Aleksandras Stulginskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Stulginskis
Aleksandras Stulginskis (1885-1969).jpg
Gimė: 1885 m. vasario 26 d.
Rusija Kutaliai, Kaltinėnų valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija
Mirė: 1969 m. rugsėjo 22 d. (84 metai)
Lietuva Kaunas
Tėvai: Dominykas Stulginskis
Marijona Stulginskienė
2-asis Lietuvos Respublikos Prezidentas
Ėjo pareigas: 1922 m. gruodžio 21 d. – 1926 m. birželio 7 d.
Pirmtakas: Antanas Smetona
Įpėdinis: Kazys Grinius
Trečiojo Seimo Pirmininkas
Ėjo pareigas: 1926 m. gruodžio 19 d. – 1926 m. gruodžio 19 d.
Pirmtakas: Jonas Staugaitis
Įpėdinis: Antanas Smetona
Veikla: Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Partija: Lietuvos krikščionių demokratų partija
Alma mater: Halės universitetas

Aleksandras Stulginskis (1885 m. vasario 26 d. Kutaliuose, Raseinių apskritis – 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune) – antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

A. Stulginskio paminklo Jokūbave portretinis bareljefas (skulpt. M. Narbutas, 1991 m.)

Aleksandras buvo jauniausias – 12-tas vaikas bežemių valstiečių Marijonos ir Dominyko Stulginskių šeimoje. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju.

1904 m. baigė Liepojos gimnazijos 4 klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko universiteto (Austrija) Teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. 1913 m. baigė Halės universiteto (Vokietija) Žemės ūkio institutą. Grįžęs į Lietuvą paskirtas Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje atsidūrė Vilniuje, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams, buvo Vilniaus daržų steigėjas.

1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. dalyvavo lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Valstybės Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijos narys ir vadovas.

1918 m. gruodžio 26 d. – 1919 m. kovo 12 d. II Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete – ministras be portfelio. 1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d. III Prano Dovydaičio Ministrų kabinete – ministro pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras. 1919 m. balandžio 12 d. – spalio 7 d. IV Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete – žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1919 m. – vienas Ūkio banko steigėjų. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigėjų, Centro Komiteto pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas, pirmasis jos pirmininkas.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1920 m. gegužės 15 d. I posėdyje išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku, nuo 1920 m. birželio 19 d. ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio mėn.

Ketvirtasis ministrų kabinetas. Iš kairės, sėdi: Justinas Zubrickas, Juozas Paknys, Mykolas Sleževičius, Antanas Merkys, Steponas Kairys, Jonas Vileišis. Stovi, iš kairės: Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Voldemaras Vytautas Čarneckis, Ministrų kabineto reikalų vedėjas Tadas Petkevičius.

1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, tvarkė savo ūkį Kretingos valsčiuje Jokūbavo dvare, 19261941 m. buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis“, „Linas“ tarybų narys.

1941 m. birželio 13 d. TSRS okupacinės valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos autonominėje respublikoje sandėlininku ir komendantu Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 19571959 m. buvo Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stoties, įsikūrusios nacionalizuotame Vytėnų dvare, vyresnysis mokslinis bendradarbis. [1]

Palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Alfonsas Eidintas. Aleksandras Stulginskis: Lietuvos Prezidentas – Gulago kalinys, Vilnius, 1995.
  • Stulginskis Aleksandras, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 56.
  • Blažytė-Baužienė D., Stulginskis Aleksandras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 366–369.
  • Blažytė-Baužienė D., Stulginskis Aleksandras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 494–496.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Postas
Prieš tai:
Antanas Smetona
Lietuvos prezidentas
19221926
Po to:
Kazys Grinius


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.