Padniestrė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Република Молдовеняскэ Нистрянэ
Приднестрóвская Молдáвская Респýблика
Придністровська Молдавська Республіка
Padniestrės vėliava Padniestrės herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Padniestrė žemėlapyje
Valstybinė kalba moldavų[1] (parašyta kirilica),
rusų[2],
ukrainiečių
Sostinė Tiraspolis
Didžiausias miestas Tiraspolis
Valstybės vadovai Jevgenijus Ševčukas
Prezidentas
Tatjana Turanskaja
Premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
4163 km² (180)
2,35%
Gyventojų
 – 2010 įvertinimas
 – Tankis
 
518,700 (-)
124.6 žm./km² (-)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
-
- mlrd. - (-)
- - (-)
Valiuta Padniestrės rublis (PRB)[3]
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Padniestrės karas
Statusas
nuo Moldovos
1990 m. rugsėjo 2 d.
1992 m. kovo 2 - liepos 21 d.
Nepripažinta
Valstybinis himnas Padniestrės himnas
Interneto kodas .Nėra[4]
Šalies tel. kodas +373 spec. +373 5 ir +373 2

Padniestrė (rumun. Transnistria, rus. Приднестровье, ukr. Придністров'я) – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos (daugiausia kairiajame Dniestro krante, likusi Moldova – dešiniajame). Sostinė – Tiraspolis. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, šalis yra paskelbusi Padniestrės Moldavijos Respublikos nepriklausomybę.

Po TSRS žlugimo įtampa tarp Moldovos valdžios ir atsiskyrusios Padniestrės peraugo į karinį konfliktą, prasidėjusį 1992 m. kovo 2 d. ir tų pačių metų liepą užbaigtą paliaubomis. Šiuo susitarimu trišalė (Rusijos, Moldovos ir Padniestrės) kontrolės komisija prižiūri saugą demilitarizuotoje zonoje, į kurią įeina 20 gyvenviečių abiejose Dniestro pusėse. Tačiau po paliaubų Padniestrės statusas liko neišspręstas: tarptautiniu mastu nepripažinta, Padniestrės valdžia de facto kontroliuoja nepriklausomą valstybę, prezidentinę respubliką, su sava vyriausybe, parlamentu, kariuomene, policija ir valiuta. Teritorija turi savo konstituciją, vėliavą, herbą ir himną. Tačiau pagal 2005 metų Moldovos ir Ukrainos sutartį visos Padniestrės įmonės įvežančios prekes į Ukrainą turi būti registruotos pagal Moldovos teisės aktus.[5] Dauguma Padniestrės gyventojų turi ir Moldovos pilietybę[6], bet taip pat daug teritorijos gyventojų turi Rusijos ar Ukrainos pilietybę.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rumunija-orn.png
Rumunijos ir Moldovos istorija
Dakija
Vengrijos karalystė
Transilvanija, Valakija, Moldova
Osmanų imperija
Osmanai, Austrija, Rusija
Rumunijos kunigaikštystės
Rumunijos karalystė
Rumunija, Moldavijos ATSR
Soc. Rumunija, Moldavijos TSR
Rumunija, Moldavija, Padniestrė
Istorinės Rumunijos regionai:
Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, Moldova, Bukovina, Besarabija, Oltenija, Muntenija, Dobrudža
Pagrindinis straipsnis – Moldavijos ATSR.

Iki XX a. pradžios Padniestrės teritorija buvo Moldovos kunigaikštystės, vėliau Besarabijos regiono sudėtinė dalis. Prielaidas atsirasti Padniestrės teritorijai sudarė tai, kad šis kraštas po I pasaulinio karo liko Rusijos, vėliau TSRS dalimi, kai tuo tarpu likusioji Moldovos ir Rumunijos teritorija tarpukario laikotarpiu buvo suvienyta į Rumunijos valstybę. Ši moldavų/rumunų gyvenama dalis TSRS buvo traktuojama kaip Moldavijos ATSR.

19411944 m. prie Ašies prisijungusi Rumunija kontroliavo teritoriją tarp Dniestro ir Bugo su administraciniu centru Odesoje. 1943 m. 185 tūkst. Rumunijos ir Ukrainos žydų buvo deportuota, nužudyta ar įkalinta koncentracijos stovyklose, įkurtose daugiausia dabartinės Padniestrės teritorijoje.

Po II pas. karo Rusijai nuo Rumunijos vėl atplėšus Besarabiją, ši buvo paversta Moldavijos TSR, į jos teritoriją integruota ir buvusioji Moldavijos ATSR. Sovietų valdžia nužudė ir/ar įkalino gulaguose tūkstančius rumunų/moldavų. Turtingi moldavų valstiečiai buvo ištremti į Kazachstaną ir Sibirą. Į Rytus nuo Dniestro gyveno daugiausia etninių mažumų, todėl ši teritorija puoselėjo skirtingą nuo likusios Moldavijos tapatybę. Tai labai išryškėjo perestroikos metais, kada Moldovoje pradėjo aktyviai reikštis įvairūs patriotiniai, nepriklausomybės, prorumuniški ir net etnocentristiniai šovinistiniai judėjimai (Liaudies Frontas – Frontul Popular din Moldova).

1991 m. Moldovai paskelbus nepriklausomybę, – Padniestrė paskelbė savo nepriklausomybę, siekdama prisijungti prie Rusijos. Po kelerius metus trukusių nedažnų Liaudies Fronto ir separatistų susirėmimų, 1992 kovo 2 d. kilo Moldovos ir Padniestrės karas. Kovoms stiprėjant, užsilikę TSRS armijos daliniai įsikišo į konfliktą, paleisdami ugnį į Moldovos kariuomenę. Karas liepos 21 baigtas paliaubomis, po kurių Padniestrės teritorijos statusas liko neišspręstas.

2006 m. rugsėjo 18 d. referendumo metu dėl Padniestrės priklausomybės Moldovai ar Rusijai – daugiau nei 97 proc. balsavusių pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Iš viso balsavo daugiau nei 300 tūkst. (~76 proc.) gyventojų. Galimus pažeidimus stebėjo apie 250 (~200 iš užsienio) stebėtojų, tačiau didesnių pažeidimų neužfiksavo.

Referendumo rezultatus pripažino tik Rusijos valstybė, kuri šiame regione yra dislokavusi apie 1,2 tūkst. karių.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Administracinis suskirstymas

Padniestrė suskirstyta į du respublikinės reikšmės miestus ir penkis rajonus.

Respublikinės reikšmės miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Rajonai[taisyti | redaguoti kodą]

Administracinis vienetas Administracinis centras
Grigoriopolio rajonas Grigoriopolis
Dubesario rajonas Dubesaris
Kamenkos rajonas Kamenka
Ribnicos rajonas Ribnica
Slabodzėjos rajonas Slabodzėja

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Padniestrėje plėtojama mišri ekonomika. Po plataus privatizacijos proceso dešimtajame dešimtmetyje, dauguma teritorijos kompanijų yra privačios. Ekonomika remiasi sunkiąja pramone (plieno gamyba), elektros gamyba ir tekstilės pramone.

Teritorija turi savo centrinį banką, leidžiantį Padniestrės rublį. Jo kursas yra nefiksuotas, tačiau ši valiuta konvertuojama tik Padniestrėje.

Padniestrė turi daug derlingos žemės. Vystomas žemės ūkis. Tiraspolis – svarbiausias pramonės centras. Užsiimama žvejyba.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

2004 m. Padniestrės valdžia organizavo atskirą nuo Moldovos gyventojų surašymą. Teritorijoje gyveno 555 347 gyventojai. Regione moldavai/rumunai sudaro apie 32,10% (1989: 39,9%) gyventojų (anksčiau sudarė daugiau, bet nemažai po nepriklausomybės paskelbimo, rumunų kalbos lotyniškais rašmenimis mokymo draudimo ir kitų prieš juos nukreiptų veiksmų pasitraukė iš teritorijos), tik šiek tiek mažiau gyvena ukrainiečių ir rusų.

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Oficialiomis kalbomis laikomos trys (rusų kalba, moldavų kalba (parašyta kirilica), ukrainiečių kalba), bet de facto pagrindinė ir lingua franca yra rusų kalba. Moldavų kalba lingvistiškai yra tapati rumunų kalbai. Moldovoje nuo 1989 m. ji, kaip ir rumunų kalba, užrašoma lotyniškais rašmenimis, o Padniestrėje, kaip ir anksčiau Moldavijos TSR, naudojama kirilica.

Žmogaus teisės[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus teisių padėtis Padniestrėje yra kritikuojama atskirų vyriausybių ir tarptautinių organizacijų. 2007 metais Freedom House paskelbtoje ataskaitoje „Freedom in the World“ Padniestrė apibūdinta kaip „nelaisva“ teritorija, kurioje tiek politinių teisių, tiek pilietinių laisvių padėtis yra vienodai bloga.

Pagarsėjęs politiko Ilie Ilașcu ir kitų trijų jo sąjungininkų suėmimas 1993 metais, esą jiems nužudžius du Padniestrės pareigūnus. I.Ilașcu skirta mirties bausmė, vėliau pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Jis buvo paleistas 2001 m., įsikišus Europos Žmogaus Teisių Teismui. Teismas konstatavo, kad Padniestrės valdžia pažeidė visų keturių nuteistųjų asmens laisvę ir saugumą, o elgesį su I.Ilașcu abibrėžė kaip kankinimus.

2007 m. kovą suimti keli valdžios oponentai, po to kai padarė viešus atsišaukimus po protesto akcijos nukreiptos prieš Padniestrės valdžią.[7] Kovo 19 d. seperatistų pareigūnai suėmė Ştefan Urîtu, Moldovos Helsinkio Žmogaus Teisių Komiteto lyderį ir dar kelis vietinius aktyvistus. Jie po to buvo paleisti.[8]

2010 m. balandį žurnalistas Ernestas Vardaneanas nubo suimtas, apkaltinus jį šnipinėjimu Moldovai.[9] Panaši byla buvo iškelta Ilie Cazac iš Benderų. Jis buvo suimtas tų pačių metų kovo 19 d. už išdavystę ir šnipinėjimą Moldovai. Taip pat suimta buvo Elena Dobroviţcaia, nes jos motina išvyko į ligoninę Kišiniove, užuot prisitačiusi separatistų pareigūnams Benderuose.[10]

Moldaviškos mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybinis švietimas rumunų kalba yra vykdomas naudojant sovietinės kilmės moldavų kirilicos raidyną. 1989 m. Moldavijos TSR įsigaliojo moldavų/rumunų kalbos rašyba lotyniškomis raidėmis, tačiau Padniestrės autonomijoje kalbos įstatymas buvo boikotuotas. Padniestrei atsiskyrus 1992 m., buvo paliktos 6 mokyklos, naudojančios lotyniškus rašmenis. 2004 m. keturios iš jų buvo priverstinai uždarytos, Padniestrės valdžios teigimu, dėl atsisakymo gauti oficialias akreditacijas.[11] Netrukus mokyklos buvo vėl atidarytos, joms įsiregistarvus kaip privačioms įstaigoms. Tai greičiausiai paskatino Europos Sąjungos darytas spaudimas.[12] Būdamos privačios, mokyklos paramos iš valdžios negauna. Tuo tarpu valstybinėje sistemoje veikia 33 moldaviškos mokyklos (dėstančios kirilica) iš visų 186 veikiančių teritorijoje.

Viena pagrindinių mokyklų uždarymo konfliktų dalyvė buvo Jelena Bomeško, tuometė Padniestrės švietimo ministrė. Jos bei oficiali Padnietrės valdžios pozicija, jog kai kalba yra užrašoma lotyniškais rešmenimis, ji vadinama „rumunų“, o kada naudojama kirilica – „moldavų“, kuri yra oficiali teritorijos kalba greta rusų ir ukrainiečių kalbų.

ESBO misija Moldovoje reikalavo vietinei Ribnicos miesto valdžiai grąžinti konfiskuotą pastatą mokyklai, kurioje dėstoma lotyniškais rašmenimis.[13]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lingvistiškai tapati rumunų kalbai. Moldovos Respublikoje užrašoma lotyniškais rašmenimis, Padniestrėje - kirilica.
  2. Rusų kalba yra pagrindinė oficiali kalba ir regiono lingua franca.
  3. Moldovos lėja naudojama gyvenvietėse kontroliuojamose Moldovos ir saugumo zonoje.
  4. .ru ir .md kartais naudojami.
  5. European Union Border Assistance Mission to Moldova and Ukraine (EUBAM), November 2007
  6. Der n-tv Atlas. Die Welt hinter den Nachrichten. Bertelsmann Lexikon Institut. 2008. page 31
  7. "Transnistrian power wielding forces hold over ten opponents of breakaway regime." Politicom.moldova.org: 2007-03-13. Nuoroda tikrinta 2012-06-30.
  8. Separatiştii transnistreni l-au arestat pe Ştefan Urîtu şi doi membri ai unui ONG local[neveikianti nuoroda] (in Romanian)
  9. report about Vardanean case in Jurnal de Chişinău
  10. Bender woman held hostage by Transnistrian authorities
  11. Statement by the Ministry of Education, Pridnestrovian Moldavian Republic, on the question of children’s educational rights insurance, published by Olvia-Press 2004-07-15
  12. Several Transnistrian officials were banned from traveling through EU
  13. Ribnitsa’s authorities must return the confiscated school building, says OSCE Mission Head

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Padniestrė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Padniestrė