Kaunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Disambig.svg Kitos reikšmės – Kaunas (reikšmės).
Kaunas
   Kaunodidysisherbas.PNG      KNS Flag.png   
Kaunas montage.jpg
Viršuje: Kauno pilis
Viduryje kairėje: Perkūno namas, dešinėje: Kauno rotušė
Trečiojoje eilėje: Kauno marios
Apačioje kairėje: Vytauto Didžiojo karo muziejus, dešinėje: Kauno soboras.
Kaunas is located in Lietuva
Kaunas
Kaunas
54°53′50″N 23°53′10″E / 54.89722°N 23.88611°E / 54.89722; 23.88611 (Kaunas)Koordinatės: 54°53′50″N 23°53′10″E / 54.89722°N 23.88611°E / 54.89722; 23.88611 (Kaunas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė: Kauno miesto savivaldybė
Įkūrimo data: 1361 m. (pirmą kartą paminėtas)
Meras: Andrius Kupčinskas
Gyventojų (2009): 352 279
Plotas: 157 km²
Tankumas (2009): 2 244 žm./km²
Tinklalapis: www.kaunas.lt
Commons-logo.svg Vikiteka: KaunasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Kaũnas
Kilmininkas: Kaũno
Naudininkas: Kaũnui
Galininkas: Kaũną
Įnagininkas: Kaunù
Vietininkas: Kaunè

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji Lietuvos sostinė. Kauno apskrities, miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Pabaltijo žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą užtvenkus Nemuną suformuotos Kauno marios.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kauno istorija

Miestas minimas nuo 1030 m. arabų aprašymuose. Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių kronikose Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. Miestui 1408 m. suteikus Magdeburgo teises ir įkūrus jame Hanzos kontorą, sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai, o XVI a. pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. Dėl XVII a. viduryje prasidėjusių karų ir epidemijų, Kauno plėtra labai sulėtėjo. Miesto ekonomika atsigavo XIX a., tapus Rusijos gubernijos centru, nutiesus geležinkelį ir pradėjus veikti pirmajai elektrinei. XX a. tarpukario metais Kaunas stipriai išsiplėtė ir tapo svarbiausiu Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centru, buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo okupacinė valdžia naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, Kaunas buvo paverstas uždaru pramonės miestu. Atgimimo metais mieste atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, atstatyti paminklai, grąžinti istoriniai viešųjų erdvių, įstaigų pavadinimai. 1991 m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į Lietuvos valstybingumą, Kaune, prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1993 m. patvirtintas naujasis Kauno herbas, miesto ekonomika palaipsniui persitvarko į paslaugas orientuotas sritis, tokias kaip logistika, transportas, turizmas, informacinių technologijų plėtra.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Kaunas buvo vienas populiariausių miestų, minimas vokiečių ordinų kronikose, dažnai minimas ir Rusios metrikoje. Vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė buvo gilus, žemas. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies kau- (gilus, žemas).

Šiuo metu tarp kalbininkų vyrauja nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio – pavardės Kaunas, kuri ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas, jai pritarė P. Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad veikiausiai tai buvęs pilies ar tvirtovės valdovas.

Liaudies etimologijoje kartais Kauno pavadinimas siejamas su šnekamąja veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma káunas (kaunasi, kovoja – aliuzija į lietuvių kovas su kryžiuočiais).

[taisyti] Gamta ir geografija

Kitos upės ir upeliai:

Didžiausias dirbtinis vandens telkinys yra Lampėdis.

Miestas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centras yra 30–35 m aukštyje virš jūros lygio.

[taisyti] Aplinkosauga

Panemunės šilas

Kauno miesto ribose yra apie 1174 ha saugomų teritorijų: dalis Kauno marių regioninio parko, kraštovaizdžio ir zoologinių draustinių bei pavienių saugomų gamtos paveldo objektų. Per Kauną eina pagrindinės Lietuvos žuvų migracijos magistralės – Nemunas ir Neris, taip pat yra ir nedidelių upelių: Amalė, Gyris, Gričiupis, Jiesia, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, Veršva. Kauno marios – didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Vandenyse aptinkama daugiau nei 30 rūšių žuvų. Mieste ir jo apylinkėse gyvena beveik 1300 rūšių vabalų, apie 700 rūšių drugelių, 47 žinduolių rūšys, yra keli šikšnosparnių draustiniai. Iš rastų 12 šikšnosparnių rūšių, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Migracijos metu Kaune stebėti 24 rūšių paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Stambių miesto pramonės įmonių uždarymas ir pažangių technologijų naudojimas lėmė miesto aplinkos kokybės gerėjimą. Mažiausia oro tarša Kauno mieste užregistruota 1996 m., tačiau, atsigaunant ekonomikai, nuo 1997 m. ji pradėjo didėti. Pagrindiniai aplinkos teršėjai Kauno mieste yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Kadangi dalis miesto yra išsidėstęs upių slėniuose, t. y. žemumoje, tai neretai, ypač vasarą, oro tarša kietosiomis dalelėmis šiuose rajonuose labai padidėja. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.

Mieste eksploatuojama 1105,5 km vandentiekio tinklų, beveik 940 km buitinių, pramoninių ir lietaus nuotekų tinklų. Centralizuota vandentiekio sistema naudojasi apie 90 % gyventojų. Gyventojai suvartoja apie 68 % geriamos kokybės vandens, pramonės įmonės ir kt. – 32 %. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo. Jis išgaunamas keturiose vandenvietėse – Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Per parą iš požeminių vandens šaltinių išgaunama daugiau kaip 66 tūkst. m³ vandens.

1999 m. Marvelėje pradėti eksploatuoti mechaninio-cheminio valymo įrenginiai. Tai vieni moderniausių nuotekų valymo įrenginių Lietuvoje. Juos pastačius Nemuno užterštumas sumažėjo 70 %. 2006 m. spalio 17 d. pradėta ir biologinio nuotekų valymo įrenginių statyba, kurie atidaryti 2008 m. rugsėjo 16 d. Nuotekų biologiniam valymui taikoma SYMBIO technologija. Jos metu, iš nuotekų šalinamos organinės medžiagos, fosforo ir azoto junginiai. Veiklusis dumblas, atskirtas antriniuose sėsdintuvuose, grąžinamas į aerotankus. Supūdytas dumblas nusausinamas ir išgabenamas į poligoną Zapyškio seniūnijoje. Per dieną sukaupiama apie 50 t nusausinto dumblo. Dirbant naujiems valymo įrenginiams, Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių vandens užterštumas sumažės iki 95 %. Išvalytas vanduo atitiks Europos Sąjungos reikalavimus.[1]

[taisyti] Saugomos teritorijos

[taisyti] Parkai

Ąžuolyno parkas Kaune

[taisyti] Miesto dalys

Pagrindinis straipsnis – Kauno miesto dalys

Seniausioji Kauno miesto dalis - senamiestis. Nuo 1847 m., suformavus carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą, pradėtas planingas Kauno naujamiesčio užstatymas. 1889 m. prie Kauno miesto buvo prijungtas Žaliakalnis. Miestas dar labiau išsiplėtė 1919 m. prijungus Aleksotą ir Vilijampolę, o 1932 m. ir Šančius. Apie 1960 m. miestui taip pat priklausė ir Freda, Petrašiūnai, Panemunė. Visi kiti rajonai buvo išplėtoti ir prijungti prie Kauno maždaug iki 1980 m., o dabartines ribas miestas įgavo 1996 m.

[taisyti] Klimatas

Klimatas žemyninis, vidutinė metinė temperatūra yra +6,5 °C. Šalčiausias sausio mėnuo, kai vidutinė temperatūra būna apie -5 °C, o šilčiausias - liepos mėnuo, kai vidutinė temperatūra siekia apie 17,3 °C. Per metus iškrenta apie 630 milimetrų kritulių. Vyrauja pietvakarių krypties silpni vėjai. Stipriausi vėjai būna lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Pasitaiko karštų vasaros dienų, kai temperatūra viršija +30 °C. Retai žiemomis, nakties temperatūra nukrenta iki -30 °C. Nemunas žemiau Kauno hidrolelektrinės retai užšąla, dažnai lieka žiemoti paukščiai.[2]


Nuvola apps kweather.svg Kauno klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė aukščiausia °C -2,6 -1,4 3,5 10,7 17,9 21 22,2 21,9 16,7 10,8 4,4 0 10,4
Vidutinė žemiausia °C -8,5 -7,6 -3,6 1,8 7,4 10,9 12,4 11,8 8,1 4 -0,5 -4,9 2,6
Krituliai mm 39 31 35 42 55 69 80 78 56 45 53 47 630
Duomenys: World weather [3] 01.12.2008

[taisyti] Ekonomika

Kaunas – didelis pramonės centras. Pramonės ištakos siekia XV–XVI a. Jau tada Kaunas garsėjo kalvių, batsiuvių, puodžių, siuvėjų, audėjų, stalių, stiklių dirbiniais. XVI a. pradžioje mieste dirbo apie 40 specialybių amatininkai, kurie būrėsi į cechus. Pramonės įmonės sparčiau pradėjo steigtis tik nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio, Kaunui tapus gubernijos centru. Dėl pramonės augimo, iškilo poreikis aprūpinti įmones elektros energija. 1898 m. Kaune įkurta pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės - Tilmansų fabriko elektrinė. 1900 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvos viešoji centrinė elektrinė. Tarpukario metais Kaune labiausiai sustiprėjo maisto ir tekstilės pramonė.

Sovietmečiu Kaune buvo vystomos maisto, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės, avalynės, stiklo, popieriaus, gumos, metalo gaminių, staklių, elektronikos, kitos pramonės šakos. Siekiant aprūpinti pramonės įmones energija, Kaune smarkiai plėstas ir energetikos sektorius - statytos naujos elektros perdavimo linijos ir elektrinės. 1956 m. įjungta pirmoji Lietuvoje 110 kV įtampos elektros tiekimo linija Petrašiūnų šiluminė elektrinė - Panevėžys - Rėkyvos elektrinė. Petrašiūnuose ir Rėkyvoje pradėjo veikti pirmosios Lietuvoje 110 kV įtampos pastotės. 1960 m. buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė, 1971 m. Kauno termofikacinė elektrinė.[4] Dalis įmonių Lietuvai atgavus nepriklausomybę nesugebėjo persiorientuoti į rinkos ekonomiką ir bankrutavo.

Kauno miesto pramonė šiuo metu sudaro apie 20 % visos Lietuvos pramonės. Labiausiai Kauno mieste išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, tekstilė ir lengvoji pramonė, chemijos pramonė, leidyba ir perdirbimas, farmacija, metalų pramonė, medžio apdirbimas ir baldų pramonė. Informacinės technologijos ir elektronika tapo svarbia Kauno veiklos sritimi. 1996 m. buvo įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona.

Apie pusę savo produkcijos pramonės įmonės realizuoja vidaus rinkoje, o kitą pusę eksportuoja. Daugiausia eksportuojami tekstilės gaminiai, metalai, elektros mašinos, aparatūra, mediena medienos gaminiai, baldai. Pagrindinės eksporto rinkos – ES, Skandinavijos šalys, Rusija.

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV, Suomija ir Estija; jų investicijos 2009 m. pr. atitinkamai sudarė 20,1 %, 14,1 % ir 7,2 % visų tiesioginių užsienio investicijų. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, 73 % visų Kauno apskrities tiesioginių užsienio investisicjų investuota Kauno miesto savivaldybėje.[5]

Daugiau nei pusė užimtųjų Kauno gyventojų dirba paslaugų sferoje. Beveik trečdalis užimtų gyventojų dirba pramonėje ir statybose.

Didžiausios Kauno įmonės:

  • UAB „Sanitex“ – didmeninė prekyba, logistika
  • UAB „GNT Lietuva“ – informacinės technologijos
  • UAB „Tamro“ – didmeninė prekyba medikamentais
  • AB „Kausta“ – statyba
  • UAB „Senukai“ - prekyba
  • AB „Kraft Foods Lietuva“ – konditerijos gaminiai
  • AB „Stumbras“ – alkoholinių gėrimų gamyba
  • UAB „Kauno tiltai“ – kelių tiesimas, statybinių medžiagų gamyba
  • AB „Drobė“ – audinių gamyba
  • UAB „Ragutis“ – gėrimų gamyba
  • AB „KG Group“ – pašarų, paukštienos gamyba
  • UAB „Samsonas“ – mėsos, jos produktų gamyba
  • AB „Kauno ketaus liejykla“ – ketaus dirbinių gamyba
  • AB „Audimas“ – drabužių siuvimas
  • UAB „Korelita“ – acetatinių siūlų gamyba
  • AB „Atrama“ – metalo dirbinių gamyba
  • UAB „Liteksas“ – tekstilės gaminių gamyba
  • UAB „Acme kompiuterių komponentai“ – informacinės technologijos
  • UAB „Mechel Nemunas“ – metalo dirbinių gamyba
  • UAB „Kitron“ – elektroninės įrangos gamyba
  • UAB „Stora Enso Packaging“ – pakuotės ir taros gamyba
  • AB „Sanitas“ – medikamentų gamyba
  • AB „Kauno energija“ – šilumos gamyba ir tiekimas
  • AB „Lituanica“ – odos dirbinių gamyba
  • UAB „ŪBIG“ – investicijų bendrovė
  • UAB „Agrokoncernas“ – agrocheminis aptarnavimas, prekyba
  • UAB „Fazer Gardėsis“ – duonos gamyba
  • AB „Ortopedijos technika“ – protezinių-ortopedinių gaminių gamyba ir prekyba
  • AB „Aleksotas“ – stiklo gamyba

[taisyti] Transportas

Kaunas yra lengvai pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Seniausias, veikiantis nuo viduramžių - vandens transportas Nemunu. XIX a. antroje pusėje pro Kauną buvo nutiestas geležinkelis.

Mieste veikia keleivių tarpmiestinė/priemiestinė autobusų stotis (seniausia Lietuvoje), keleivių tarpmiestinė/priemiestinė geležinkelio stotis, 2 keleivių upių uostai, 1 tarptautinis ir 2 vietiniai oro uostai, 2 funikulieriai-technikos paminklai.

Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras. 2008 m. Kauno Nemuno prieplauka buvo rekonstruota.[6] Mieste įsikūrusi Susisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija, bei „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.

Kaune yra apie 1500 gatvių, bendras jų ilgis - apie 900 kilometrų. Miestiečiai 60 proc. kelionių atlieka visuomeniniu transportu, 23 proc. – lengvaisiais automobiliais, 17 proc. – pėsčiomis arba biotransportu.[7]

[taisyti] Oro uostas

Šalia Kauno veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. Kauno oro uostas 1988 m. buvo perkeltas iš Aleksoto į Karmėlavą. Per jį pervežama apie du trečdaliai krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, jis stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse. Kaune nuo veikia ir seniausias Lietuvoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, daugiausiai naudojamas sportinės ir turizmo aviacijos.

[taisyti] Keliai

Dėl patogios Kauno geografinės padėties, miestas yra sujungtas automobilių keliais su kitais svarbiausiais Lietuvos centrais ir užsienio valstybėmis. Per Kauną eina Europos greitkelis E67 Via Baltica, prasidedantis Prahoje, Čekijoje ir einantis per Vroclavą, Varšuvą, Marijampolę, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio, Suomijoje.

Kauną su Vilniumi ir Klaipėda jungia Lietuvos magistralinis kelias A1 (Lietuva) / E85.

Iš Kauno išeinantys kiti Lietuvos magistraliniai ir krašto keliai:

[taisyti] Viešasis transportas

Kaune veikia keturios viešojo transporto rūšys: autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi ir taksi. Kaune eksploatuojama 160 troleibusų (pradėjo kursuoti 1966 m.), veikia 16 maršrutų, jungiančių įvairius miesto rajonus. Bendras maršrutų ilgis – 368,3 km. Per metus pervežama apie 33 mln. keleivių. Autobusų bendrovėje eksploatuojami 168 autobusai. Kiekvieną dieną aptarnaujamas 31 maršrutas po Kauno miestą ir artimuosius priemiesčius. Jų bendras ilgis – 1160 km. Darbo dieną autobusai mieste nuvažiuoja 36 000 km. Vidutiniškai per dieną pervežama apie 90 000 keleivių. Mieste taip pat veikia 22 maršrutinių taksi linijos. Kauno viešajame transporte nuo 2007 m. diegiamas elektroninio bilieto (e-bilieto) projektas. Autobusuose ir troleibusuose buvo įrengti borto kompiuteriai, naujos kartos kasos aparatai, komposteriai, informacinės švieslentės, trumpojo ryšio modemai.[8] Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Kauno viešajame transporte nebegalioja terminuotieji mėnesiniai popieriniai bilietai, vietoj jų funkcionuoja elektroniniai, galiojantys 3 arba 7 dienas, mėnesį arba 3 mėnesius.[9]

[taisyti] Tiltai

Kauno urbanistinei ir gatvių tinklo plėtrai didelę įtaką turėjo tiltų statyba. Istorijos bėgyje miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje. Iš viso Kaune 2007 m. pabaigoje buvo 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai bei viadukai.[10] Pastaraisiais metais Kaune rekonstruoti keli tiltai, įrengti nauji transporto mazgai. 2008 m. birželio 3 d. atidarytas automobilių eismui skirtas tiltas sujungęs A. Mickevičiaus gatvę ir Nemuno salą. 2008 m. lapkričio 7 d. atidaryta estakada virš geležinkelio, sujungusi Čiurlionio tiltą su Europos prospektu.

Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną

Miesto bendrajame plane ateityje numatoma pastatyti dar kelis tiltus: per Nerį, jungiantį Baltų pr. ir Žeimenos g., per Nemuną ties Santakos parku ir kt.

[taisyti] Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1721 m. ir 2001 m.
1721 m. 1811 m. 1857 m. 1897 m.sur. 1914 m. 1923 m.sur. 1931 m.
1 500 2 300 23 000 86 500 96 900 92 446 99 530
1939 m. 1945 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
154 109 80 000 214 300 302 588 368 649 418 087 378 943


[taisyti] Seniūnijos

Seniūnija Gyventojai, 2001 m. sur.
Aleksoto seniūnija 22.297
Centro seniūnija 19.349
Dainavos seniūnija 103.964
Eigulių seniūnija 51.569
Panemunės seniūnija 16.187
Petrašiūnų seniūnija 16.558
Šančių seniūnija 24.815
Šilainių seniūnija 55.953
Vilijampolės seniūnija 30.957
Žaliakalnio seniūnija 31.692
nenurodyta 5.602

[taisyti] Tautybės

Kauno mieste gyvena 10,6 % visų Lietuvos gyventojų. Pagal tautybę apie 93 % miesto gyventojų yra lietuviai, 4 % – rusai, kitų tautybių – 3 %. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyvenančios tautinės mažumos (žmonių skaičius):

Kaunas šiuo metu yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvos miestų. Pagal etninių gyventojų skaičių šis miestas didžiausias iš visų Baltijos šalyse esančių miestų.

[taisyti] Žymūs žmonės

[taisyti] Burmistrai ir merai

[taisyti] Mokslas ir švietimas

Pagrindinis straipsnis: Kauno mokslas ir švietimas

Kaunas - vienas svarbiausių mokslo ir švietimo centrų Lietuvoje. Septyniuose universitetuose ir akademijose, keturiuose kitų aukštųjų mokyklų padaliniuose ruošiami aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, teisininkai, vadybininkai, inžinieriai, ekonomistai, programuotojai, žemės ūkio, sporto ir kitų sričių specialistai. Miesto visuomeniniam gyvenimui didelę įtaką daro aktyvios studentų organizacijos - akademinės korporacijos - VDU Neo-Lithuania, KTU korporacija "Plienas"[11], KMU korporacijos „Fraternitas Lituanica“[12] ir ateitininkų korporacija "Gaja".[13] Kolegijose ir universitetuose veikia studentų atstovybės, atstovaujančios studijuojančių interesus šalyje ir užsienyje. Jos teikia pasiūlymus organizuojant studijas, keičiant stipendijų nuostatas, sprendžiant finansinio rėmimo bei buities klausimus, puoselėja sportą ir kultūrą.

Kaune veikia daug savarankiškų - Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos tekstilės institutas, Transporto ir kelių tyrimo institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas ir į miesto universitetų struktūras integruotų mokslinių tyrimų įstaigų. Kauno mieste išplėtotas vidurinio ir pradinio išsilavinimo švietimo ir ugdymo įstaigų tinklas:

[taisyti] Sveikatos apsauga

KMU klinikos

Kauno miestas išsiskiria išplėtota asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra. Šalia valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų yra susiformavęs privačių gydymo įstaigų tinklas. 2004 m. mieste veikė 11 ligoninių (bendras lovų skaičius 5052), 14 ambulatorinio gydymo įstaigų, 222 privačios sveikatos priežiūros, 135 privačios odontologinės priežiūros, 2 laikino gyvenimo įstaigos, 5 įstaigos pagyvenusiems žmonėms, 14 vaikų globos įstaigų. Kauno medicinos universitetas – stambiausia universitetinė medicinos ir farmacijos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje.

KMU klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Jose įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 11 poliklinikų skyrių; priimami pacientai iš visos Lietuvos (klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų, poliklinikose kasdien vidutiniškai apsilanko 2700 pacientų).

[taisyti] Architektūra ir kultūra

Kauno rotušė

Keturi istorinės raidos etapai Kauno miesto kultūros paveldo teritorinėje sanklodoje paliko skirtingos urbanistinės morfostruktūros zonas. Miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu Senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis (XIII–XVII a.), gotikiniai Perkūno namai (XV–XVI a.), Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčios (pradėta statyti 1400 m.), „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė (XVI–XVIII a.) ir kt. Kauno naujamiestyje tarpukario metais buvo pastatyti Lietuvos banko rūmai, Karininkų ramovė, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Kauno centrinis paštas, Vyriausiojo tribunolo rūmai, Kauno gaisrinė, Žemės ūkio rūmai, Kauno sporto halė, įstaigų, komercinių bankų, muziejų, aukštųjų mokyklų pastatai.

Kaunas – stambus kultūros centras. Kaune veikia 26 bibliotekos, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai. Svarbiausi valstybiniai teatrai Kaune - muzikinis teatras, dramos teatras ir lėlių teatras. Mieste taip pat kuria moderniojo šokio teatras "Aura", Kauno pantomimos teatras, Mažasis teatras, Kamerinis teatras. Nuo 2005 m. koncertuoja Kauno simfoninis orkestras.

Mieste vykstančius renginius galima suskirstyti į keletą grupių: valstybinės šventės, festivaliai ir miesto šventės. Beveik visos valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Pagrindinis valstybinių švenčių akcentas – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija.

Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai. Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausyti kariljono muzikos garsų.

Kauno muzikinis teatras

Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinį modernaus šokio festivalį. Gegužės mėn. pabaigoje vyksta folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“, rugpjūčio mėn. viduryje – „Hansa Kaunas“. Kiti žymesni renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“[14], netradicinio folkloro festivalis „Suklegos“, tarptautinis dramos teatrų festivalis[15], šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, fotomeno festivalis "Kaunas Photo"[16], tarptautinis sakralinės muzikos festivalis, Kauno kino festivalis.

Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienis (paskelbtas 1998 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto tarybos nutarimu), švenčiamas gegužės 20 d. Būtent šią dieną 1463 m. kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies bei kitose miesto vietose.

[taisyti] Muziejai

Kauno miestui skirta moneta, 1999 m.

Kaune veikia apie 40 muziejų ir jų padalinių:

Taip pat yra Kauno zoologijos ir Botanikos sodai.

[taisyti] Technikos paminklai

Mieste veikia įdomūs technikos paveldo objektai – keltuvai. Vienu iš jų pasikėlus ant Aleksoto kalno – nuo jo, kaip ir nuo Prisikėlimo bažnyčios, atsiveria puiki Kauno panorama. Kaune yra keturi saulės laikrodžiai – ant Pažaislio bažnyčios, VUKHF pastato, dar dveji - Kauno technologijos universiteto teritorijoje; vienas - didžiausias Lietuvoje, įrengtas ant Informacinių technologijų plėtros instituto sienos [17], antras, atidengtas 2009 birželio 25 d. Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje - žmogaus šešėlio saulės laikrodis. Saulės laiką juo galima nustatyti atsistojus ant tam tikro mėnesio žymos nugara į saulę ir tereikia stebėti kurioje akmeninės skalės vietoje krenta šešėlis.[18] Šalia geležinkelio stoties – vienintelis veikiantis Baltijos valstybėse Kauno geležinkelio tunelis.

[taisyti] Kauno tvirtovė

Pagrindinis straipsnis – Kauno tvirtovė
Kauno tvirtovės generalinis planas

XIX a. antroje pusėje Rusijos caro valdžia dėl strateginės reikšmės Kauną pavertė pirmos klasės tvirtove. Nuo 1882 m. aplink miestą buvo įrengti 9 fortai, 12 baterijų, nutiesti keliai, karinė geležinkelio linija, pastatyti kareivinių miesteliai, dirbtuvės, laboratorijos, sandėliai, slėptuvės. 1912 m. patvirtintas naujas detalus Kauno tvirtovės išplėtimo planas, įrengtas pirmas Lietuvoje aerodromas. Pirmojo pasaulinio karo metu, priartėjus frontui, tvirtovės plėtimo darbai buvo nutraukti. 1915 m. rugpjūčio 18 d., po 11 dienų trukusių kautynių, Vokietijos kariuomenė užėmė Kauno tvirtovę. Po pirmojo pasaulinio karo tvirtovė prarado karinę paskirtį, kai kurie fortai buvo tušti, kituose buvo įrengti butai, dirbtuvės, karinis kalėjimas. Antrojo pasaulinio karo metais VI, VII ir IX fortai buvo paversti koncentracijos stovyklomis. Kauno tvirtovės fortai:

[taisyti] Religinės paskirties pastatai

Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia
Totorių mečetė
Karmelitų bažnyčia

Mieste išlikę daug įvairių religijų maldos namų ir šventyklų. Daugiausia Kaune - katalikų bažnyčių (iš viso – 21; iš jų 18 priklauso Kauno arkivyskupijai, 3 – Vilkaviškio (kairiajame Nemuno krante):

Pažaislio vienuolynas – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis. Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Iš viso Kaune yra 8 vienuolynai: buvęs basųjų karmelitų, benediktinių, buvęs ir esamas bernardinų, jėzuitų, kamaldulių, pranciškonų konventualų bei marijonų (anksčiau – rokitų ir šaričių).

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – stačiatikių Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras ir Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė, sentikių Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (pastatyta 1906 m.), žydų sinagoga, totorių mečetė, Kauno evangelikų liuteronų bažnyčia, metodistų bažnyčia Šančiuose.

Kaune iš viso yra 24 kapinės, aštuonios iš jų – neveikiančios. Pagrindinė gyventojų laidojimo vieta – Karmėlavos kapinės. Miestui nusipelnę žmonės laidojami Petrašiūnų kapinėse, valstybės saugomu objektu 2009 m. paskelbtos ir Aukštųjų Šančių karių kapinės. Yra 5 žydų kapinės.

[taisyti] Paminklai

Kaune yra daug paminklų ir skulptūrų, jų kompozicijų. Svarbiausios valstybės šventės vyksta Karo muziejaus sodelyje, kuriame įrengtas memorialas su Amžinąja ugnimi, skirtas pagerbti visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir ypač jai nusipelniusius asmenis. Dauguma tarpukario metais Kaune pastatytų paminklų, sovietinės okpuacijos metais buvo nugriauti, atkūrus Lietuvos valstybingumą - atstatyti. Okupacijos metais Kaune pastatyti paminklai buvo demontuoti ir yra eksponuojami Grūto parke.

[taisyti] Sportas

Kaune įvairios sporto šakos aktyviai kultivuoti pradėtos dar tarpukario metais. 1921 m. Kauno savivaldybė išnuomavo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklypą, kuriame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai. 1924 – 1925 m. LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje. 1934 m. šalia stadiono buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai - (dab. Lietuvos kūno kultūros akademija, kurioje kultivuojamos beveik visos sporto šakos, įtrauktos į Olimpiadų programą.[19]). 1939 m. mieste atidaryta pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno sporto halė.

Populiariausia Kaune sporto šaka - krepšinis. Pirmosios krepšinio rungtynės Kaune įvyko 1922 m. Krepšinis ypač populiarus tapo Lietuvai laimėjus 1937 m. vykusį antrąjį Europos krepšinio čempionatą. Seniausias ir tituliuočiausias Kauno vyrų krepšinio klubas - Žalgiris.

Tarpukario metais Lietuvoje pradėtas žaisti ir futbolas. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė pirmąsias tarptautines varžybas žaidė 1923 m. Kaune. Lietuvos futbolo čempionais daug kartų tapo Kauno klubai. Daugkartinis Lietuvos čempionas - FBK Kaunas. Siekiant parengti aukšto sportinio meistriškumo futbolininkus, kurie ateityje galėtų prisijungti prie Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės, Kaune 2006 m. įkurta Nacionalinė futbolo akademija.[20]

Kaune gilias tradicijas turi ir rankinio sporto šaka. Kauno „Žalgirio” moterų komanda yra 4 kartus laimėjusi TSRS rankinio čempionatą (1957, 1960, 1966 ir 1967 m.), vieną kartą TSRS taurę (1978 m.), du kartus laimėjo Europos taurę (1967 ir 1968 m.). 1963 m. TSRS čempionais tapo vyrų Kauno „Atleto” komanda. Kauno „Granito” vyrų rankinio komanda yra laimėjusi tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę 1987 m.

Kaune taip pat žaidžiamos komandinės sporto šakos: regbis, beisbolas, ledo ritulys bei asmeninės sporto šakos: lengvoji atletika, boksas, plaukimas, tenisas, baidarių ir kanojų irklavimas, automobilių sportas. Šalia Kauno, Kačerginėje 1964 m. įrengtas Nemuno žiedas – vienintelė Lietuvoje speciali automobilių bei motociklų žiedinių lenktynių trasa.

[taisyti] Savivaldybė

Pagrindinis straipsnis – Kauno savivaldybė

Kauno miestas turi savivaldybės statusą Kauno apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai.

[taisyti] Miestų partnerystė

Kauno miestas turi daugiau kaip 20 miestų partnerių. 2009 m. pavasarį prie Kauno miesto savivaldybės pagrindinio pastato įrengtas stendas, kuriame pavaizduoti su Kaunu partnerystės ryšius užmezgusių miestų pavadinimai ir herbai.[21]

[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kauno miesto savivaldybė
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kaunas

[taisyti] Istorija

[taisyti] Kultūra

[taisyti] Enciklopedijos

[taisyti] Šaltiniai

  1. ↑ http://kauno.diena.lt/dienrastis/ekonomika/nemuna-valys-biologiskai-122927 Nemuną valys biologiškai
  2. ↑ http://www.birdlife.lt/index.php/lofk/stebejimai/?laikotarpis=2008-1 Lietuvos ornitologų draugija. Paukščių stebėjimai
  3. ↑ "Weather Information for Kaunas." World Weather Information Service. Nuoroda tikrinta 2008-12-01.
  4. ↑ http://www.kaunoenergija.lt/Apiebendrov%C4%99/Istorija/tabid/62/Default.aspx AB Kauno energija
  5. ↑ http://kaunastsv.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=2&cat_id=1&id=1103&PHPSESSID=3882c7da96aee13d378221a326129530 Kauno teritorinė statistikos valdyba Tiesioginės užsienio investicijos Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse 2009.01.01
  6. ↑ http://www.lrytas.lt/-12198217731218852291-kaunas-tikisi-privilioti-keliautojus-nemunu.htm Kaunas tikisi privilioti keliautojus Nemunu
  7. ↑ http://aplinka.kaunas.lt/files/d541175f4dcbe830ee7cc30afd2c4ae4.pdf
  8. ↑ http://www.elektronika.lt/projects/theme/163/12203/ Kaune elektroninio bilieto diegimas sparčiai artėja prie pabaigos
  9. ↑ http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Nuo_rugpjucio_1_dienos_Kauno_miesto_vies/1385 Nuo rugpjūčio 1 dienos Kauno miesto viešojo transporto sistemoje įvestos naujos e. bilietų rūšys
  10. ↑ http://aplinka.kaunas.lt/files/d541175f4dcbe830ee7cc30afd2c4ae4.pdf Kauno miesto dviračių takų specialusis planas
  11. ↑ http://www.plienas.ktu.lt/ KTU studentų korporacija "Plienas"
  12. ↑ http://www.kmusa.lt/index.php?Itemid=83&option=com_content KMU Studentų korporacija “Fraternitas Lituanica”
  13. ↑ http://www.kmusa.lt/index.php?Itemid=84&option=com_content Ateitininkų korporacija "Gaja"
  14. ↑ http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(94) Kauną sudrebino „Dramblys“
  15. ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/250317/kaunas-sulauke-teatru-festivalio/rubrika:naujienos-laisvalaikis-teatras Kaunas sulaukė teatrų festivalio
  16. ↑ http://www.kaunasphoto.info/lt/pages/view/index/id/festivaliskaunasphoto Festivalis Kaunas Photo
  17. ↑ http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/saules-laikrodis-laika-rodys-ir-nakti-41143 Kauno diena Saulės laikrodis laiką rodys ir naktį
  18. ↑ http://www.lrytas.lt/-12459444551244556968-kaune-pastatytas-did%C5%BEiausias-%C5%A1alyje-%C5%BEmogaus-%C5%A1e%C5%A1%C4%97lio-saul%C4%97s-laikrodis-video-nuotraukos.htm Kaune pastatytas didžiausias šalyje žmogaus šešėlio saulės laikrodis
  19. ↑ http://www.lkka.lt/index.php?cid=659 Lietuvos kūno kultūros akademija. Sportas
  20. ↑ http://www.condition.lt/lff/lt/nacionaline_futbolo_akademija Lietuvos futbolo federacija. Nacionalinė futbolo akademija
  21. ↑ http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Prie_Kauno_miesto_savivaldybes___lengvu_/340/1 Prie Kauno miesto savivaldybės - lengvų konstrukcijų stendas su Kauno miesto partneriais


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Kauno apskritis

Birštono savivaldybė | Jonavos rajonas | Kaišiadorių rajonas | Kauno miestas | Kauno rajonas | Kėdainių rajonas | Prienų rajonas | Raseinių rajonas
v • a • r
LIETUVOS SOSTINĖS
VORUTA – KERNAVĖ – TRAKAI – KAUNAS - VILNIUS
v • a • r
Lietuvos miestai Lietuva
Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai
Portal
Vikisritis: Kaunas
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Kaunas"