Molėtų rajono savivaldybė
| Molėtų rajono savivaldybė | |||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
|||||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | ||||||||||||||||||
| Apskritis: | Utenos apskritis | ||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||
Molėtų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose. Centras – Molėtai.
Turinys |
Gamta ir geografija [taisyti]
Molėtų rajono savivaldybės teritorija yra Aukštaičių aukštumoje, didžiausias aukštis 228 m, prie Kojeliškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra apie 4,5 °C, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.
Kraštas vaizdingas ir įdomus savo apylinkėmis. Tarp didesnių kalvų ir mažų kalvelių tyvuliuoja apie 231 ežeras (Molėtų rajono ežerai, didžiausi – Stirniai, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis, Aiseto ir Asvejos dalys), ošia žali pušynai, į kuriuos vasarą susirenka daug turistų. Pro rajoną teka Virinta, Siesartis (Šventosios kairieji intakai).
Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, rudžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 28,6% savivaldybės teritorijos; didžiausi – Poviliškio miškai, Rudesos miškai. Vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų.
Svarbiausi naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras.
Molėtų rajono savivaldybei priklauso:
- Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys,
- Žalvarių geologinis draustinis,
- Kamastos kraštovaizdžio draustinis,
- Baldono geomorfologinis draustinis,
- Malkėstaičio hidrografinis draustinis,
- Virintos hidrografinis draustinis.
Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos. Virintos ąžuolai), 8 geologiniai (Jurktškio, Kreiviškių. Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Valiulio akmuo).[1]
-
Kraštovaizdis ties Alanta
|
|||||||||||||||||
Istorija [taisyti]
Miškų, ežerų turtingose Molėtų apylinkėse žmonės gyveno jau prieš mūsų erą. Kauno istorijos muziejuje yra medžiagos apie naujojo akmens amžiaus (4000–2000 m. pr. m. e.) kaimų stovyklas Kulionyse (Inturkės seniūnija) ir Vorėnuose (Suginčių seniūnija). Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų (Balninkų seniūnija), Avilčių (Alantos seniūnija) ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai, kuriuose kasinėjant randama žmonių kaulų, namų apyvokos ir kitų daiktų.
Molėtų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 30 apylinkių ir Širvintų apskrities 2 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1954 ir 1956 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1962 m. rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės, Anykščių rajono 2 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė, taip pat dalis panaikinto Nemenčinės rajono. 1965 m. šiek tiek pakeistos ribos, 1971 m. panaikintos 2 apylinkės, 1977 m. kelios apylinkės sujungtos.
1995 m. įsteigta Molėtų rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. B1-2 įkurtos 48 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 (suskirstymas) |
942 | 32 apylinkės | ||
| 1954 (suskirstymas) |
17 apylinkių | |||
| 1959 (suskirstymas) (surašymas) |
1000,33 | 37123 | 16 apylinkių |
|
| 1963 (suskirstymas) |
18 apylinkių | |||
| 1967 | 1375 | 36400 | ||
| 1970 (surašymas) |
1400 | 34582 | 18 apylinkių |
|
| 1972 (suskirstymas) |
1374,53 | 16 apylinkių |
|
|
| 1976 (suskirstymas) |
1368 | 31900 | 15 apylinkių |
|
| 1979 (surašymas) |
31208 | 13 apylinkių |
|
|
| 1986 | 1368 | 12 apylinkių |
|
|
| 1989 (surašymas) |
1368 | 27324 | 11 apylinkių |
|
| 2001 (surašymas) |
1368 | 25387 | 11 kaimo seniūnijų |
|
Gyvenvietės [taisyti]
Rajone yra:
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Molėtai – 7221
- Giedraičiai – 778
- Naujasodis – 660
- Suginčiai – 494
- Balninkai – 470
- Alanta – 464
- Toliejai – 444
- Videniškiai – 415
- Joniškis – 325
- Inturkė – 324
Gyventojai [taisyti]
 |
||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.[2] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 37 123 | 34 582 | 31 208 | 27 324 | 25 387 | 23 540 | 20 580 | ||
|
||||||||
Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje gyvena 0,6% Lietuvos gyventojų, 88,2% jų yra lietuviai, 8,0% – lenkai, 2,8% – rusai, kiti: baltarusiai, ukrainiečiai, (2001 m.), gyventojų tankumas 17,2 žmonių/km2. 92,5% gyventojų katalikai, 1,1% – sentikiai, 1,0% – stačiatikiai (2001 m.).
Savivalda [taisyti]
Atstovaujamoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos [taisyti]
Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Alantos seniūnija (Alanta)
- Balninkų seniūnija (Balninkai)
- Čiulėnų seniūnija (Toliejai)
- Dubingių seniūnija (Dubingiai)
- Giedraičių seniūnija (Giedraičiai)
- Inturkės seniūnija (Inturkė)
- Joniškio seniūnija (Joniškis)
- Luokesos seniūnija (Molėtai)
- Mindūnų seniūnija (Mindūnai)
- Suginčių seniūnija (Suginčiai)
- Videniškių seniūnija (Videniškiai)
Partnerystės ryšiai [taisyti]
Miestai, su kuriais Molėtų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Molėtai – Baltijos miestų sąjungos narys.
Švietimas ir ugdymas [taisyti]
Molėtų rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Alantos technologijos ir verslo mokykla
- Alantos gimnazija
- Balninkų pagrindinė mokykla
- Čiulėnų pagrindinė mokykla
- Dubingių pagrindinė mokykla
- Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla
- Inturkės pagrindinė mokykla
- Kijėlių specialusis ugdymo centras
- Kuolakasių pagrindinė mokykla
- Molėtų gimnazija
- Molėtų pagrindinė mokykla
- Molėtų rajono Joniškio vidurinė mokykla
- Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai
- Skudutiškio pagrindinė mokykla
- Suginčių vidurinė mokykla
- Videniškių pagrindinė mokykla
- Žalvarių pagrindinė mokykla
Ekonomika [taisyti]
Visoje Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,3% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Pramonės svarbiausi šakos – maisto (mėsos, krakmolo, konditerijos gaminių), trikotažo, siuvimo (bendrovės „Lelija“ Molėtų filialas), medienos apdirbimo („Sodo namas“) pramonė. Yra statybos bendrovių („Molesta“, „Lakaja“, „Melinga“). Pramonės įmonių daugiausia Molėtuose.
Žemės ūkio naudmenos užima 47% savivaldybės teritorijos ploto, iš jų 81% – ariamoji žemė, 17% – pievos ir natūralios ganyklos, 2% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 5,4 ha, 49,8% pasėlių užima javai, 29,2% – daugiametės žolės, 12,1% – bulvės. 2006 m. pagaminta 1,2% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,6% pieno). Veisiama 1,6% visą Lietuvoje veisiamų galvijų (0,1% karvių), 5,5% avių, 2,4% arklių, 1,1% ožkų, 0,8% kiaulių (2007 m.).
Turizmas [taisyti]
Per metus apsilanko apie 160 000 turistų. Per Molėtų rajono savivaldybės teritoriją eina plentas Vilnius–Utena. Molėtų aerodromas yra Radžiūnuose. [3]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.
