Litas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Litas
Flag of Lithuania.svg
1 litas coin (1997)-Reversum.png 100 litas (2000)-Aversum.jpg
1 litas 100 litų
ISO 4217: LTL
Naudoja: Lietuva
Infliacija: 2,5 %(2010 lapkritis) [1]
Simboliai: Banknoto: Lt   Monetos: ct
Nominalai:  
Banknotai: litai: 10, 20, 50, 100, 200, 500
Monetos: centai: 1, 2, 5, 10, 20, 50
litai: 1, 2, 5
Spausdina: nd
Kalykla: UAB „Lietuvos monetų kalykla
Bankas: Lietuvos bankas
  www.lb.lt
100 litų banknoto pavyzdys (1928 m.).
Jubiliejinė 10 litų moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui

Litas (Lt) – oficialus Lietuvos pinigas, naudojamas nuo 1993 m. birželio 25 d. Litas buvo Lietuvos piniginis vienetas ir tarpukario metais (19221941). Leidžia Lietuvos Bankas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo piniginio vieneto įvedimą. Seimo Ekonominės komisijos narys Vaclovas Vaidotas pasiūlė pavadinti litu, o jo sudėtinės dalys buvo pavadintos centais. Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d. Įvedant lito kursas su JAV doleriu buvo 10:1, buvo Lietuvos Banko garantuotas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso). Gana greitai naujoji valiuta pelnė vidaus rinkos pripažinimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą.

Litas pakeitė apyvartoje iki tol cirkuliavusius rublius ir Pirmojo pasaulinio karo metu cirkuliavusias markes.

Pirmieji litai ir centai buvo tik banknotai. Centų ir 1, 2 ir 5 litų kupiūros dėl aktyvios cirkuliacijos greitai susidėvėdavo, todėl jau 1923 m. pradėta ruoštis litų monetų kaldinimui. Tų pačių metų pabaigoje Finansų, pramonės ir prekybos ministerija pakvietė žinomus to meto dailininkus dalyvauti monetų projektų konkurse. Konkursą rengė Finansų ministerija, o kaldinimo sąlygas patvirtino Ministrų kabinetas.

1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą su išimtine Valstybės iždo teise.

Konkursas įvyko 1924 m. rugsėjo mėn. Kaune. Dalyvavo 14 kalyklų iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Dalyvavo ir lietuviško verslo atstovai – brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, tačiau siūlė didžiausią monetų kalimo kainą. Pasiūliusi mažiausią darbų atlikimo kainą laimėjo turėjusi didelę tokių darbų atlikimo patirtį King’s Norton Metal Works firma iš Birmingemo.

Paskelbtą monetų sukūrimo konkursą laimėjo skulptorius Juozas Zikaras (1881–1944), už kurį gavo 17 000 litų atlygį.

Lietuvos finansų ministras V. Petrulis ir firmos atstovas N. Nevilis 1924 m. rugsėjį pasirašė sutartį. Joje buvo numatyti monetų nominalai, jų diametrai, tiražai ir darbų atlikimo terminai. Gavusi modelius, „King’s Norton Metal Works“ įmonė per septynias savaites privalėjo pateikti pavyzdžius, o juos patvirtinus, per devynias savaites nukaldinti ir atgabenti į Lietuvą pirmąją monetų siuntą.

Pirmoji 3 mln. vnt. siunta laivu iš Londono per Klaipėdą į Kauną buvo atgabenta 1925 m. sausį ir vasarį pasirodė apyvartoje.

Iš viso buvo nukalta 42 mln. vnt. 1, 5, 10, 20, 50 centų nominalo egzempliorių. Antroji centų laida pasirodė 1936 m. Tai buvo paskutinė iki Nepriklausomybės praradimo 1940 m.

Yra likusi nemaža patvirtintų ir nepatvirtintų monetų grafinių, gipsinių ir net vaškinių modelių kolekcija, išlikę A. Aleksandravičiaus ir J. Zikaro grafiniai eskizai.

Unikalus metalinių monetų pavyzdžių komplektas saugomas Trakų istorijos muziejaus fonduose. Manoma, kad analogiškas komplektas gali būti išlikęs „King’s Norton Metal Works“ įmonės ar dukterinės įmonės „Lyon’s Works“ saugyklose.

Su Lietuvos pinigų istorija supažindina Lietuvos banko įkurtas Pinigų muziejus Vilniuje, yra jo filialas Kaune.

Nominalas Metai Aversas Reversas Metalas Svoris
(g)
Skersmuo
(mm)
Gurto
storis (mm)
Pastabos
1 Litas 1925 1 LT 1925 R.png 1 LT 1925 A.png Sidabras (500) 2,7 19,0 1,4 Gurtas dantytas
2 Litai 1925 2 LT 1925 R.png 2 LT 1925 A.png Sidabras (500) 5,4 23,0 1,6 Gurtas dantytas
5 Litai 1925 5 LT 1925 R.png 5 LT 1925 A.png Sidabras (500) 13,5 29,4 2,5 Gurtas dantytas
5 Litai 1936 5 LT 1936 R.png 5 LT 1936 A.png Sidabras (750) 9,0 27,1 2,5 Reverse J. Basanavičiaus profilis.
Ant gurto užrašas –
TAVO GEROVĖ TAUTOS GEROVĖ.
10 Litų 1936 10 LT 1936 A Vytautas.png 10 LT 1936 R Vytautas.png Sidabras (750) 18,0 32,2 2,5 Averse LDK kunigaikščio
Vytauto profilis.
Ant gurto užrašas –
TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE.
10 Litų 1938 10 LT 1938 A Smetona.png 10 LT 1938 R Smetona.png Sidabras (750) 18,0 32,2 2,5 Averse LR Prezidento
A. Smetonos profilis.
Ant gurto užrašas –
TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE.
500 talonų vertės banknotas

1990 m. kovą atkūrus Lietuvos valstybingumą, buvo naudojamas TSRS rublis, o nuo 1991 m. rugpjūčio ir pinigų pakaitalai – talonai, kuriuose buvo pavaizduoti Lietuvos gyvūnai. Nuo 1992 m. spalio 1 d. talonai tapo vienintele mokėjimo priemone Lietuvoje.

Litas įvestas po trejų metų: 1993 m. birželio 25 d.


Vertė[taisyti | redaguoti kodą]

1 lito auksinė moneta, išleista 1997 m. Lietuvos banko ir lito 75 metų sukakčiai.

Įvedus litą 100 laikinųjų talonų buvo keičiami į 1 litą (1 talonas = 1 centas).

Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4 prie 1.

2002 m. vasario 2 d. litas persietas prie euro tuo metu galiojusiu santykiu – 3,4528 lito už vieną eurą, šis susiejimas turėtų išlikti iki lito pakeitimo euru, kuris planuojamas atlikti 2015 m.

Įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Litas padalintas į 100 centų. Visose litų bei centų monetose priekinėje pusėje – nominalas, o kitoje pusėje – valstybinis herbas.

Monetų yra 9 nominalai:

Popierinių pinigų yra 6 nominalai:

Taip pat buvo naudojami 1 lito, 2 bei 5 litų popieriniai nominalai.

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Litas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka