Alytus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Alytus (reikšmės).

Alytus
Alytus 54°23′20″N 24°02′50″E / 54.38889°N 24.04722°E / 54.38889; 24.04722 (Alytus)Koordinatės: 54°23′20″N 24°02′50″E / 54.38889°N 24.04722°E / 54.38889; 24.04722 (Alytus)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Savivaldybė:	Alytaus miesto savivaldybė
Gyventojų (2008):	67 869
Plotas:	40 km²
Tankumas (2008):	1 697 žm./km²
Pašto kodas:	centrinis LT-62001
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Alytùs Kilmininkas: Alytaũs Naudininkas: Alỹtui Galininkas: Alỹtų Įnagininkas: Alytumì Vietininkas: Alytujè

Alytus – didžiausias pietų Lietuvos miestas, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.

Pro Alytų iš pietryčių link šiaurės vakarų teka Nemunas. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra Alytus I, o kairiajame – Alytus II. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante. Alytuje stovi 4 bažnyčios, yra 2 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai, valstybiniai vaikų globos namai, 3 pašto poskyriai (centrinis LT-62001). Alytuje II yra miesto centras, telkšo Dailidės ežeras, yra miesto kapinės, Alytaus miškas, miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, jaunimo parkas. Alytuje I yra žydų kapinės, Šv. Liudviko bažnyčia, pietuose stūkso Alytaus piliakalnis ir teka Alytupis. Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas.

Turinys 1 Geografija 2 Kraštinės koordinatės 3 Istorija 3.1 Pavadinimo kilmė 4 Gyventojai 4.1 Garbės piliečiai 4.2 Žymūs žmonės 5 Kultūra 5.1 Kulto statiniai 5.2 Muziejai 6 Švietimo ir ugdymo įstaigos 7 Pramonė 8 Sportas 9 Savivaldybė 9.1 Miestų partnerystė 10 Nuorodos

[taisyti] Geografija

• 2 Alytaus miesto ežerai

[taisyti] Kraštinės koordinatės

		54° 26' 30‘’
	23° 57' 40‘’		24° 06' 00‘’
		54° 21' 50‘’

[taisyti] Istorija

Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais čia stovėjo medinė Alytaus pilis.

Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 metais Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 metais pastatyta cerkvė. Miestas priklausė Trakų vaivadijai.

XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1795 metais miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815-1915 m.).

1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyta apie 60 tūkst. žydų. 1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai.

Po karo miestas ėmė sparčiai augti. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose medvilnės kombinatas. 1977 metais Alytui buvo suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. patvirtintas dabartinis Alytaus herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.

Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.
1827 m.	1886 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.
289 (Alytus I)	1 769 926 (Alytus I) 843 (Alytus II)	3 445 1 435 (Alytus I) 2 010 (Alytus II)	6 322	7 124	9 207
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	-
12 300	28 165	55 509	73 015	71 491	-

Mieste gyvena 94,7% lietuvių, 2,8% rusų.

[taisyti] Garbės piliečiai

• Alfonsas Grigaitis (nuo 2000 m.)
• Elizabethe Kallemeyn (nuo 2001 m.)
• Valentinas Kirlys (nuo 2001 m.)
• Heide Reiß Bolland (nuo 2001 m.)
• Pranas Gavėnas (nuo 2002 m.)
• Vytautas Nedzinskas (nuo 2002 m.)
• Jurgis Kunčinas (nuo 2003 m.)
• Vytautas Zambacevičius (nuo 2004 m.)
• Adolfas Ramanauskas-Vanagas (nuo 2007 m.)

[taisyti] Žymūs žmonės

• Romas Kalanta (1953-1972), kovotojas už Lietuvos laisvę
• Jurgita Štreimikytė (1972–), viena žymiausių šalies krepšininkių
• Gintaras Staučė (1969-), futbolo vartininkas
• Andrius Abromavičius (1972-), muzikantas
• Alvydas Petkevičius (1950-), tapytojas
• Alvydas Jegelevičius (1949-), kompozitorius, rašytojas, bardas
• Antanas Saulynas (1927-1993), poetas
• Valdemaras Martinkėnas (1965-2004), futbolo vartininkas
• Alfonsas Maldonis (1929-2007), poetas
• Juozas Geniušas (1892-1948), prozininkas, dramaturgas
• Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966), dailininkas, tapytojas
• Antanas Jonynas(1923-1976), poetas, prozininkas, kritikas
• Zenonas Bulgakovas (1939-), menininkas,fotografas
• Jurgis Kunčinas (1947-2002), rašytojas

[taisyti] Kultūra

Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas A. Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, A. Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.).

Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.

[taisyti] Kulto statiniai

Alytuje yra keturios bažnyčios:

• Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 metais. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
• Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 metais). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 metų buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 metais bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 metais pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
• Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1818 metais. Varpinėje tebeskamba XVII amžiuje nuliedintas varpas.
• Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 metais, pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.

Mieste yra Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė, priklausanti stačiatikiams.

[taisyti] Muziejai

• Alytaus Julijos Baranauskienės tautodailės muziejus
• Alytaus kraštotyros muziejus;
• A. Jonyno memorialinis muziejus;
• A. Matučio vaikų literatūros muziejus;
• A. Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos istorijos muziejus;
• Mūsų tautos istorinės atminties muziejus;
• Policijos muziejus

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Alytaus pramonės ir prekybos mokykla
• Alytaus kolegija
• Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinė mokykla
• Alytaus Dainavos vidurinė mokykla
• Alytaus Dzūkijos vidurinė mokykla
• Alytaus Jotvingių gimnazija
• Alytaus Likiškėlių vidurinė mokykla
• Alytaus Panemunės vidurinė mokykla
• Alytaus Piliakalnio vidurinė mokykla
• Alytaus Putinų vidurinė mokykla
• Alytaus Vidzgirio vidurinė mokykla
• Alytaus Volungės vidurinė mokykla
• Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
• Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla
• Viešoji įstaiga Alytaus Šv. Benedikto gimnazija
• 3 pradinės mokyklos: Anzelmo Matučio, „Sakalėlio“, Senamiesčio
• 2 darželiai-mokyklos: „Drevinukas“, „Viltis“
• 16 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Eglutė“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“

[taisyti] Pramonė

Alytuje pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės, medvilnės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai, Lietuvos žaliava, UAB „Daisotra“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, AB „Alytaus chemija“, AB „Alytaus Coca-cola“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“.

[taisyti] Sportas

• Futbolo klubai Alytuje

[taisyti] Savivaldybė

Alytus
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Didžiausi miestai:	Alytus
Gyventojų (2005):	69 859 (9)
Gyventojų tankumas:	1746,5 žm./km² (4)
Plotas:	40 km² (60)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras:	Česlovas Daugėla (2007–)

Alytaus miestas turi atskiros savivaldybės statusą Alytaus apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1979		55.509		Alytus
1983		64.000		Alytus
1984	33,5			Alytus
1989	34	73.015		Alytus
2001	40	71.491		Alytus

Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Alytaus apskritis

Alytaus miestas | Alytaus rajonas | Druskininkų savivaldybė | Lazdijų rajonas | Varėnos rajonas

Alytus yra Europos miestų sąjungos prieš narkotikus narys. Miestas yra pasirašęs Olborgo įsipareigojimus.

[taisyti] Miestų partnerystė

Berdičevas, Ukraina Bočyrka, Švedija Cėsys, Latvija Cheneral San Martinas, Argentina Lyda, Baltarusija Mandalas, Norvegija

Nestvedas, Danija Opolė, Lenkija Ostrolenka, Lenkija Ruanas, Prancūzija Suvalkai, Lenkija Petrozavodskas, Rusija

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Alytus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Alytaus miesto savivaldybė
• Alytaus žemėlapis
• Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)

v • a • r Lietuvos miestai
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai