Lenkų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lenkų kalba (Język polski)
Kalbama:	Lenkijoje, taip pat didelės lenkiškai kalbančių grupės yra JAV, Vokietijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Kanadoje, Izraelyje, Rusijoje, Kazachstane, Latvijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Australijoje, Rumunijoje, Azerbaidžane
Kalbančiųjų skaičius:	50 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:	21
Kalbos išnykimas:
Kilmė:	indoeuropiečių - slavų - vakarų slavų
Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:	Lenkijoje
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:	pl
ISO 639-2:	pol
ISO 639-3:	pol

Lenkų kalba – viena iš vakarų slavų kalbų. Raštas lotyniškos abėcėlės pagrindu. Kalba yra išlaikiusi nosines balses (ą ir ę).

Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų kalba ir polabų kalba.

[taisyti] Abėcėlė ir tarimas

Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės:

a ą b c ć d e ę f g h i j k l ł m n ń o ó p r s ś t u w y z ź ż.

Raidės q v x vartojamos skoliniuose ir tarptautiniuose žodžiuose.

Tarimas artimas lietuvių kalbai. Yra keletas skirtumų:

visi balsiai tariami trumpai, o kirtis yra pastovus, priešpaskutiniame skemenyje,
ą tariama kaip nosinė o, o, om arba on,
ę tariama kaip nosinė e, e, em arba en,
i tariama minkštai, o y kietai,
l tariama dantiškai,
e yra galbūt ne tokia plati (lenkai sako, kad lietuvių kalboje e atsiveria į a), bet ir nėra siaura kaip lietuvių ė.

Raidės, nevartojamos lietuvių kalboje, ir dvigarsiai tariami taip:

ć ń ś ź yra minkštieji c n s z variantai (ci tariama minkštai lyg ći, cia lyg ća ir t. t.),
ó = u,
cz = č, sz = š, ż = ž,
dz = skardusis c, dż = dž,
dź = skardusis ć, panašiai dzi = skardusis ci,
rz = ž,
ch = ch,
w = v,
ł = kaip u žodyje augti.

[taisyti] Gramatika

Daiktavardis

Lenkų kalboje yra septyni linksniai, žymimi sutrumpintai M, D, C, B, N, Ms, W, maždaug atitinka lietuvių kalbos linksnius V, K, N, G, Į, Vt, Š. Vartojimas artimas lietuvių kalbai, bet yra keletas skirtumų. Yra trys giminės – vyriškoji, moteriškoji ir niekatroji (rodzaj nijaki).

Linksniavimas sunkesnis nei lietuvių kalbos, sunku aprašyti jį tiksliai. Silpnoji galūnė, rašoma gramatikoje Ø, reiškia galūnės pašalinimą iš vardininko formos nepridedant jokios kitos galūnės; taip pat po priešpaskutinio vardininko formos skiemens gali įsiterpti naujas balsis, pavyzdžiui, jedna książk-a – nie ma dwóch książ-e-k (viena knyga – nėra dviejų knygų). Įterptinis balsis dažniausiai yra e.

Kilnojamoji e , priešingai – gali būti pašalinta iš vardininko formos, sudarant kitas žodžio formas. Pavyzdžiai: Paweł – nie ma Pawła (Paulius – nėra Pauliaus) , zegarek – nie ma zegarka (laikrodis – nėra laikrodžio), bet: komputer – nie ma komputera ir t. t.

Dažniausiai vartojamų galūnų lentelė:

	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė		Niekatroji giminė
	Vienask.	Daugiask.	Vienask.	Daugiask.	Vienask.	Daugiask.
Mianownik	bet kokia priebalsė	i, y	a / priebalsė	i, y	o, e / ę (**)	a / enia, ęcia
Dopełniacz	a, u, (owie)	ów, i, y	i, y	Ø	a / enia	Ø / on, ąt
Celownik	u, owi	om	e	om	u / eniu	om / onom, ętom
Biernik	a / kaip M (*)	e, y, ów / kaip M (*)	ę / Ø	i, y, e	kaip M
Narzędnik	em	ami	ą	ami	em / eniem, ęciem	ami / onami, ętami
Miejscownik	u, ie	ach	i, y, e	ach	u / eniu, ęciu	ach / onach, ętach
Wołacz	e, u	kaip M	o	kaip M	kaip M	kaip M

(*) B yra toks pats kaip M, jei žodis reiškia daiktą, ir skiriasi, jei reiškia asmenį arba žvėrį.
(**) antra klasių, kuriai priklauso keletas lenkiškų žodžių, įdomi dėl to, kad ji panaši į lietuvių kalbos penktąją linksniuotę. Dėl to, 'keistai linksniuojamų' žodžių aibės lenkų kalboje labai skiriasi nuo lietuviškos – pvz., priklauso čia vaikas, našta, padermė, o nepriklauso asmuo, ruduo, akmuo ir t. t.

panašiai kaip lietuvių kalboje, neiginiuose objekto vardininką keičiame kilminiku, pavyzdžiui,

Jan czyta książkę – Jan nie czyta książki (Jonas skaito knygą – Jonas neskaito knygos )

Rečiau naudojamas naudininkas. Jo vietoje dažnai vartojama konstrukcija dla + D

Daj to Adamowi – Duok tai Adomui
Zniżka dla studentów – Nuolaida studentams

Įnagininko vartojimas:

On jest nauczycielem – Jis mokytojas , pažodžiui: Jis yra mokytoju
W poniedziałki zamknięte – Pirmadieniais uždaryta – čia lenkiškai w + B.

Vietininkas vartojamas labai dažnai, dėl to niekada be prielinksnio. Ten, kur lietuviškai prielinksnio nėra, reikia vartoti w.

Mieszkam w Toruniu – Gyvenu Torunėje
Opowiem Ci o tej książce – Papasakosiu Tau apie šią knygą
Zeszyt leży na stole – Sąsiuvinis guli ant stalo