Kaunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Disambig.svg Kitos reikšmės – Kaunas (reikšmės).


Kaunas
   Kaunodidysisherbas.PNG      KNS Flag.png   
Kaunas montage.jpg
Viršuje: Kauno pilis
Viduryje kairėje: Perkūno namas, dešinėje: Kauno rotušė
Trečiojoje eilėje: Kauno marios
Apačioje kairėje: Vytauto Didžiojo karo muziejus, dešinėje: Kauno soboras.
Kaunas is located in Lietuva
Kaunas
Kaunas
54°53′50″N 23°53′10″E / 54.89722°N 23.88611°E / 54.89722; 23.88611 (Kaunas)Koordinatės: 54°53′50″N 23°53′10″E / 54.89722°N 23.88611°E / 54.89722; 23.88611 (Kaunas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė: Kauno miesto savivaldybė
Įkūrimo data: 1361 m. (pirmą kartą paminėtas)
Meras: Andrius Kupčinskas
Gyventojų (2009): 352 279
Plotas: 157 km²
Tankumas (2009): 2 244 žm./km²
Tinklalapis: www.kaunas.lt
Commons-logo.svg Vikiteka: KaunasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Kaũnas
Kilmininkas: Kaũno
Naudininkas: Kaũnui
Galininkas: Kaũną
Įnagininkas: Kaunù
Vietininkas: Kaunè

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji Lietuvos sostinė. Kauno apskrities, miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Pabaltijo žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą užtvenkus Nemuną suformuotos Kauno marios.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kauno istorija

Miestas minimas nuo 1030 metų arabų aprašymuose, Kauno vardu nuo 1361 metų. XIX a. gubernijos centras. XX a. tarpukariu buvo laikinoji Lietuvos sostinė.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Kaunas buvo vienas populiariausių miestų, minimas vokiečių ordinų kronikose, dažnai minimas ir Rusios metrikoje. Vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė buvo gilus, žemas. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies kau- (gilus, žemas).

Šiuo metu tarp kalbininkų vyrauja nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio – pavardės Kaunas, kuri ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas, jai pritarė P. Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad veikiausiai tai buvęs pilies ar tvirtovės valdovas.

Liaudies etimologijoje kartais Kauno pavadinimas siejamas su šnekamąja veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma káunas (kaunasi, kovoja – aliuzija į lietuvių kovas su kryžiuočiais).

[taisyti] Gamta ir geografija

Kitos upės ir upeliai:

Didžiausias dirbtinis vandens telkinys yra Lampėdis.

Miestas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centras yra 30–35 m aukštyje virš jūros lygio.

[taisyti] Aplinkosauga

Panemunės šilas

Kauno miesto ribose yra apie 1174 ha saugomų teritorijų: dalis Kauno marių regioninio parko, kraštovaizdžio ir zoologinių draustinių bei pavienių saugomų gamtos paveldo objektų. Per Kauną eina pagrindinės Lietuvos žuvų migracijos magistralės – Nemunas ir Neris, taip pat yra ir nedidelių upelių: Amalė, Gyris, Gričiupis, Jiesia, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, Veršva. Kauno marios – didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Vandenyse aptinkama daugiau nei 30 rūšių žuvų. Mieste ir jo apylinkėse gyvena beveik 1300 rūšių vabalų, apie 700 rūšių drugelių, 47 žinduolių rūšys, yra keli šikšnosparnių draustiniai. Iš rastų 12 šikšnosparnių rūšių, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Migracijos metu Kaune stebėti 24 rūšių paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Stambių miesto pramonės įmonių uždarymas ir pažangių technologijų naudojimas lėmė miesto aplinkos kokybės gerėjimą. Mažiausia oro tarša Kauno mieste užregistruota 1996 m., tačiau, atsigaunant ekonomikai, nuo 1997 m. ji pradėjo didėti. Pagrindiniai aplinkos teršėjai Kauno mieste yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Kadangi dalis miesto yra išsidėstęs upių slėniuose, t. y. žemumoje, tai neretai, ypač vasarą, oro tarša kietosiomis dalelėmis šiuose rajonuose labai padidėja. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.

Mieste eksploatuojama 1105,5 km vandentiekio tinklų, beveik 940 km buitinių, pramoninių ir lietaus nuotekų tinklų. Centralizuota vandentiekio sistema naudojasi apie 90 % gyventojų. Gyventojai suvartoja apie 68 % geriamos kokybės vandens, pramonės įmonės ir kt. – 32 %. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo. Jis išgaunamas keturiose vandenvietėse – Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Per parą iš požeminių vandens šaltinių išgaunama daugiau kaip 66 tūkst. kub.m vandens.

1999 m. Marvelėje pradėti eksploatuoti mechaninio-cheminio valymo įrenginiai. Tai vieni moderniausių nuotekų valymo įrenginių Lietuvoje. Juos pastačius Nemuno užterštumas sumažėjo 70 %. 2006 m. spalio 17 d. pradėta ir biologinio nuotekų valymo įrenginių statyba, kurie atidaryti 2008 m. rugsėjo 16 d. Nuotekų biologiniam valymui taikoma SYMBIO technologija. Jos metu, iš nuotekų šalinamos organinės medžiagos, fosforo ir azoto junginiai. Veiklusis dumblas, atskirtas antriniuose sėsdintuvuose, grąžinamas į aerotankus. Supūdytas dumblas nusausinamas ir išgabenamas į poligoną Zapyškio seniūnijoje. Per dieną sukaupiama apie 50 t nusausinto dumblo. Dirbant naujiems valymo įrenginiams, Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių vandens užterštumas sumažės iki 95 %. Išvalytas vanduo atitiks Europos Sąjungos reikalavimus.[1]

[taisyti] Saugomos teritorijos

[taisyti] Parkai

Ąžuolyno parkas Kaune

[taisyti] Miesto dalys

Pagrindinis straipsnis – Kauno miesto dalys

Apie 1960 metus miestui greta Senamiesčio ir Centro priklausė tik Aleksotas, Freda, Šančiai, Petrašiūnai, Panemunė, Žaliakalnis ir Vilijampolė. Visi kiti rajonai buvo išplėtoti ir prijungti prie miesto maždaug iki 1980 metų, o dabartines ribas miestas įgavo 1996 m.

[taisyti] Ekonomika

Kaunas – didelis pramonės centras. Pramonės ištakos siekia XV–XVI a. Jau tada Kaunas garsėjo kalvių, batsiuvių, puodžių, siuvėjų, audėjų, stalių, stiklių dirbiniais. XVI a. pradžioje mieste dirbo apie 40 specialybių amatininkai, kurie būrėsi į cechus. Pramonės įmonės sparčiau pradėjo steigtis tik nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio, Kaunui tapus gubernijos centru.

Sovietmečiu Kaune koncentravosi didelės pramonės įmonės. Buvo vystomos maisto, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės, avalynės, stiklo, popieriaus, gumos, metalo gaminių, staklių, elektronikos, kitos pramonės šakos. Nemaža dalis šių įmonių Lietuvai atgavus nepriklausomybę bankrutavo.

Kauno miesto pramonė šiuo metu sudaro apie 20 % visos Lietuvos pramonės. Labiausiai Kauno mieste išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, tekstilė ir lengvoji pramonė, chemijos pramonė, leidyba ir perdirbimas, farmacija, metalų pramonė, medžio apdirbimas ir baldų pramonė. Informacinės technologijos ir elektronika tapo svarbia Kauno veiklos sritimi.

Apie pusę savo produkcijos pramonės įmonės realizuoja vidaus rinkoje, o kitą pusę eksportuoja. Daugiausia eksportuojami tekstilės gaminiai, metalai, elektros mašinos, aparatūra, mediena medienos gaminiai, baldai. Pagrindinės eksporto rinkos – ES, Skandinavijos šalys, Rusija.

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV, Suomija ir Estija; jų investicijos 2009 m. pr. atitinkamai sudarė 20,1 %, 14,1 % ir 7,2 % visų tiesioginių užsienio investicijų. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, 73 % visų Kauno apskrities tiesioginių užsienio investisicjų investuota Kauno miesto savivaldybėje.[2]

[taisyti] Transportas

Kaunas yra lengvai pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Mieste veikia keleivių tarpmiestinė/priemiestinė autobusų stotis (seniausia Lietuvoje), keleivių tarpmiestinė/priemiestinė geležinkelio stotis, 2 keleivių upių uostai, 1 tarptautinis ir 2 vietiniai oro uostai, 2 funikulieriai-technikos paminklai.

Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras. Mieste įsikūrusi Susisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija, bei „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.

Šalia Kauno veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. Kauno oro uostas perveža du trečdalius krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje ir yra stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse.

Kaune yra apie 1500 gatvių, bendras jų ilgis - apie 900 kilometrų. Miestiečiai 60 proc. kelionių atlieka visuomeniniu transportu, 23 proc. – lengvaisiais automobiliais, 17 proc. – pėsčiomis arba biotransportu.[3]


[taisyti] Keliai

Dėl patogios Kauno geografinės padėties, miestas yra sujungtas automobilių keliais su kitais svarbiausiais Lietuvos centrais ir užsienio valstybėmis. Per Kauną eina Europos greitkelis E67 Via Baltica, prasidedantis Prahoje ir einantis per Vroclavą, Varšuvą, Marijampolę, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Kauną su Vilniumi ir Klaipėda jungia Lietuvos magistralinis kelias A1 (Lietuva). Iš Kauno išeinantys kiti Lietuvos magistraliniai ir krašto keliai:

[taisyti] Viešasis transportas

Kaune veikia keturios viešojo transporto rūšys: autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi ir taksi. Kaune eksploatuojama 160 troleibusų (pradėjo kursuoti 1966 m.), veikia 16 maršrutų, jungiančių įvairius miesto rajonus. Bendras maršrutų ilgis – 368,3 km. Per metus pervežama apie 33 mln. keleivių. Autobusų bendrovėje eksploatuojami 168 autobusai. Kiekvieną dieną aptarnaujamas 31 maršrutas po Kauno miestą ir artimuosius priemiesčius. Jų bendras ilgis – 1160 km. Darbo dieną autobusai mieste nuvažiuoja 36 000 km. Vidutiniškai per dieną pervežama apie 90 000 keleivių. Mieste veikia 22 maršrutinių taksi linijos. Kaune sėkmingai diegiamas elektroninio bilieto (e-bilieto) projektas. Nuo 2009 rugsėjo 1 d. Kauno viešajame transporte nebegalioja terminuotieji mėnesiniai popieriniai bilietai, vietoj jų funkcionuoja elektroniniai, galiojantys 3 arba 7 dienas, mėnesį arba 3 mėnesius.[4]

[taisyti] Tiltai

Kauno urbanistinei ir gatvių tinklo plėtrai didelę įtaką turėjo tiltų statyba. Istorijos bėgyje miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje. Iš viso Kaune yra 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai bei viadukai.

Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną

Miesto bendrajame plane ateityje numatoma pastatyti dar kelis tiltus: per Nerį, jungiantį Baltų pr. ir Žeimenos g., per Nemuną ties Santakos parku ir kt.

[taisyti] Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1721 m. ir 2001 m.
1721 m. 1811 m. 1857 m. 1897 m.sur. 1914 m. 1923 m.sur. 1931 m.
1 500 2 300 23 000 86 500 96 900 92 446 99 530
1939 m. 1945 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
154 109 80 000 214 300 302 588 368 649 418 087 378 943

[taisyti] Seniūnijos

Seniūnija Gyventojai, 2001 m. sur.
Aleksoto seniūnija 22.297
Centro seniūnija 19.349
Dainavos seniūnija 103.964
Eigulių seniūnija 51.569
Panemunės seniūnija 16.187
Petrašiūnų seniūnija 16.558
Šančių seniūnija 24.815
Šilainių seniūnija 55.953
Vilijampolės seniūnija 30.957
Žaliakalnio seniūnija 31.692
nenurodyta 5.602

[taisyti] Tautybės

Kauno mieste gyvena 10,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Pagal tautybę apie 93 % miesto gyventojų yra lietuviai, 4 % – rusai, kitų tautybių – 3 %. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyvenančios tautinės mažumos (žmonių skaičius):

Kaunas šiuo metu yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvos miestų. Pagal etninių gyventojų skaičių šis miestas didžiausias iš visų Baltijos šalyse esančių miestų.

Beveik trečdalis užimtų Kauno gyventojų dirba pramonėje ir statybose. Daugiau nei pusė užimtųjų gyventojų dirba paslaugų sferoje.

[taisyti] Žymūs žmonės

  Stanislovas Buškevičius - politikas

[taisyti] Burmistrai ir merai

[taisyti] Mokslas ir švietimas

Pagrindinis straipsnis: Kauno mokslas ir švietimas

Kaunas - vienas svarbiausių mokslo ir švietimo centrų Lietuvoje. Septyniuose universitetuose ir akademijose, keturiuose kitų aukštųjų mokyklų padaliniuose ruošiami aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, teisininkai, vadybininkai, inžinieriai, ekonomistai, programuotojai, žemės ūkio, sporto ir kitų sričių specialistai. Studijų kokybei bei miesto visuomeniniam gyvenimui didelę įtaką daro aktyvios studentų organizacijos.[reikalingas šaltinis] Kolegijose ir universitetuose veikia studentų atstovybės, atstovaujančios studijuojančių interesus šalyje ir užsienyje. Jos teikia pasiūlymus organizuojant studijas, keičiant stipendijų nuostatas, sprendžiant finansinio rėmimo bei buities klausimus, puoselėja sportą ir kultūrą.

Kaune veikia daug savarankiškų - Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos tekstilės institutas, Transporto ir kelių tyrimo institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas ir į miesto universitetų struktūras integruotų mokslinių tyrimų įstaigų. Kauno mieste išplėtotas vidurinio ir pradinio išsilavinimo švietimo ir ugdymo įstaigų tinklas:

[taisyti] Sveikatos apsauga

KMU klinikos

Kauno miestas išsiskiria išplėtota asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra. Šalia valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų yra susiformavęs privačių gydymo įstaigų tinklas. 2004 m. mieste veikė 11 ligoninių (bendras lovų skaičius 5052), 14 ambulatorinio gydymo įstaigų, 222 privačios sveikatos priežiūros, 135 privačios odontologinės priežiūros, 2 laikino gyvenimo įstaigos, 5 įstaigos pagyvenusiems žmonėms, 14 vaikų globos įstaigų.

KMU klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Jose įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 11 poliklinikų skyrių; priimami pacientai iš visos Lietuvos (klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų, poliklinikose kasdien vidutiniškai apsilanko 2700 pacientų).

[taisyti] Architektūra ir kultūra

Kauno rotušė

Keturi istorinės raidos etapai Kauno miesto kultūros paveldo teritorinėje sanklodoje paliko skirtingos urbanistinės morfostruktūros zonas. Miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu Senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis (XIII–XVII a.), gotikiniai Perkūno namai (XV–XVI a.), Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčios (pradėta statyti 1400 m.), „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė (XVI–XVIII a.) ir kt. Kauno naujamiestyje tarpukario metais buvo pastatyti Lietuvos banko rūmai, Karininkų ramovė, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Kauno centrinis paštas, Vyriausiojo tribunolo rūmai, Žemės ūkio rūmai, Kauno sporto halė, teatrų, komercinių bankų, muziejų, aukštųjų mokyklų pastatai.

Kaunas – stambus kultūros centras. Kaune veikia 26 bibliotekos, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai.

Mieste vykstančius renginius galima suskirstyti į keletą grupių: valstybinės šventės, festivaliai ir miesto šventės. Beveik visos valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Pagrindinis valstybinių švenčių akcentas – Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija.

Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai. Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausyti kariljono muzikos garsų.

Kauno muzikinis teatras

Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinį modernaus šokio festivalį. Gegužės mėn. pabaigoje vyksta folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“, rugpjūčio mėn. viduryje – „Hansa Kaunas“. Kiti žymesni renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“, netradicinio folkloro festivalis „Suklegos“, šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ ir kt.

Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienis (paskelbtas 1998 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto tarybos nutarimu), švenčiamas gegužės 20 d. Būtent šią dieną 1463 m. kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies bei kitose miesto vietose.

[taisyti] Muziejai

Kauno miestui skirta moneta, 1999 m.

Kaune veikia apie 40 muziejų ir jų padalinių:

Taip pat yra Kauno zoologijos ir Botanikos sodai.

[taisyti] Technikos paminklai

Mieste veikia įdomūs technikos paveldo objektai – keltuvai. Vienu iš jų pasikėlus ant Aleksoto kalno – nuo jo, kaip ir nuo Prisikėlimo bažnyčios, atsiveria puiki Kauno panorama. Kaune yra keturi saulės laikrodžiai – ant Pažaislio bažnyčios, VUKHF pastato, dar dveji - Kauno technologijos universiteto teritorijoje; vienas - didžiausias Lietuvoje, įrengtas ant Informacinių technologijų plėtros instituto sienos [5], antras, atidengtas 2009 birželio 25 d. Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje - žmogaus šešėlio saulės laikrodis. Saulės laiką juo galima nustatyti atsistojus ant tam tikro mėnesio žymos nugara į saulę ir tereikia stebėti kurioje akmeninės skalės vietoje krenta šešėlis.[6]. Šalia geležinkelio stoties – vienintelis veikiantis Baltijos valstybėse Kauno geležinkelio tunelis.

[taisyti] Fortai

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kauno tvirtovė
Kauno tvirtovės generalinis planas

XIX amžiuje Rusijos caro valdžia Kauną pavertė tvirtove – aplink miestą įrengti 9 fortai:

[taisyti] Religinės paskirties pastatai

Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia
Totorių mečetė
Karmelitų bažnyčia

Mieste išlikę daug įvairių stilių bažnyčių (iš viso – 21; iš jų 18 priklauso Kauno arkivyskupijai, 3 – Vilkaviškio (kairiajame Nemuno krante):

Pažaislio vienuolynas – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis. Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Iš viso Kaune yra 8 vienuolynai: buvęs basųjų karmelitų, benediktinių, buvęs ir esamas bernardinų, jėzuitų, kamaldulių, pranciškonų konventualų bei marijonų (anksčiau – rokitų ir šaričių).

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – stačiatikių Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras ir Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė, sentikių Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (pastatyta 1906 m.), žydų sinagoga, totorių mečetė, Kauno evangelikų liuteronų bažnyčia, metodistų bažnyčia Šančiuose.

Kaune iš viso yra 24 kapinės, aštuonios iš jų – neveikiančios. Pagrindinė gyventojų laidojimo vieta – Karmėlavos kapinės. Miestui nusipelnę žmonės laidojami Petrašiūnų kapinėse. Yra 5 žydų kapinės.

[taisyti] Paminklai

  • Laisvės ir „Žuvusiems už Lietuvos laisvę" paminklai, Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Juozapavičiaus, Povilo Lukšio, Silvestro Žukausko, Vlado Putvinskio, Martyno Jankaus, Petro Vileišio biustai (visi - Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje).
  • Vytauto Didžiojo paminklas (prie savivaldybės pastato), atidengtas 1990 m. liepos 15 d. (skulptorius Juozas Zikaras).
  • Česlovo Sasnausko, Miko Petrausko, Juozo Gruodžio, Kipro Petrausko, Stasio Šimkaus paminklai (visi – miesto sode, šalia Muzikinio teatro).
  • Maironio paminklas (prie Kauno rotušės), atidengtas 1977 m.
  • Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti (atidengtas 1993 m. liepos 17 d. Parodos ir Sporto gatvių ašyje, Kauno ąžuolyne).
  • Paminklas „Žuvome už Tėvynę“ (Ramybės parke), (dail. S. Stanišauskas), atstatytas 1995 m.
  • Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus paminklai (istorinės Lietuvos prezidentūros sodelyje), atidengti 1996 m.
  • Stasio Lozoraičio paminklas (prie VDU Rektorato rūmų, K. Donelaičio g.), atidengtas 1996 m.
  • Švč. Mergelės Marijos paminklas (prie Kauno katedros)
  • Romo Kalantos paminklas (Miesto sode, prie Kauno muzikinio teatro), atidengtas 2002 m.
  • Motiejaus Valančiaus paminklas (prie Kauno kunigų seminarijos), atidengtas 2007 m.

[taisyti] Sportas

[taisyti] Savivaldybė

Pagrindinis straipsnis – Kauno savivaldybė

Kauno miestas turi savivaldybės statusą Kauno apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai.


[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kauno miesto savivaldybė
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kaunas

[taisyti] Istorija

[taisyti] Kultūra

[taisyti] Šaltiniai

  1. ↑ http://kauno.diena.lt/dienrastis/ekonomika/nemuna-valys-biologiskai-122927 Nemuną valys biologiškai
  2. ↑ http://kaunastsv.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=2&cat_id=1&id=1103&PHPSESSID=3882c7da96aee13d378221a326129530 Kauno teritorinė statistikos valdyba Tiesioginės užsienio investicijos Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse 2009.01.01
  3. ↑ http://aplinka.kaunas.lt/files/d541175f4dcbe830ee7cc30afd2c4ae4.pdf
  4. ↑ http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Nuo_rugpjucio_1_dienos_Kauno_miesto_vies/1385 Nuo rugpjūčio 1 dienos Kauno miesto viešojo transporto sistemoje įvestos naujos e. bilietų rūšys
  5. ↑ http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/saules-laikrodis-laika-rodys-ir-nakti-41143 Kauno diena Saulės laikrodis laiką rodys ir naktį
  6. ↑ http://www.lrytas.lt/-12459444551244556968-kaune-pastatytas-did%C5%BEiausias-%C5%A1alyje-%C5%BEmogaus-%C5%A1e%C5%A1%C4%97lio-saul%C4%97s-laikrodis-video-nuotraukos.htm Kaune pastatytas didžiausias šalyje žmogaus šešėlio saulės laikrodis


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Kauno apskritis

Birštono savivaldybė | Jonavos rajonas | Kaišiadorių rajonas | Kauno miestas | Kauno rajonas | Kėdainių rajonas | Prienų rajonas | Raseinių rajonas
v • a • r
LIETUVOS SOSTINĖS
VORUTA – KERNAVĖ – TRAKAI – KAUNAS - VILNIUS
v • a • r
Lietuvos miestai Lietuva
Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai
Portal
Vikisritis: Kaunas
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Kaunas"