Baltarusių kalba
| Baltarusių (gudų) kalba беларуская мова |
|
|---|---|
| Kalbama: | Baltarusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir dar 13 šalių |
| Kalbančiųjų skaičius: | 7-8 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė: | |
|
|
|
| Oficiali kalba: | Baltarusijoje, 12 Lenkijos Palenkės vaivadijos valsčiuose |
|
|
|
| ISO 639-1: | be |
| ISO 639-2: | bel |
| ISO 639-3: | bel |
Baltarusių (gudų) kalba (Белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje. Baltarusijos Respublikos valstybinė kalba (kartu su rusų kalba). Iš viso šnekančių baltarusių kalba yra apie 7-8 milijonai žmonių.
Baltarusių kalbą sudaro senovės radimičių, dregovičių, Smolensko ir Polocko krivičių ir, galbūt, šiauriečių tarmės. Dėl visumos fonetinių, morfologinių, sintaksės ir leksinių ypatumų ji skiriasi nuo kitų artimų, giminingų jai rytų slavų kalbų – rusų ir ukrainiečių – ir išsiskiria į atskirą kalbą. Baltarusių kalba turi daug panašumų su ukrainiečių ir lenkų kalbomis.
Iš visų slavų kalbų, baltarusių kalba turi daugiausiai lituanizmų ir kitų baltų kalbų skolinių. O taip susiklostė dėl anksčiau dabartinės Baltarusijos teritorijoje gyvenusių baltų genčių, kurias asimiliavo arba dalį išstūmė iš pietų ir pietryčių atėjusios slavų gentys. Dar visai neseniai Baltarusijos šiaurės vakaruose gyveno lietuvių tautos dalis, kurie ribojosi su slavu gentimis linijoje maždaug nuo Drujos (šiaurėje), Breslaują (dabar Braslavas), Kazėnus, Pastovius, Naručio ežerą, Svyrius, Smurgainius, Krevą, Valažiną, Bokštą, Viją. Todėl šiuo metu į vakarus nuo šios linijos apstu lituanizmų.
Baltarusijos pietvakariuose, maždaug teritorijoje iki Narevo upės aukštupių, į vakarus nuo Slanimo, Naugarduko miestų, aplink Gardiną, Valkaviską, Balstogę (Lenkijos teritorijoje, bet baltarusių kalbos tarmėse) kalbininkai pastebi dar vienos baltų genties - jotvingių substratą. Jotvingiai prarado kalbą dėl rytų slavų, mozūrų genčių, o vėliau dėl Kryžiuočių ordino ekspansijos į jų žemes.
Turinys |
Abėcėlė [taisyti]
Baltarusių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Lyginant su rusų kalbos abėcėle, nenaudojamos raidės И, Щ ir Ъ, bet yra kitos 2 raidės – І ir Ў, o taip pat naudojami digrafai ДЖ ir ДЗ:
Аа Бб Вв Гг Дд (Дж дж) (Дз дз) Ее Ёё Жж Зз Ii Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Ўў Фф Хх Цц Чч Шш Ыы Ьь Ээ Юю Яя
Anksčiau buvo naudojama lotyniška abėcėlė (лацінка), kurioje buvo lenkų ir lietuvių rašto elementų. Vėliau ji buvo pakeista kirilica. Ši abėcėlė kartais naudojama ir šiais laikais, daugiausia gudų iš JAV ir Kanados:
Aa Bb Cc Ćć Čč Dd (Dž dž) (Dz dz) Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Łł Mm Nn Ńń Oo Pp Rr Ss Śś Šš Tt Uu Ŭŭ Vv Yy Zz Źź Žž
Vartosena [taisyti]
Sovietinės Baltarusijos laikais kalbos prestižas labai krito, nes norint kopti karjeros laiptais reikėjo gerai mokėti rusiškai, o baltarusių kalba imta sieti su valstiečiais ir provincijų gyventojais. Baltarusijai atgavus nepriklausomybę baltarusių kalba įgavo valstybinės kalbos statusą ir buvo puoselėjama, tačiau po 1995 m. ginčytino referendumo neteko išskirtinių teisių - valstybine kalba tapo ir rusų. Dabartinėje Baltarusijoje rusų kalba vis labiau dominuoja baltarusių kalbos atžvilgiu - 1999 m. surašymo duomenimis 36,7% baltarusių nurodė baltarusių kalbą vartoję namie, 2009 m. - 11,9%. Taip pat pasak 2009 m. Baltarusijos valdžios vykdyto tyrimo, tik 29,4% baltarusių gali baltarusiškai ir skaityti, ir rašyti, ir kalbėti.
Lietuvoje baltarusių tautinei mažumai sudarant 1,3% ir esant ketvirtai didžiausiai tautinei grupei, Vilniuje veikia vieintelė mokykla, Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla, kurioje dauguma pamokų dėstoma baltarusių kalba. Taip pat baltarusiškai pamaldos laikomos Vilniaus Šv. Baltramiejaus bažnyčioje. Klaipėdoje veikia Klaipėdos baltarusių sekmadieninė mokykla „Krynička”.
Taip pat skaitykite [taisyti]
Nuorodos [taisyti]
- bel Etnologijos kalbos kodo „bel“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „bel“)
|
|||||||||||||||||
