygumos šiaurėje iki Tian Šanio pietuose. Tai yra didžiausia pasaulyje valstybė, kuri neturi priėjimo prie atviros jūros.

Šalies paviršius labai kontrastingas. Visą šiaurės rytinę šalies pusę užima Kazachstano kalvynas, iškylantis iki 1566 m. Šiaurėje teritorija leidžiasi į Vakarų Sibiro lygumą. Centre šalį kerta Turano žemuma ir Turgajaus lovys. Šiaurės vakaruose yra pietinės Uralo priekalnės – Mugodžarai (iki 657 m aukščio), o Mangyšlako pusiasalyje – Ustiurto plynaukštė. Pačiuose vakaruose, aplink Kaspijos jūrą driekiasi Pakaspijo žemuma, kurioje yra viena žemiausių sausumos vietų pasaulyje – Karagijės įduba (-132 m). Kalnai iškilę Kazachstano pietrytiniuose ir rytiniuose pakraščiuose: Altajus, Saūras, Tarbagatajus, Džiungarijos Alatau bei šiaurinės Tian Šanio pašlaitės. Šiuose kalnuose, Kirgizijos pasienyje, yra aukščiausia Kazachstano vieta – Chan Tengri kalnas (7010 m).

Tankiausias upių tinklas yra Kazachstano šiaurėje, kur prasideda Arkties vandenyno baseino upės – Irtyšius, Tobolas, Išimas. Likusioje šalies dalyje upių tinklas retas, daug upių sausrų metu išdžiūsta, per liūtis keičia vagą, neturi žiočių. Vakarinė Kazachstano pusė priklauso Kaspijos baseinui (Uralas, Emba), pietinė – Aralo baseinui (Syrdarja). Daug kitų upių įteka į seklias druskingas įdubas (nenuotakus baseinas) ar pranyksta dykynėse (Ču, Ilis, Sarysu, Turgajus ir kt.). Kazachstano teritorijoje gausu ežerų (>48 tūkst.). Dauguma jų yra druskingi, laikinai išdžiūstantys, senvaginiai. Vakaruose telkšo didžiausias pasaulio ežeras – Kaspijos jūra. Taip pat kiti dideli ežerai yra Aralo jūra (nunykęs), Balchašas, Alakolis, Tengizas, Zaisanas ir kt. Drėkinimo reikmėms sudaryta nemažai tvenkinių (Buchtarmos, Šardaros, Kapšagajaus ir kt.) bei drėkinimo kanalų (Irtyšiaus-Karagandos). Kalnuose plyti virš 2700 ledynų.

Būdingi dirvožemiai yra juodžemiai, kaštonžemiai, pilkžemiai, rudžemiai. Didžiąją dalį šalies ploto užima bekraščiai pievų plotai – Kazachstano stepė, kurią sudaro ašuočių, kiečių bei miglinių augalai. Ji kaitaliojasi su miškastepėmis (šiaurėje), pusdykumėmis, o viduryje ir pietuose pereina į dykumas (Betpak Dala, Mujunkumas, Aralo Karakumai). Kalnų šlaituose plyti kalnų stepės, spygliuočių miškai (ypač Šrenko eglių), kalnų pievos. Kalnuose įsteigti draustiniai (Almatos, Aksu-Džabagli, Baraskelmeso ir kt.), nacionaliniai parkai, o stepių plotai Saryarka paskelbti pasaulio paveldo objektu.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Kazachstano klimatas ryškiai žemyninis, kontrastingas. Šalis patenka į keletą klimato zonų: šaltų žiemų vidutinių platumų, pusdykumių ir dykumų. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra svyruoja nuo -18 °C šiaurėje iki -3 °C pietuose, liepą būna apie +19 °C šiaurėje ir +28–30 °C pietuose. Šiaurėje per metus iškrenta iki 300 mm kritulių, centrinėse srityse, dykumose – mažiau 100 mm, kalnų šlaituose – iki 1600 mm.[4]

Nuvola apps kweather.svg Almatos klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė temperatūra °C -7 -5 2 11 17 21 24 22,5 17 10 1 -4,5 8,9
Krituliai mm 26 32 64 89 99 59 35 23 25 46 48 35 581
Duomenys: Kazachstano klimatas, Almata[5]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos ekonomika.

Kazachija turi didžiulius akmens anglių bei geležies rūdos išteklius, taip pat didžiausią pasaulyje chromo kasyklą. 2002 m. buvo išgauta 360 mln. barelių naftos, iš viso už 7 mlrd. eurų.

Taip pat valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino, geležies rūdos, mangano, chromo bei urano. Kasyba yra pagrindinė Kazachijos ūkio šaka. Nuo 1999 m. BVP kasmet augo apie 9,3 proc.

Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kazachstano gyventojų skaičiaus kitimas nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. iki 2003 m. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, šiuo metu, nepaisant gan didelės emigracijos, Kazachstano gyventojų skaičius didėja. [6]
Pagrindinis straipsnis – Kazachijos demografija.

Pasak 1999 m. surašymo, kazachai sudaro 53,4 %, rusai – 30 %, ukrainiečiai – 3,7 %, uzbekai – 2,5 %, vokiečiai – 2,4 %, totoriai – 1,7 %, uigūrai – 1,4 %, kitos tautinės grupės – 4,9 %. [6] Tokia mišri sudėtis yra iš dalies dėl ketvirtame-šeštame XX amžiaus dešimtmečiuose vykdytų Stalino trėmimų, kai į darbo stovyklas Kazachijoje buvo atvežami tiek rusai (dažniausiai apkaltinti buvimu valdžios opozicijoje), tiek tautinės mažumos (ypač vokiečiai, lenkai, ukrainiečiai, čečėnai ir kurdai). Taip pat gan didelis skaičius rusų imigravo į Kazachiją Chruščiovo eros metu. [7] Iki 1991 m. šalyje buvo maždaug 1 milijonas vokiečių, bet daugelis jų emigravo į Vokietiją po Sovietų Sąjungos žlugimo. [8] Panašiai didžioji dalis mažesnės Kazachijos graikų populiacijos emigravo į Graikiją.

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Šalis turi dvi oficialias kalbas: kazachų ir rusų. Rusiškai moka 95 % Kazachijos populiacijos, ji yra kasdieninių reikalų bei skirtingų šalies tautų tarpusavio bendravimo kalba. Kazachiškai moka 64,4 % šalies gyventojų. [6][9]

Mečetė Petropavle

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

1994 m. duomenimis, 44 % Kazachijos gyventojų yra musulmonai (daugiausiai sunitai), 47 % – stačiatikiai ir 2 % – protestantai (daugiausiai baptistai). [10] Pasak Kazachijos ambasados Jungtinėje karalystėje, 2007 m. 57 % visų tikinčiųjų yra musulmonai ir 40 % – krikščionys. Taip pat ambasada teigė, kad daugelis šalies gyventojų nėra giliai tikintys. [9]

Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos kultūra.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.lzinios.lt/lt/2010-12-16/pasaulis/pabegusieji_i_laisve.html
  2. Parliament of the Republic of Kazakhstan
  3. Democracy Index 2011, The Economist Intelligence Unit
  4. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 183 psl.
  5. Kazakhstan, Climatemps.com; tikrinta: 2013-02-13
  6. 6,0 6,1 6,2 CŽV pasaulio faktų knyga
  7. Robert Greenall, Russians left behind in Central Asia, BBC, November 23, 2005
  8. Kazakhstan: Special report on ethnic Germans, IRIN Asia, February 1, 2005
  9. 9,0 9,1 "Country Profile 2007 (p.4)." (PDF) Nuoroda tikrinta 2007-06-21.
  10. [1] Library of Congress Country Studies

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Bendros nuorodo:

Commons-logo.svg Vikiteka: Kazachstanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kazachstanas

Žemėlapiai:

Laikas ir orai: