Lenkų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Lenkų kalba (Język polski) |
|
|---|---|
| Kalbama: | Lenkijoje, taip pat didelės lenkiškai kalbančių grupės yra JAV, Vokietijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Kanadoje, Izraelyje, Rusijoje, Kazachstane, Latvijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Australijoje, Rumunijoje, Azerbaidžane |
| Kalbančiųjų skaičius: | 50 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | 21 |
| Kilmė: | |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | pl |
| ISO 639-2: | pol |
| ISO 639-3: | pol |
Lenkų kalba – viena iš vakarų slavų kalbų. Raštas lotyniškos abėcėlės pagrindu. Kalba turi nosinius garsus ą, ę.
Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų ir polabų kalbos.
Turinys |
[taisyti] Abėcėlė
Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės: a ą b c ć d e ę f g h i j k l ł m n ń o ó p r s ś t u w y z ź ż. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba.
[taisyti] Fonologija
[taisyti] Gramatika
[taisyti] Nuorodos
- pol Etnologijos kalbos kodo „pol“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „pol“)
- Lietuvių-lenkų ir lenkų-lietuvių kalbų žodynas