Liuksemburgas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis yra apie valstybę. Apie miestą skaitykite straipsnyje Liuksemburgas (miestas)
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | prancūzų, vokiečių, liuksemburgiečių | ||||
| Sostinė | Liuksemburgas | ||||
| Didžiausias miestas | Liuksemburgas | ||||
| Valstybės vadovai | Anri (Henri)
Hercogas
Jean-Claude Juncker
Ministras pirmininkas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
2 586 km² (166) nėra duomenų |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
474 413 (161) 183,45 žm./km² (41) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 32,60 mlrd. $ (94) 68 800 $ (1) |
||||
| Valiuta | Euras | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 UTC +2 |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
1835 1867 gegužės 11 |
||||
| Valstybinis himnas | Liuksemburgo himnas | ||||
| Interneto kodas | .lu | ||||
| Šalies tel. kodas | 352 | ||||
Liuksemburgas (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė) – nedidelė valstybė vakarų Europoje, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija bei Belgija.
Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo istorija
Pirmasis rašytinis Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės paminėjimas – 963 metai, kai aprašytos Liuksemburgo pilies statybos. Vėliau aplink pilį susiformavo nedidelis, bet strategiškai svarbus miestas. Nuo XV amžiaus pilį stiprino okupantai – Burbonai, Habsburgai, prancūzai ir kiti. Vienos kongreso (1814 – 1815 m.) nutarimu buvo sudaryta nepriklausoma Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė.
Liuksemburgo nepriklausomybė pripažinta 1839, bet formaliai ratifikuota tik 1867 metais. Iki 1890 metų valstybės valdovu išliko Nyderlandų karalius. 1890 metais Nyderlandų valdove tapo Viljamo III duktė Vilhelmina, bet Liuksemburgo įstatymams leidžiant tik valdovą vyrą, Liuksemburgo valdovu paskirtas tolimas Vilhelmo giminaitis Adolfas.
Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Liuksemburgą buvo okupavusi Vokietija. Po Antrojo pasaulinio karo Liuksemburgas atsisakė politinio neutralumo ir prisijungė prie NATO ir Jungtinių Tautų organizacijų kūrimo. 1957 metais Liuksemburgas su kitomis penkiomis valstybėmis įkūrė Europos Ekonominę Bendriją (dabar Europos Sąjunga), nuo 1999 valstybė yra euro zonoje.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo politinė sistema
Liuksemburgas yra konstitucinė monarchija. Vykdomoji valdžia – didysis hercogas ir ministrų kabinetas. Įstatymų leidžiamoji valdžia – 60 narių penkerių metų kadencijai renkamas parlamentas (Chambre des Deputes), taip pat hercogo skiriama 21 narių patariamąjį balsą turinti Šalies Taryba (Conseil d'Etat).
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Liuksemburgas yra suskirstytas į 3 apygardas, kurios toliau skirstomos į 12 kantonų, o šie – į 116 komunų, smulkiausią administracinį šalies vienetą. 12 komunų turi miesto statusą, iš kurių pats didžiausias – Liuksemburgas, šalies sostinė.
Apygardos (su adm. centrais skliausteliuose):
- Dykircho apygarda (Diekirch; Dykirchas)
- Grėvenmacherio apygarda (Grevenmacher; Grėvenmacheris)
- Liuksemburgo apygarda (Luxembourg; Liuksemburgas)
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo geografija
Liuksemburgas yra 84 km ilgio bei 52 km pločio, apima 2586 km² teritoriją. Šalis yra padalyta į dvi aiškiai apibrėžtas sritis – Eisleką ar Oeslingą šiaurėje ir „Naudingą kraštą“.
Keturios svarbiausios upės: Moselle, Sure, Our ir Alzette. Šalyje vyrauja vidutinis žemyninis klimatas, būdinga švelni žiema ir vėsi vasara. Jūra orui daro nedidelę įtaką. Vidutinis kritulių kiekis: 12,5 cm.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo ekonomika
Šalies ekonomika stabili, vidutiniškai auganti, infliacijos bei nedarbo lygis žemas. Pramonės sektoriuje anksčiau dominavo plieno gamyba, dabar taip pat remiasi ir chemikalų, gumos ir kitų produktų gamyba. Palanki mokesčių sistema sudaro geras salygas bankininkystės paslaugoms. Žemės ūkyje vyrauja smulkūs ūkininkai. Didžiausi prekybos partneriai – Belgija ir Nyderlandai.
Liuksemburgo Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra didžiausias pasaulyje – 77 595 dol. 2005 metais.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo demografija
Pasak 2000 metų surašymo, 63,1 % šalies gyventojų yra liuksemburgiečiai, 13,3 % - portugalai, 4,5 % - prancūzai, 4,3 % - italai, 2,3 % - vokiečiai, 7,3 % - kilę iš kitų ES šalių ir 5,2 % - kilę iš ne ES šalių. Tokia mišri sudėtis visų pirma yra dėl nuolatinės imigracijos. Vidutiniškai per metus į šalį atsikrausto 10 000 žmonių. Pagal imigracijos rodiklį (per metus imigruojančių ir emigruojančių žmonių skirtumą tūkstančiui gyventojų) Liuksemburgas užima 10 vietą pasaulyje.[1]
[taisyti] Religija
Nuo 1980 m. šalyje yra draudžiama rinkti statistiką apie religijų praktikavimą[2], todėl galimi tik apytiksliai apskaičiavimai. Maždaug 87% šalies gyventojų yra katalikai, o likę procentai daugiausiai tenka protestantams, judėjams bei musulmonams.[3] Pasak 2005 m. apklausos, 44% Liuksemburgo gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 28 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 22 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[4]
[taisyti] Kalbos
Šalyje yra trys oficialios kalbos: prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių. Pastaroji kalba yra labai panaši į vieną iš vokiečių kalbos dialektų, tik ji turi daugiau skolinių iš prancūzų kalbos. Kiekviena kalba turi atskirą sritį, kurioje yra vartojama dažniau. Paprastai žmonės tarpusavyje kalbasi liuksemburgietiškai, bet rašoma šia kalba retai. Kai raštu yra tvarkomi oficialūs reikalai, dažniausiai vartojama prancūzų kalba. Kalbėtis prancūziškai yra linkę labiau išsilavinę žmonės[5]. Žiniasklaida ir bažnyčia daugiausiai vartoja vokiečių kalbą[6]. Net 85 % Liuksemburge išleistų straipsnių yra parašyti vokiškai, 12 % - prancūziškai ir tik 3 % liuksemburgietiškai. Mokyklose yra mokoma visomis trimis kalbomis: pirmose klasėse mokoma liuksemburgietiškai, bet iki šeštos klasės pabaigos yra pereinama į vokiečių kalbą, o dar vėliau - į prancūzų.[5] Taip pat apie 60% šalies gyventojų gali susikalbėti angliškai.[7]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ (Angliškai)Valstybių sąrašas pagal migracijos indeksą
- ↑ (Prancūziškai)"Mémorial A, 1979, No. 29." (PDF) Service central de législation. Nuoroda tikrinta 2006-08-01.
- ↑ (Angliškai)CŽV pasaulio faktų knyga
- ↑ (Angliškai) [url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}
- ↑ 5,0 5,1 (Angliškai)THE TRILINGUAL EDUCATION SYSTEM IN LUXEMBOURG
- ↑ (Prancūziškai) "À propos des langues." (PDF) pp. pp.3-4 Service Information et Presse. Nuoroda tikrinta 2006-08-01.
- ↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
[taisyti] Kita informacija
- Liuksemburgo ryšiai
- Liuksemburgo transportas
- Liuksemburgo karinės pajėgos
- Liuksemburgo tarptautiniai santykiai
- Liuksemburgo šventės
[taisyti] Nuorodos
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
|
||||
|
||||
|
||||||||||
