Trečiasis Seimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trečiasis Seimas

Trečiasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, dirbusi nuo 1926 m. birželio 2 d. iki gruodžio 30 d. dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos Kaune patalpose.

Teisinis pagrindas[taisyti | redaguoti kodą]

III Seimas, pasibaigus II Seimo kadencijai buvo išrinktas 1926 m. gegužės 8 – 10 d. vykusiuose laisvuose visuotiniuose rinkimuose. III Seime nė viena partija neturėjo absoliučios daugumos. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga turėjo 22, Lietuvos socialdemokratų partija – 15, Lietuvos krikščionių demokratų partija – 14, Ūkininkų sąjunga – 11, Lietuvos darbo federacija – 5, Lietuvių tautininkų sąjunga – 3, Ūkininkų partija – 2 vietas. Dar 9 atstovus turėjo tautinės mažumos. Iš viso Seime dirbo 92 atstovai.[1]

Seimo nariai[taisyti | redaguoti kodą]

Treciasis seimas pagal sudeti.jpg
Vardas, pavardė Frakcija Mandato galiojimas
Romualdas Adžgauskas -
Juozas Akelaitis -
Izidorius Aleksa LKDP
Jonas Pranas Aleksa LŪS
Kazys Ambrozaitis LKDP
Feliksas Bacevičius LVLS iki 1926 m. gruodžio
Kipras Bielinis LSDP
Kazys Bieliūnas LVLS
Leonas Bistras LKDP
Jonas Bucevičius LKDP
Viktoras Budzinskis Lenkų
Petras Butkus LŪS
Jonas Dagelis Klaipėdos
Juozas Dagilis LKDP
Pranas Dailidė -
Magdalena Draugelytė-Galdikienė LKDP
Antanas Endziulaitis LKDP
Lazaris Epšteinas LSDP
Ozeris Finkelšteinas Žydų
Vincas Galinis LSDP
Levas Garfunkelis Žydų
Tadas Gėrikas Klaipėdos
Tamošius Gižinskis -
Robertas Grabovas -
Kazys Grinius LVLS iki 1926 m. gruodžio
Maksas Jagštaitis Klaipėdos
Jurgis Jakštas LKDP
Boneventūras Jakubauskas LSDP
Jonas Januškis LSDP
Petras Jočys LKDP
Kazimieras Jokantas LŪS
Petras Josiukas -
Steponas Kairys LSDP
Vincas Karoblis LŪS
Petras Karvelis LKDP
Juozas Kaselis -
Juozas Kedys LSDP
Rudolfas Kinderis Vokiečių
Konstantinas Kregždė LVLS
Mykolas Jeronimas Krupavičius LKDP
Povilas Kuzminskis LVLS
Vincas Kvieska LVLS
Stefanija Ladygienė LKDP
Ignas Lapinskas LVLS
Boleslovas Liutikas Lenkų
Jonas Markelis LSDP
Jonas Masiliūnas LKDP
Feliksas Mikšys LŪS
Povilas Mikulskis LSDP
Augustas Milbrechtas Klaipėdos
Antanas Milčius LKDP
Vladas Mironas LTS
Juozas Pajaujis-Javis LVLS
Juozas Paplauskas LSDP
Vincas Petronis LKDP
Jeronimas Plečkaitis LSDP
Liuda Purėnienė LSDP
Nikodemas Radys LVLS
Petras Radzevičius LKDP
Kazimieras Ralys LVLS
Pranas Viktoras Raulinaitis -
Jokūbas Robinzonas Žydų
Vincas Rudvalis - iki 1926 m. gruodžio
Vladas Sakalauskas LSDP
Rapolas Skipitis LKDP
Mykolas Sleževičius LVLS iki 1926 m. gruodžio
Antanas Smetona LTS
Emilija Spudaitė-Gvildienė LKDP
Zigmas Starkus LKDP
Jonas Staugaitis LVLS
Jonas Steponavičius LKDP
Jonas Strimaitis Klaipėdos
Jonas Stukonis -
Aleksandras Stulginskis LKDP
Antanas Sugintas LVLS
Petras Svaldenis - iki 1926 m. gruodžio
Konstantinas Šakenis LTS nuo 1926 m. gruodžio
Leonardas Šimutis -
Antanas Šmulkštys LKDP
Jonas Šuišeris -
Zigmas Toliušis LVLS
Dionizas Trimakas -
Eduardas Turauskas -
Jonas Valatka -
Antanas Valavičius - iki 1926 m. gruodžio
Jurgis Vaškys -
Vincas Vedeckis -
Pranas Vikonis LSDP
Augustinas Voldemaras LTS
Antanas Zubrys -
Balys Žygelis LVLS
Alfonsas Žukauskas LSDP

Seimo veikla[taisyti | redaguoti kodą]

LSDP 1926 m. birželio 3 d. sušaukė nepaprastąją konferenciją, kurioje susidarė trys nuomonės – sudaryti koaliciją su liaudininkais, remti juos, bet į koaliciją neiti, neiti į jokią koaliciją su buržuazinėmis partijomis. Nulėmė valstiečių liaudininkų noras nebeturėti jokių santykių su krikdemais.

Birželio 2 d. pradėjęs darbą, birželio 3 d. Seimas Respublikos prezidentu išrinko dr. K. Grinių, o birželio 15 d. sudarė M. Sleževičiaus vyriausybę.

III Seimas liepos 26 d. priėmė platų amnestijos įstatymą, kuriuo iš kalėjimų buvo paleisti politiniai kaliniai. Buvo panaikintas karo stovis, panaikinti spaudos ir susirinkimų suvaržymai, priimtas naujas ligonių kasų įstatymas. Pradėtos prekybos derybos su Vokietija ir Rusija. Su Rusija pasirašyta nepuolimo sutartis, kuri buvo ratifikuota 1926 m. lapkričio 5 d. Dar daugiau įstatymų, demokratizuojančių Lietuvos gyvenimą projektų buvo pradėta rengti.

Tačiau tuo nepatenkinti dešinieji krikdemai 1926 m. gruodžio 16 – 17d., kai šalis ruošėsi paminėti prezidento K. Griniaus 60 – metį, surengė valstybės perversmą. M. Sleževičiaus vyriausybė buvo areštuota, A. Smetonos pavedimu sudaryta A. Voldemaro vyriausybė. Seimo pirmininku buvo paskelbtas Aleksandras Stulginskis, kuris posėdžiuose Seimo atstovams ėmė trukdyti reikšti nuomonę. Po 1926 m. gruodžio 30 d. posėdžio Seimo darbas buvo paralyžuotas. Nors krikščionys demokratai reikalavo naujų Seimo rinkimų, faktiškai valdžią užėmę tautininkai to nenorėjo, todėl 1927 m. gegužės mėn. krikdemai iš vyriausybės pasitraukė. Demokratiniai seimų iškovojimai buvo panaikinti.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo Flag of Lithuania (state).svg
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Flag of Lithuania.svg
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje Flag of Lithuanian SSR.svg
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Flag of Lithuania.svg
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016