Utena

Utena
Utena žiemą
Utena 55°29′40″N 25°36′10″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Utenos apskritis
Savivaldybė:	Utenos rajono savivaldybė
Gyventojų (2010):	31 940
Plotas:	15,1 km²
Tankumas (2010):	2 115 žm./km²
Altitudė:	113 m
Pašto kodas:	centrinis LT-28001
Vikiteka:	UtenaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Utenà Kilmininkas: Utenõs Naudininkas: Ùtenai Galininkas: Ùteną Įnagininkas: Ùtena Vietininkas: Utenojè
rus. Утена, Уцяны, Уцяна lenk. Uciana

Miesto įkūrimui skirtas paminklinis akmuo

Utena – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis), 92 km į šiaurę nuo Vilniaus. Utenos apskrities ir Utenos rajono savivaldybės centras, Utenos miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Stovi Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1884 m.), šalia kurios – senosios kapinės. Utenos šiaurėje yra rajono centrinė ligoninė. Yra kultūros centras, nedidelė stačiatikių Utenos Viešpaties Pakilimo į dangų cerkvė, Utenos sentikių cerkvė (nuo 1991 m.), nauja Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia (pašventinta 2005 m.), sinagoga, veikia vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras, du pašto skyriai (centrinis LT-28001), Utenos krašto muziejus (nuo 1929 m.). Yra miesto parkas. Mieste vasarą Rašės hipodrome rengiamos ristūnų lenktynės. Stūkso Utenos akmuo su dubeniu (archeologijos paminklas), stovi vandentiekio bokštas (istorijos paminklas), pašto rūmai (senoji pašto stotis, XIX a. klasicizmas, archit. V. Ričelis).

Gamta ir geografija

Pro Uteną teka Vyžuona, jos intakas Krašuona ir pastarosios – Vieša. Taip pat prateka Utenėlė arba Utenaitė, telkšo du ežeriukai – Vyžuonaitis ir Dauniškis.

1956 m. vasario 1 d. Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: –42,9 °C. 1986 m. birželį siautė rekordinis vėjas (40 m/s).

Miesto dalys

Mieste susikertantys šalies keliai

• Aukštakalnis
• Ąžuolija
• Dauniškis
• Grybeliai
• Joneliškis
• Krašuona
• Pramonės rajonas
• Rašė
• Senamiestis
• Smėlys
• Šilinė
• Vyturiai

Istorija

Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I–II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utten žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje.

XIII–XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą. Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utten žemės.

1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

1416 m. pastatyta Utenos bažnyčia. Miestelis tapo pilies seniūnija, nors pilies vaidmenį tuo metu atliko Didžiojo kunigaikščio dvaras. 1499 m. didysis kunigaikštis Aleksandras Utenos valdytoju paskyrė Mykolą Glinskį. 1599 m. Utena gavo prekybos privilegiją. Tai paskatino miesto augimą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje miestelis buvo perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą. Jo centre buvo sukurta keturkampė turgaus aikštė.

Šiaurės karo metu (1700–1721 m.) Utena buvo išgriauta ir sunaikinta į Lietuvą įsiveržusių švedų. XVIII a. atidaryti parapinė mokykla. 1781 m. ją lankė 7, 1798 m. – 20 vaikų. Po Abiejų tautų respublikos padalijimo Utenos dvaras perėjo į privačias rankas.

Miestelis pradėjo atsigauti, kai pro jį buvo nutiestas plentas Peterburgas-Varšuva. Tai pirmasis plentas Lietuvoje, kurio ruožas Zarasai-Kaunas nutiestas 1830-1836 m. Susidarė geresnės sąlygos prekybai ir miestui augti. Prie plento 1835–1836 m. pastatyta arklių pašto stotis su nakvynės namais ir arklidėmis tuo metu buvo pati didžiausia įstaiga Utenoje. 1854 m. pradėta tiesti telegrafo linija Peterburgas-Varšuva per Zarasus ir Uteną, pašto stotyje įrengta telegrafo stotis. 1879 m. sudegė didžioji dalis Utenos. 1899 m. pro Uteną nutiestas siaurasis geležinkelis Švenčionėliai-Panevėžys.

1941 m. birželio 30 d. puolančios Vokietijos armijos vadų pasitarimas Utenoje (Vokietijos federalinis archyvas)

1918 m. pašte įkurta telefonų stotis. 1924 ar 1926 m. suteiktos miesto teisės. Apie 1950 m. į miestą iš apylinkių (Šeimaties, Sirvydžių, Nečėnų, Stalilioniškių) ėmė kraustytis sentikiai, kurių parapija 1980 m. turėjo apie 1000 tikinčiųjų.

Dabartinis miestas tarsi iškopė iš savo istorinės tradicinės vietos – gilių slėnių, apglėbė Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerėlius, pasiekė Vyžuonos upę, Skaistašilio mišką. 1954 m. įkurta medicinos mokykla. Sovietmečiu dirbo mėsos ir pieno kombinatai, traktorių remonto gamykla, laboratorinių elektros krosnių gamykla, Marytės Melnikaitės gamybinis susivienijimas, nealkoholinių gėrimų kombinatas (gaminta „Pepsicola“ ir „Fanta“), veikė politechnikumas, profesinė technikos mokykla, medicinos mokykla. 1979 m. Utenos paštas iš senosios pašto stoties persikėlė į naujus rūmus.

1996 m. patvirtintas dabartinis Utenos herbas – aukso spalva spindinti pasaga, laimės simbolis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki XIV a.	Deltuvos seniūnija
XVI a.	Utenos valsčiaus centras
1564–1864 m.	?	Ukmergės apskritis
1864–1915 m.	Utenos valsčiaus centras
1915–1919 m.	?	Utenos apskrities centras
1919–1950 m.	Utenos valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Utenos rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m.	Utenos miesto seniūnija, Utenos seniūnijos centras	Utenos rajono savivaldybės centras	Utenos apskrities centras

Pavadinimo kilmė

Utena – hidroniminis vietovardis. Apylinkėse gausu vandenvardžių su šaknimi uten- : ežerai Utenas, Vyžuonaitis ir Utenykštis, upė Utenėlė (arba Utenaitė). Labiausiai tikėtina, kad miestas pavadintas pagal Utenėlės upelį, kuris anksčiau vadinosi tiesiog Utena, o miestui išaugus įgavo mažybinę priesagą. Kryžiuočiai savo raštuose miestą vadino Uten, Utten, Vitena ir kitais vardais.

Savivalda

1599 m. Utenai suteikta prekybos privilegija kitų savivaldos teisių nesuteikė, miestelis liko valsčiaus centru. Tik 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės, bet miestelėnai jomis nepasinaudojo, nes netrukus visas kraštas atiteko Rusijai. Utenos valsčius priklausė Ukmergės apskričiai.

Pirmojo pasaulinio karo metais Utena tapo apskrities (kreizo) centru. 1918 m. miestą užėmę bolševikai buvo įsteigę savo revoliucinį komitetą, bet 1919 m. birželio 2 d. Lietuvos kariuomenės 1-asis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo karininkas Kazys Ladyga, miestą išvadavo ir buvo sudaryta miesto savivaldybė bei įkurta Utenos apskritis, kuri panaikinta tik 1950 m. SSRS okupacijos metais Utena realios savivaldos neturėjo.

1990 m. išrinkta Utenos rajono savivaldybės taryba, o nuo 1995 m. miestas savivaldybėje turi atskiros seniūnijos statusą.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m.	1885 m.*	1897 m.sur.	1902 m.*	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.
500	884	3 200	3 188	4 890	5 339	6 276
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.
7 200	13 300	20 100	23 461	34 430	33 860	32 881
2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	-	-
32 789	32 572	32 476	31 943	31 142	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žydų bendruomenė

Iki II pasaulinio karo Utenoje ir jos apylinkėse gyveno keletas tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių, iš kurių daugiau nei 90 proc. buvo išžudyta vokiečių ir jiems talkinusių lietuvių. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenimis, vien 1941 m. liepos-rugpjūčio mėnesio Utenoje ir Molėtuose buvo nužudyta 4 603 žydų tautybės asmenys – vyrai, moterys ir vaikai.

Apie 1960 m. Utenoje gyveno tik apie 50 žydų tautybės asmenų.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• A. ir R. Miškinių viešoji biblioteka
• Utenos kolegija
• jaunimo mokykla
• 3 gimnazijos:
  • Dauniškio
  • „Saulės“
  • A. Šapokos
• 4 pagrindinės mokyklos:
  • Aukštakalnio
  • Krašuonos
  • R. Šaltenio
  • Vyturių
• 2 pradinės mokyklos: Aukštakalnio, „Žiburio“
• Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centras
• vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras
• 5 mokyklos-darželiai: „Eglutė“, „Gandrelis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Varpelis“

Pramonė

Miesto pramonės pirmagimis – Laboratorinių elektros krosnių gamykla, pastatyta 1960 m. už keturių kilometrų nuo Utenos, Narkūnuose.

1967 m. pirmą produkciją pagamino trikotažo fabrikas, o 1975 m. prijungus Zarasų trikotažo-galanterijos įmonę, jis tapo stambiausia miesto pramonės įmone.

Utenoje šiuo metu veikia tokios šalyje ir užsienyje žinomos bendrovės – UAB „Švyturys-Utenos alus“, AB „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“, AB „Rokiškio sūris“ Utenos filialas.

Sportas

Futbolas

• FK Alsuva Utena
• FK Utena 2003
• FK Utenis Utena
• FK Utenos Vilkai
• FK Auto-1
• KKSC Utena

Krepšinis

• Utenos Juventus

Žymūs žmonės

• Senosiose miesto kapinėse, šalia Vytauto aikštės, palaidotas rašytojas Konstantinas Jasiukaitis (1882–1941), ant kurio kapo 1983 m. pastatytas stogastulpis (liaudies meistras S. Karanauskas).
• Jeronimas Uborevičius (1896–1937), sovietų karininkas, kilęs iš Utenos krašto, kuriam atminti sovietmečiu miesto centre stovėjo paminklas.
• Saulius Šaltenis (g. 1945), prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius.
• Simona Krupeckaitė (g. 1982), dviratininkė.

Miestų partnerystė

• Chelmas, Lenkija
• Litkopingas, Švedija
• Pontinija, Italija
• Preiliai, Latvija
• Erbach, Vokietija

Literatūra

• Utenos krašto muzikantai (sud. Raimondas Garsonas). – Utena: Utenos spaustuvė, 2008. – 132 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-35-019-4

Nuorodos

• Uciana. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 740 psl. (lenk.)
• Utenos Kristaus į dangų žengimo bažnyčia
• Utena. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 8 psl.
• Utenos krašto svetainė
• Utenos krašto enciklopedija
• Utena.eu
• Utenos žemėlapis per balticmaps.eu
• Wikimapia žemėlapis
• Mockus.us žemėlapis
• Travel.lt
• Utenos sentikiai
• Sentikių bendruomenė
• Utenos krašto informacinis portalas
• Utenos miestas ir kraštas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose (virtuali paroda)
• Trumpa Utenos miesto susikūrimo ir jos gyventojų žydų istorija iki 1918 m.

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Utenos rajone

Daugailiai | Kuktiškės | Leliūnai | Saldutiškis | Sudeikiai | Tauragnai | Utena | Užpaliai | Vyžuonos