Keistuolių teatras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Keistuolių teatras

Keistuoliai "Sostinės dienose" 2008 m.
Biografija
Kilmė Vilnius, Lietuva
Žanrai Teatras, pop, rokas
Kūrinių kalbos lietuvių
Aktyvumo metai 1989 – dabar
Svetainė www.keistuoliai.lt
Keistuolių teatro logotipas.

Keistuolių teatras – profesionalus privatus teatras, vaidinantis vaikams ir suaugusiems. 1989 m. įkūrė Lietuvos muzikos akademijos absolventai aktoriai Ilona Balsytė, Aidas Giniotis ir Sigutis Jačėnas (kurso vadovė prof. Irena Vaišytė) bei režisierius Romualdas Vikšraitis[1]. Nuo 1997 m. trupę papildė Vilniaus universitete įsteigtos „Keistuolių teatro“ studijos (vadovė Nijolė Gelžinytė) absolventai[2]. 2001 m. teatras tapo ASSITEJ (tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui organizacijos) nariu.

Teatro kūrybinė grupė ieško naujų bendravimo su žiūrovais formų, nebijo laužyti klasikinius muzikos, literatūros, teatro ir kino žanrų rėmus. Jų scenarijai perpinti subtilaus humoro ir autoironijos gaidele. Daugumai spektaklių būdinga improvizacija ir žaidybinė forma.

Keistuolių teatras pastatė 50 spektaklių, sukūrė 8 videofilmus, išleido 10 garsajuosčių ir 11 CD[3]. Kasmet Keistuoliai parodo apie 150–200 vaidinimų, įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Yra viešėję Lenkijoje, Austrijoje, Danijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Rusijoje, Estijoje ir kt.

Filmografija[taisyti | redaguoti kodą]

„Keistuolių teatras“ sukūrė ir pastatė 8 filmus:

  • „500 g vandens“ (1991 m., rež. Vaidas Lekavičius) – filmas, sudarytas iš 5 Intymios vyrų trupės „Erelis“ (Robertas Aleksaitis, Darius Auželis, Aidas Giniotis, Andrius Kaniava ir Darius Miniotas) muzikinių video novelių.
  • Aukštyn kojom (1992 m.) – muzikinis filmas vaikams pagal Donaldo Biseto pasakas, pastatytas spektaklio tuo pačiu pavadinimu pagrindu.
  • Geltonų plytų kelias (1993 m., rež Asta Einikytė) – muzikinis filmas vaikams pagal L. Franko Baumo knygą „Ozo šalies burtininkas“.
  • „Pulkininko Haroldo praradimų klubas“ (1993 m., rež. Vaidas Lekavičius) – muzikinis satyrinis filmas, parodijuojantis to meto televizijoms būdingus „pseudointelektualius pokalbius“ su užsienio atliktėjų perdainuotų dainų intarpais. Iš šio filmo kilo sėkmės susilaukusi „Keistuolių teatro“ koncertinė programa „Vogtos dainos“ ir muzikiniai albumai tuo pačiu pavadinimu (išleisti 1995, 1996 ir 2001 m.).
  • Tamangai (1995 m., rež. Vaidas Lekavičius) – 5 dalių televizijos mini serialas.
  • „Zuikio paveikslėliai“ (1997 m. rež. Asta Einikytė) – muzikinis filmas vaikams pagal to paties pavadinimo spektaklį.
  • „Išdaigos Bašmukų gatvėje“ (1998 m., rež. Neringa Čereškevičienė) – muzikinis filmas vaikams pagal to paties pavadinimo spektaklį.
  • Paskutiniai Brėmeno muzikantai (2005 m., rež. Vaidas Lekavičius) – vaidybinis muzikinis filmas Brolių Grimų pasakos „Brėmeno muzikantai“ motyvais, skirtas suaugusiems. Populiariais klasikinių roko grupių kūriniais pasakojama keturių muzikantų – Dovydo Petuchausko, Olego Rainio, Rexo ir Vido Kanopos – grupės susikūrimą ir gyvenimo istorija. Pagal to paties pavadinimo spektaklį.

Taip pat 1998 m. per LNK rodyta muzikinė laida vaikams „Keistuolių pasaulis“.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1999 m. Šv. Kristoforo statulėlė už spektaklius vaikams.
  • 2004 m. teatras įrašytas Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai veikiantis privatus teatras ir kaip teatras, suvaidinęs daugiausiai spektaklių per metus (217)[4].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "„Keistuolių teatro“ kronika: 1989." „Keistuolių teatras“. Nuoroda tikrinta 2014-03-21.
  2. Keistuolių teatras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006 700p.
  3. Delfi.lt: Dvidešimtmečio proga Keistuolių teatras dovanos koncertus. Nuoroda tikrinta 2009-01-04.
  4. Infoplius.lt: VšĮ Vilniaus Keistuolių Teatras. Nuoroda tikrinta 2009-01-04.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Keistuolių teatras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka