Oberostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Oberostas
vok. Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten
Flag of Russia.svg
 
Livonian colours.svg
 
Courland Governorate COA.png
 
Kovno Governorate COA.png
1915 – 1919 Flag of Estonia.svg
 
Flag of Latvia.svg
 
Flag of Lithuania (1918-1940).svg
 
Flag of Poland.svg
Flag of the German Empire.svg Wappen Deutsches Reich - Reichsadler 1889.png
OberOst.jpg
Oberostas 1916 m.
Valstybė: Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Administracinis centras: Karaliaučius
Gyventojų: 2 909 935 (1916)
Plotas: 108 808 km² ({{{plotasmetai}}})
Apie Nacistinės Vokietijos suformuotą panašų administracinį vienetą žr. Ostlandas.
Rytų frontas 1917 m.
Po 1918 m. Brest-Litovsko taikos Vokietijos imperijai atitekusios žemės
Oberosto pašto ženklai

Oberostas (vok. Ober Ost, Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten) – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m. Vokietijos imperijos Rytų fronto kariuomenės okupuotose Rusijos imperijos žemėse. 1916 m. pabaigoje užėmė 108.808 km² plotą, buvo 2,91 mln. gyventojų. Oberostas ribojosi su Rytų Prūsija, Liublino Generalgubernija, Lenkijos karalyste, Rusijos imperija ir Varšuvos Generalgubernija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Oberosto teritorijoje naudotos Ostmarkės su vokiškais, lietuviškais ir latviškais užrašais

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos imperija 19141915 m. užėmė dalį Rusijos imperijos vakarinių gubernijų, iš kurių suformavo karinį administracinį vienetą – Oberostą. Į Oberosto sudėtį buvo įtrauktos šios gubernijos ar dalis jų teritorijų: Gardino gubernija, Kauno gubernija, Kuršo gubernija, Suvalkų gubernija, Vidžemės gubernija ir Vilniaus gubernija. 1915 m. pabaigoje rusai sustabdė vokiečių puolimą ir taip Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare nusistovėjo iki 1917 m. ties linija: Ryga-Jėkabpilis-Daugpilis-Baranovičiai-Pinskas-Dubnas-Ternopilis. Oberostas tvarkėsi pagal 1916 m. birželio 7 d. taisykles, turėjo savo karinius valdininkus, ūkio planą, finansinę sistemą (pinigas – ostmarkė), muitines, teismus. Vyriausioji valdžia priklausė Rytų fronto vadovybei (RFV). Iš pradžių Oberostą sudarė šešios sritys (vok. Bezirke) dalinai suskirstytos pagal buvusias Rusijos imperijos gubernijų ribas:

1916 m. pabaigoje buvo trys sritys:

Sritis Plotas, km² Gyventojai
Balstogės-Gardino sritis 26.394 712.000
Kuršo sritis 19.139 269.812
Lietuvos sritis 63.275 1.928.123

1916 m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta Vilniaus-Suvalkų sritis, o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta Balstogės-Gardino sritis. 1917 m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo Vilnius (iki tol buvo Kaunas). 1918 m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios Augustavo ir Suvalkų apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinta į dvi – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė).

1918 m. kovo mėnesį po Brest-Litovsko taikos į Oberostą įjungta Lifliandija (šiaurės Latvija ir pietų Estija) ir Estliandija (šiaurės Estija). Po 1918 m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos valstybę (Kuršas, Lifliandija ir Estliandija). Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik pralaimint karą, lapkričio 3 dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, lapkričio 9 d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas Augustinas Voldemaras). Galutinai vokiečių armija išvesta 1919 m. birželio 16 d. Ostmarkė (auksinas) kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais. Po Oberosto iširimo susikūrė naujos valstybės ir teritoriniai dariniai kaip Estija, Kuršo ir Žiemgalos hercogystė, Latvija, Lietuvos karalystė ir Lenkija.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1916 m. pabaigoje, regione gyveno 2,909,935 gyventojai, gyventojų tankumas – 27 (gyv./km²). Lietuvos srityje gyveno 1,928,123 gyventojai, gyventojų tankumas – 31 (gyv./km²). Kuršo srityje gyveno 269,812 gyventojai, gyventojų tankumas – 14 (gyv./km²). Balstogės-Gardino srityje gyveno 712,000 gyventojai, gyventojų tankumas – 28 (gyv./km²).

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis į Oberostą įėjusiose gubernijose gyveno 4,504,186 gyventojai ir kurių tautinė sudėtis atrodė taip:[1]

Tautybė Lietuviai Latviai Lenkai Žydai Vokiečiai Gudai Rusai Kiti
Oberoste 34,4 % 10,5 % 11,8 % 13,5 % 2,5 % 20,8 % 6,2 % 0,3 %
Kuršo 1,9 % 78,9 % 1,4 % 4,7 % 8,9 % 0,1 % 2,6 % 0,6 %
Kauno 66,1 % 2,3 % 9,1 % 13,7 % 1,4 % 2,4 % 4,8 % 0,2 %
Suvalkų 52,3 % 0 % 23 % 10,1 % 5,2 % 4,6 % 4,6 % 0,2 %
Vilniaus 27,5 % 0 % 13,7 % 15,7 % 0,4 % 35,8 % 6,6 % 0,3 %
Gardino 0,3 % 0 % 13,9 % 17,9 % 0,9 % 56 % 10,6 % 0,4 %
Iš viso 1550315 468946 534102 607896 112986 936067 278235 15639

Apskritys[taisyti | redaguoti kodą]

19171918 m. Oberostui priklausiusios apskritys:

Apskritis Vokiškas pavadinimas Centras Sritis
Aizputės apskritis Hasenpot Aizputė Kuršo sritis
Akmenės apskritis Okmjany Akmenė Lietuvos sritis
Alekšicių apskritis Alekszyce Alekšicės Balstogės-Gardino sritis
Alytaus apskritis Olita Alytus Lietuvos sritis
Augustavo apskritis Augustow Augustavas Lietuvos sritis
Balstogės apskritis Bialystok, Landkreis Balstogė Balstogės-Gardino sritis
Balstogės miestas Bialystok, Stadtkreis Balstogė Balstogės-Gardino sritis
Bauskės apskritis Bauske Bauskė Kuršo sritis
Bielsko apskritis Bielsk Bielskas Balstogės-Gardino sritis
Biržų apskritis Birshi Biržai Lietuvos sritis
Duobelės apskritis Doblen Duobelė Kuršo sritis
Gardino apskritis Grodno, Landkreis Gardinas Balstogės-Gardino sritis
Gardino miestas Grodno, Stadtkreis Gardinas Balstogės-Gardino sritis
Gruobinios apskritis Grobin Gruobinia Kuršo sritis
Joniškėlio apskritis Johanischkele Joniškėlis Lietuvos sritis
Kaišiadorių apskritis Koschedary Kaišiadorys Lietuvos sritis
Kauno apskritis Kowno, Landkreis Kaunas Lietuvos sritis
Kauno miestas Kowno, Stadtkreis Kaunas Lietuvos sritis
Kėdainių apskritis Kiejdany Kėdainiai Lietuvos sritis
Kretingos apskritis Russisch-Krottingen Kretinga Lietuvos sritis
Kuldygos apskritis Goldingen Kuldyga Kuršo sritis
Kupiškio apskritis Kupzischki Kupiškis Lietuvos sritis
Kuršėnų apskritis Kurszany Kuršėnai Lietuvos sritis
Liepojos miestas Libau, Stadtkreis Liepoja Kuršo sritis
Lydos miestas Lida, Stadtkreis Lyda Balstogės-Gardino sritis
Marijampolės apskritis Mariampol Marijampolė Lietuvos sritis
Mintaujos apskritis Mitau, Landkreis Mintauja Kuršo sritis
Molėtų apskritis Maljaty Molėtai Lietuvos sritis
Naumiesčio apskritis Wladislawow Naumiestis Lietuvos sritis
Pabradės apskritis Podbrodzie Pabradė Lietuvos sritis
Pajūrio apskritis Pojurze Pajūris Lietuvos sritis
Panevėžio apskritis Poniewiez Panevėžys Lietuvos sritis
Plentos apskritis Planty Plenta Balstogės-Gardino sritis
Raseinių apskritis Rossienie Raseiniai Lietuvos sritis
Rytų apskritis Ost Zdienciol Balstogės-Gardino sritis
Rodūnios apskritis Radun Rodūnia Balstogės-Gardino sritis
Rokiškio apskritis Rakischki Rokiškis Lietuvos sritis
Saldutiškio apskritis Saldugischki Saldutiškis Lietuvos sritis
Sedos apskritis Siady Seda Lietuvos sritis
Seinų apskritis Sejny Seinai Lietuvos sritis
Skaudvilės apskritis Skaudwile Skaudvilė Lietuvos sritis
Sokulkos apskritis Sokolka Sokulka Balstogės-Gardino sritis
Suvalkų apskritis Suwalki Suvalkai Lietuvos sritis
Svisločiaus apskritis Swislocz Svisločius Balstogės-Gardino sritis
Šiaulių apskritis Schaulen Šiauliai Lietuvos sritis
Širvintų apskritis Schirwinty Širvintos Lietuvos sritis
Talsų apskritis Talsen Talsai Kuršo sritis
Telšių apskritis Telsze Telšiai Lietuvos sritis
Tukumo apskritis Tuckum Tukumas Kuršo sritis
Utenos apskritis Uzjany Utena Lietuvos sritis
Valkavisko apskritis Wolkowysk Valkaviskas Balstogės-Gardino sritis
Ventspilio apskritis Windau Ventspilis Kuršo sritis
Vėžaičių apskritis Wiezajcie Vėžaičiai Lietuvos sritis
Vilkaviškio apskritis Wylkowyschki Vilkaviškis Lietuvos sritis
Vilkmergės apskritis Wilkomierz Vilkmergė Lietuvos sritis
Vilniaus apskritis Wilna, Landkreis Vilnius Lietuvos sritis
Vilniaus miestas Wilna, Stadtkreis Vilnius Lietuvos sritis
Vosyliškių apskritis Wasilischky Vosyliškės Balstogės-Gardino sritis

Kitos lietuviškos apskritys, priklausiusios kitu laikotarpiu:

Apskritis Laikotarpis Centras
Jocių apskritis 1915 Jociai
Jonavos apskritis 1916–1917 Jonava
Joniškio apskritis 1915–1917 Joniškis
Jurbarko apskritis 1915–1917 Jurbarkas
Jūžintų apskritis 1916–1917 Jūžintai
Kalvarijos apskritis 1915–1917 Kalvarija
Kelmės apskritis 1915–1917 Kelmė
Merkinės apskritis 1915–1917 Merkinė
Plungės apskritis 1915 Plungė
Šiaulėnų apskritis 1915 Šiaulėnai
Šilalės apskritis 1915 Šilalė
Švėkšnos apskritis 1915 Švėkšna
Tauragės apskritis 1918 Tauragė
Varnių apskritis 1915 Varniai

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]