Alytus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alytus
   Coat of arms of Alytus (Lithuania).svg      Flag of Alytus.gif   
Alytus del puslapio.jpg

Alytus
54°23′20″N 24°02′50″E / 54.38889°N 24.04722°E / 54.38889; 24.04722 (Alytus)Koordinatės: 54°23′20″N 24°02′50″E / 54.38889°N 24.04722°E / 54.38889; 24.04722 (Alytus)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Alytaus apskritis Alytaus apskritis
Savivaldybė: Alytaus miesto savivaldybė
Gyventojų (2014): 56 357
Plotas: 48 km²
Tankumas (2014): 1 174 žm./km²
Altitudė: 93 m
Pašto kodas: centrinis LT-62001
Tinklalapis: www.alytus.lt
Commons-logo.svg Vikiteka: AlytusVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Alytùs
Kilmininkas: Alytaũs
Naudininkas: Alỹtui
Galininkas: Alỹtų
Įnagininkas: Alytumì
Vietininkas: Alytujè

Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.

Per Alytų iš pietryčių Šiaurės vakarų link teka Nemunas. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra Alytus I, kairiajame – Alytus II (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante):

Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, Likiškiuose. Alytuje stovi 4 bažnyčios, yra 4 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai (archit. A. Kulvietis), valstybiniai vaikų globos namai, 3 pašto poskyriai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau, dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX a. pilkapių, XIII–XIV a. Nemuno dešiniajame krante, santakoje su Alytupiu čia stovėjo medinė Alytaus pilis, minima nuo 1377 m. 2010 m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.

Alytaus pilies vieta

Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 m. kaip Alytaus pilis Vygando Marburgiečio kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, Užnemunėje auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Alytų užrašė Barborai Radvilaitei. [3] 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė Trakų vaivadijai.

XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš Trakų ir Merkinės Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. 1795 m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 18151915 m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu.

1915 m., kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius. 1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyti keli tūkstančiai žydų. 1941 m. birželio 22-23 d. šalia miesto įvyko Alytaus mūšis, kuriame dalyvavo apie 800 tankų. 1944 m. liepos 15 d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Mažosios Dailidės ežeras miesto parke

Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po 1963 m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose medvilnės kombinatas, didelė šaldytuvų „Snaigė“ gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. 1977 m. kovo 30 d. Alytui suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. patvirtintas dabartinis Alytaus herbas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a.  ? Trakų kunigaikštystė
14131565 m. Alytaus valsčius (1466 m.) Trakų vaivadija
1565–1775 m. Alytaus valsčiaus centras,
Alovės valsčius (Alytus II XIX a.)
Alytaus apskrities centras
1795–1801 m. Trakų apskritis
1801 m. Alytaus apskrities centras
1801–1915 m. Trakų apskritis (Alytus I),
Kalvarijos apskritis (Alytus II)
Vilniaus gubernija (Alytus I),
1867–1915 m. Suvalkų gubernija (Alytus II)
1915–1917 m. Alytaus apskrities centras (Alytus II),
Alytaus-Merkinės apskrities centras (Alytus I)
1917–1950 m. Alytaus apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Alytaus apylinkės centras Alytaus rajono centras Kauno sritis
1953–1977 m.
1977–1995 m. Alytaus apylinkės centras respublikinio pavaldumo miestas, Alytaus rajono centras
1995–2009 m. Alytaus seniūnijos centras Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybės centras Alytaus apskrities centras
nuo 2009 m.


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.

Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2014 m.
1823 m. 1827 m. 1867 m.*[2] 1886 m. 1896 m.**[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m.
600 289
(Alytus I)
554 1 769
926 (Alytus I)
843 (Alytus II)
822 3 445
1 435 (Alytus I)
2 010 (Alytus II)
6 322 7 124 9 207
1959 m.sur. 1964 m. 1970 m.sur. 1974 m. 1979 m.sur. 1983 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m.
12 300 15 600 28 165 40 200 55 509 64 000 73 015 71 491 67 443
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m. 2013 m. 2014 m. -
66 749 65 856 64 770 63 630 60 302 58 515 57 281 56 357 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
  • ** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. (Alytus II)


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

1923 m. gyveno 6322 žmonės:

2001 m. gyveno 71 491 žmonės:

2011 m. gyveno 59 964 žmonės:

Garbės piliečiai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Alytus žiemą
Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas Antanui Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, Antano Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, N. Nasvytis, K. Musteikis ir kiti).

Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.

Kulto statiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Alytuje yra keturios bažnyčios:

  • Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
  • Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
  • Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1818 m. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas.
  • Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.

Mieste yra Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė, priklausanti stačiatikiams.

Paminklai[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Alytaus kraštotyros muziejus
  • Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija
  • Antano Jonyno memorialinis muziejus
  • Anzelmo Matučio memorialinis muziejus
  • Julijos Baranauskienės keramikos muziejus
  • Kovų už laisvę ekspozicijoje „Mūsų tautos istorinė atmintis“
  • Afganistano karo veteranų klubo muziejus
  • Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejus

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Profesinio rengimo centras
  • 2 pradinės mokyklos: , „Sakalėlio“, Senamiesčio
  • 2 darželiai-mokyklos: „Drevinukas“, „Viltis“
  • 15 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“
  • Jurgio Kunčino viešoji biblioteka
  • Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Alytuje pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės, medvilnės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai (Lesto), „Lietuvos žaliava“, UAB „Lamksti linija“, UAB „Traidenis“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Daisotra“, UAB „Lisiplast“, UAB „Svenheim“, UAB „Sofa Brands“, UAB „Stora Enso Timber“, UAB „Graanul Invest“, UAB „Litalka Elektronik“, UAB „Koslita“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, AB „Alytaus chemija“, UAB „Coca Cola HBC Alytus“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“ ir „Alytaus tekstilė“. Veikia per 100 įmonių jungiantis VšĮ „Verslo kaimelis“, įkurtas per 50 ha ploto pramonės parkas, kuriame veiklą pradėjo du investuotojai – UAB „Premium oils“, UAB „Hansa Flex Hidraulinės Jungtys“. Jau pasirašytos sutartys su žvėrienos, vaisvandenių gamintojais, ketinančiais čia investuoti.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kraštinės koordinatės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png   54° 26′ 30″   Blank-50px.png
23° 57′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
24° 06′ 00″
  54° 21′ 50″  

Miesto dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Alytaus transporto schema
Lietuvos tūkstantmečio tiltas

Įlgą laiką reikšmingą įtaką Alytaus plėtrai sudarė Nemunas. Per jį ties Alytumi buvo nutiesti du tiltai: vadinamasis Kaniukų tiltas ir Antano Juozapavičiaus tiltas. 2011 m. baigtas statyti trečiasis – Lietuvos tūkstantmečio tiltas, kartu su naujai nutiesta kelio atkarpa tapęs šiaurinio Alytaus miesto apvažiavimo dalimi.

XIX a. pabaigoje Alytus buvo sujungtas geležinkelio linija su Augustavu ir Vilniumi. Per Nemuną ties Alytumi buvo nutiestas aukščiausias – 33 metrus virš vandens paviršiaus iškilęs geležinkelio tiltas, kurį Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. besitraukdama Rusijos kariuomenė susprogdino. Tiltas netrukus buvo atstatytas, tačiau 1927 m. nugriautas, o visas geležinkelio ruožas nuo Alytaus iki Varėnos demontuotas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių maršrutų, kertančių miestą, skaičius. 1997 m. kovo 14 d. iš senosios Alytaus geležinkelio stoties išvyko paskutinis sąstatas. Nusprendus, kad traukinių keliamas triukšmas trukdo gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, geležinkelio bėgiai buvo išardyti. [5] Buvusio geležinkelio tilto vietoje panaudojant senąsias atramas 2013 m. pradėtas tiesti naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas.

1939 m. dešiniajame Nemuno krante buvo įkurtas Alytaus aerodromas.

Viešąjį transportą Alytuje šiuo metu sudaro miesto maršrutiniai mikroautobusai bei priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobusai.

Keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Alytaus pagrindiniai keliai yra krašto keliai:

Taip pat į rytus nuo Alytaus kelius  220  ir  128  kerta kelias  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė .

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Олита. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 885 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Олита. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 619 psl. (rus.)
  3. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22803
  5. Geležinkelis – Alytaus istorijos dalis, 2009-02-10

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Alytus. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 373 psl.
  • Alytaus miesto istorijos fragmentai / Audronė Jakunskienė. – Alytus: Alytaus sp., 2001. – 227 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-74-1
  • Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai: monografija / Eugenijus Svetikas. – Vilnius: Diemedis, 2003. – 443 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-112-4
  • Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje / Regina Žepkaitė. – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 187 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-66-9
  • Panemunės sielininkai / Joana Vaikšnoraitė. – Alytus: Albagrafija, 2004. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-639-00-8
  • Alytaus sportas / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2005. – 380 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-86-1
  • Alytus: fotoalbumas / Vytautas V. Stanionis. – Vilnius: Atkula, 2006. – 99 p.: iliustr. – ISBN 9955-505-43-5
  • Alytaus šviesuolių portretai: konferencijos pranešimų medžiaga / Audronė Jakunskienė. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-49-9
  • Alytaus krašto mokslininkai / Juozas Jakutis, Alfonsas Peckus ir kt. – Alytus: Alytaus naujienos, 2008. – 104 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-610-14-4
  • Alytus. Sporto istorija / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2009. – 478 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-716-65-5
  • Alytaus regiono keliai: istorija ir dabartis / Romualdas Snarskis. – Vilnius: Ex Arte, 2009. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978–609-8010-05-3
  • Dingusio laiko atspindžiai: Pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukų katalogas, 1914–1918 / Virginija Buškevičiūtė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2010. – 56 p.: iliustr. – ISBN 978–609-420-109-7
  • Alytaus švietimo arimuose: nuo užuomazgų iki 2010 m. / Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė. – Alytus: Alytaus kolegija, 2010. – 501 p.: iliustr. – ISBN 978–609-8020-11-3
  • Alytaus miesto teatras: fotoalbumas / Loreta Liausaitė. – Alytus: Alytaus miesto teatras, 2010. – 72 p.: iliustr. – ISBN 978–609-95225-0-0

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Alytaus apskritis

Alytaus miestas | Alytaus rajonas | Druskininkų savivaldybė | Lazdijų rajonas | Varėnos rajonas