Lietuvos istorija po nepriklausomybės atkūrimo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos istorija
Lietuvos priešistorė
Baltų žemės
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Lietuvos valstybės susidarymas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos statutai
Liublino unija
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Rusijos imperija (Vakarų kraštas)
Vokietijos imperija (Oberostas)
Nepriklausomybės paskelbimas
Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas
Hitlerinės Vokietijos okupacija
Sovietinė okupacija (Lietuvos TSR)
Po Nepriklausomybės atkūrimo

Nepriklausomos Lietuvos istorija yra laikotarpis nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. iki šių dienų. Lietuva nepriklausoma tapo išsivadavusi iš Sovietų Sąjungos, kuri galutinai sugriuvo 1991 m.

1990-1992 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. kovo 11 d.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovo 11 aktas

1990 m. vasario 24 d. įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuriuose varžėsi Sąjūdis ir LKP.

1990 m. kovo 10 d. įvyko pirmasis Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Kovo 11 d. AT pirmininku tapo Vytautas Landsbergis, įveikęs Algirdą Brazauską (91 balsai prieš 38). AT priėmė deklaraciją dėl deputatų įgaliojimų ir konstatavo, kad Lietuva 1940 m. buvo neteisėtai prijungta prie SSRS, jai buvo primestos svetimos valstybės struktūros. Lietuvos gyventojai suteikė AT deputatams tautos atstovų mandatą atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią. Po pradinių procedūrų 124 deputatų balsais, 6 susilaikius ir niekam nebalsavus „prieš“, buvo priimtas svarbiausias dokumentas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.

Pirmoji Vyriausybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. kovo 17 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Lietuvos ministre pirmininke buvo paskirta Kazimira Prunskienė. Pradėjo dirbti Vyriausybė, kurią sudarė:[1]

Ekonominė blokada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. balandžio 13 d. Michailas Gorbačiovas ir TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas Nikolajus Ryžkovas paskelbė ultimatumą, kuriame reikalaujama Lietuvoje atkurti 1990 m. kovo 10 d. padėtį ir atšaukti priimtus įstatymus.

1990 m. balandžio 18 d. grasinimas buvo įvykdytas: prasidėjo ekonominė blokada. TSRS nutraukė naftos tiekimą, smarkiai sumažino dujų ir kitų žaliavų tiekimą į Lietuvą. Buvo įsteigtas blokados fondas skirtas šelpti nukentėjusiuosius nuo blokados. Norėdama nutraukti blokadą, Aukščiausioji Taryba 1990 m. birželio 29 d. priemė Kovo 11 akto moratoriumą. Ekonominė blokada nutraukta 1990 m. liepos 1 d.

Pasienio kontrolės punktų puolimai (1990-1991 m. )[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990-1991 m. OMON puldinėjo Lietuvos pasienio kontrolės punktus.

1991 m. gegužės 19 d. Krakūnuose nužudytas pasienietis, Lietuvos šaulių sąjungos narys Gintaras Žagunis. Po mirties jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. 1991 m. liepos 31 d. Medininkuose buvo nužudyti septyni pasieniečiai. Šeši iš jų žuvo vietoje. Septintas, Ričardas Rabavičius mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d. Vienintelis išgyvenęs, Tomas Šernas, buvo sunkiai sužeistas. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs antpuolis. Po šio išpuolio puolimai laikinai nurimo. Paskutiniai incidentai pasikartojo tik Rugpjūčio pučo metu. Po jo Lietuvoje veikęs OMON būrys buvo išformuotas.

1991 m. Sausio įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 8 d. prosovietinė organizacija Jedinstvo surengė mitingą prie Parlamento, bandyta veržtis į jo vidų. Prieš prasidedant mitingui AT pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją kreipėsi į žmones. Jis prašė atvykti prie Parlamento ir paremti savo valdžios.

1991 m. sausio 11-13 d. mėginta įvykdyti politinį perversmą. Michailo Golovatovo vadovaujamas Alfa būrys kartu su Pskovo desantininkais ir kitais TSRS kariniais daliniais užėmė Spaudos rūmus, Radijo ir televizijos komitetą. Buvo planuojamu užimti ir Parlamentą, tačiau jo pulti nesiryžo. Sausio 13 d. prie televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, keli šimtai sužeisti.

Sausio 13 d. Aukščiausioji TarybaLR ministro pirmininko pareigų atleido Albertą Šimėną ir į jo vietą paskyrė Gediminą Vagnorių.

Sausio 15 d. visi 14 žuvusiųjų po mirties buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi. Sausio 16 d. devyni žuvusieji buvo palaidoti Antakalnio kapinėse. Už sausio 13 aukas Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios.

Tarptautinių santykių pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. vasario 11 d. Lietuvą pripažino pirmoji nepriklausoma valstybė Islandija. Vasario 28 d. antroji Lietuvos nepriklausomybę pripažino Danija. Iki Rugpjūčio pučo jos buvo vienintelės Lietuvą pripažinusios valstybės, tačiau po jo Lietuvą rugpjūčio 27 d. pripažino Europos Bendrija, netrukus – ir dauguma galingiausių pasaulio valstybių, tarp jų – Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS.

1991 rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į JTO. Spalio 7 d. Lietuva tapo UNESCO nare.

Pirmasis referendumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. vasario 17 d. buvo planuojamas referendumas dėl TSRS ateities. Lietuva šį referendumą boikotavo, tačiau buvo baiminamasi, kad nieko nesiimant TSRS laikys, jog Lietuva pritaria TSRS išsaugojimui. Todėl Lietuvoje buvo nutarta 1991 m. vasario 9 d. surengti referendumą dėl Lietuvos nepriklausomybės. Didžioji balsavusiųjų dalis pasisakė pasisakė už nepriklausomybę.

Talonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

100 talonų (1991 m. laida)

1991 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvoje įvesti laikinieji pinigai – bendrieji talonai. Jie pakeitė TSRS rublius. 1992 m. spalio 1 d. jie paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. 1992 m. išleista nauja šių pinigų laida. Popieriniai talonai spausdinti „Spindulio” ir „Raidės” spaustuvėse.

Rusijos kariuomenės išvedimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. sausio 17 d. Maskvoje Borisas Jelcinas ir Vytautas Landsbergis pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos komunikatą.

1992 m. birželio 14 d. vyko referendumas dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos. Didžioji balsavusiųjų dalis pasisakė už Rusijos kariuomenės išvedimą.

1992 m. vasario 27 Lietuvą paliko pirmasis Rusijos kariuomenės dalinys. 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutinis ešelonas pasitraukė iš Lietuvos.

Konstitucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. spalio 25 d. buvo surengtas referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti. Juo buvo priimta dabar galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ji pakeitė 1991 kovo 11 d. priimtą Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.

Algirdo Brazausko vadovavimas (1992-1998 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikinasis prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. įvyko Lietuvos Seimo rinkimai. Jų metu LDDP surinko 44% balsų. Partijos pirmininkas Algirdas Brazauskas tapo Seimo pirmininku. Priėmus naują Konstituciją, jis buvo paskirtas laikinuoju prezidentu.

LR prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. vasario 14 d. įvyko prezidento rinkimai. Juose varžėsi Stasys Lozoraitis ir Algirdas Brazauskas. A. Brazauskas laimėjo surinkęs 60,1% balsų. Stasys Lozoraitis surinko 38,1% balsų.[2] Brazauskas pasitraukė iš Seimo pirmininko posto, o jo vietą užėmė LDDP narys Česlovas Juršėnas. Algirdas Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m. vasario 25 d.

Lito įvedimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

5 litų banknotas (1993 m.)

1993 m. birželio 25 d. litas tapo oficialia Lietuvos valiuta. 1993 m. į apyvartą išleisti 1991 m. laidos 10, 20, 50, 100 litų banknotus ir 1, 2, 5, litų monetas, taip pat centus. Netrukus išleisti 1993 m. laidos 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotai. 1993 m. buvo išleista pirmoji proginė vario ir nikelio lydinio lito moneta skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60 metų sukakčiai. 1994 m. išleisti 1 lito banknotai.[3]

Lietuvos santykiai su NATO ir ES[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994 m. Algirdas Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam sekretoriui M. Verneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Tų pačių metų sausio 27 d. Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui iniciatyvos. 1997 m. buvo įsteigta Lietuvos misija prie NATO.

1994 m. buvo pasirašyta Europos Sąjungos ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. 1994 m. prasidėjo derybos dėl Europos sutarties, kurią Lietuva pasirašė kitais metais. 1995 m. Lietuvos Vyriausybė Europos Sąjungos Tarybai įteikė oficialų prašymą priimti į ES.

1996 m. Seimo rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1996 m. įvyko dar vieni Seimo rinkimai. Juose balsų daugumą gavo Vytauto Landsbergio partija Tėvynės sąjunga. V. Landsbergis tapo Seimo pirmininku. Vėliau Tėvynės sąjunga sudarė koaliciją su krikščionių demokratų partija.

Valdo Adamkaus vadovavimas (1998-2003 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. gruodžio 21 - 1998 m. sausio 4 d. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Pirmajame ture daugiausiai balsų surinko Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis kartu su nepriklausomu kandidatu Valdu Adamkumi pateko į antrąjį turą. V. Adamkus antrajame ture nedidele balsų persvara laimėjo rinkimus. 1998 m. vasario 26 d. Adamkus pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas.

1998 m. ekonominė krizė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. rugpjūčio 17 d. Rusijoje dėl didelės valstybės skolos ir sumažėjusių žaliavų kainų prasidėjo ekonominė krizė. Rublio kursas nukrito daugiau nei tris kartus, bankrutavo daug mažų įmonių ir kai kurie bankai.

Kadangi Rusija buvo pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė, krizė paveikė ir Lietuvos ekonomiką. Nemažai įvairių įmonių prarado rinką rytuose. Lietuvos eksportas į Rusija po 1998 m. rugpjūčio sumenko apie 70 %. Dėl to nemažai įmonių pradėjo mažinti savo gamybos apimtis. Per 1998-2000 m. nedarbas išaugo nuo 14,7 iki 18,8 %. 1999 m. registruotas 1,5 % BVP mažėjimas.

Apie 2000 m. krizė baigėsi ir šalies ekonomika grįžo į prieškrizinį lygį.[4]

2000 m. Seimo rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. spalio 8 d. įvyko Seimo rinkimai. Daugiamandatėse apygardose 28 mandatus surinko A. Brazausko socialdemokratinė koalicija. Naujosios sąjungos partija daugiamandatėse apygardose surinkusi 18 mandatų, buvo antra, o jos pirmininkas Artūras Paulauskas tapo Seimo pirmininku.

Lietuvos santykiai su NATO ir ES[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. Lietuva su kitomis 6 valstybėmis buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės NATO.[5]

2000 m. Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, kurios baigėsi 2002 m. Kopenhagoje vykusiame Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos susitikime.

Rolando Pakso vadovavimas (2003-2004 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gruodžio 22 - 2003 m. sausio 5 d. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Juos laimėjo LDP narys Rolandas Paksas antrajame ture įveikęs V. Adamkų. 2003 m. vasario 26 d. Paksas pradėjo eiti prezidento pareigas.

Lietuvos santykiai su NATO ir ES[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. Lietuva pasirašė Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą. Tų pačių metų kovo 12 d. tuometinis Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare.

2003 m. Atėnuose Lietuva pasirašė Stojimo į Europos Sąjungą sutartį. 2003 m. gegužės 10-11 d. vyko referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Už narystę pasisakė 91,07% balsavusių. Atsižvelgdamas į referendumo rezultatus, Seimas ratifikavo sutartį. Prezidentas R. Paksas pasirašė įstatymą dėl Lietuvos stojimo į ES sutarties ratifikavimo.[6]

Apkalta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rolandas Paksas buvo kaltinamas dėl Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo.

Kaltinimai skambėjo taip: 2003 m. prezidentas už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą Jurijui Borisovui neteisėtai suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę, sąmoningai leido J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę. Paksą taip pat kaltino, kad jis siekė įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudojasi savo statusu duodant nurodymus patarėjui, pasinaudojo tarnybine padėtimi, per teisėsaugos institucijas darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai” vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo jam artimiems asmenims.[7]

2004 m. balandžio 6 d. Rolandas Paksas buvo nušalintas nuo pareigų.

Artūro Paulausko vadovavimas (2004 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikinasis prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai 2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, pagal Konstituciją Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas tapo laikinuoju prezidentu. Seimo pirmininko postą užėmė Česlovas Juršėnas. Paulauskas laikinuoju prezidentu išbuvo iki 2004 m. liepos 12 d.

Lietuvos santykiai su NATO ir ES[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą skirtas pašto ženklas

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su Estija, Čekija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija įstojo į Europos Sąjungą.

2004 m. birželio 28-29 d. Stambule vykusiame NATO viršūnių susitikime dalyvavo laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas.

Valdo Adamkaus vadovavimas (2004-2009 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. birželio 27 d. prezidento rinkimų antrajame ture laimėjo Valdas Adamkus įvekęs VNDS narę Kazimirą Prunskienę. V. Adamkus inauguruotas 2004 m. liepos 12 d.

2004 m. Seimo rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. spalio 10 d. vykusius Seimo rinkimus laimėjo Viktoro Uspaskich Darbo partija, kuri gavo 39 mandatus. Seimo pirmininku ir toliau išliko Artūras Paulauskas. Už jį balsavime pasisakė 76, o už Raimondo Šukio kandidaturą - 42 Seimo nariai. Dar 17 biuletenių pripažinti negaliojančiais.[8]

2008 m. Seimo rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. vyko Seimo rinkimai. Jų metu Tėvynės sąjungos–krikščionių demokratų partija daugiamandatėje apygardoje užėmė pirmąją vietą. Pirmojo posėdžio metu Seimo pirmininku slaptu balsavimu išrinktas Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas. Balsuojant pirmą kartą A. Valinsko nepavyko išrinkti – 67 Seimo nariai balsavo už, 69 – prieš. Tačiau antru balsavimu jis buvo išrinktas – 79 balsavo už, 58 – prieš.

Kartu su rinkimais spalio 12 d. vyko referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Dauguma balsavusiųjų pasisakė už veiklos pratęsimą, tačiau dėl per mažo dalyvavusiųjų skaičiaus referendumas laikytas neįvykusiu.

Prisijungimas prie Šengeno erdvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva priimta į Šengeno erdvę, panaikinta vidinių sausumos ir jūrų sienų kontrolė. 2008 m. panaikinta oro sienų kontrolė.

Dalios Grybauskaitės vadovavimas (2009–2019 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR prezidentė (Pirma kadencija)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D. Grybauskaitės inauguracija

2009 m. gegužės 17 d. vyko prezidento rinkimai. Jau pirmame ture didele persvara laimėjo nepriklausoma kandidatė Dalia Grybauskaitė. Už ją balsavo 68,21 % rinkėjų. Antroje vietoje liko 11,68 % balsų surinkęs LSDP narys Algirdas Butkevičius. Trečias liko Tvarkos ir teisingumo partijos kandidatas Valentinas Mazuronis, kuris surinko 6,08 % balsų.[9] D. Grybauskaitė buvo inauguruota 2009 m. liepos 12 d.

2012 m. Seimo rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. vykusiuose Seimo rinkimuose daugiamandatėse apygardose Darbo partija užėmė pirmąją vietą. Slaptame balsavime Seimo pirmininku išrinktas Darbo partijos narys Vydas Gedvilas. Slaptame balsavime už jo kandidatūrą pasisakė 84, prieš – 49 Seimo nariai. Dar du biuletenius Seimo nariai sugadino.[10]

Kartu su rinkimais surengtas referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje. 62,68% procentai balsavusiųjų nepritarė atominės elektrinės statyboms.

LR prezidentė (Antra Kadencija)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. 2014 m. gegužės 25 d. surengtame antrajame ture LSDP kandidatą Zigmantą Balčytį nugalėjo Dalia Grybauskaitė.

Euro įvedimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Euro įvedimui skirtas pašto ženklas

2014 m. birželio 4 d. Europos Komisija pranešė, kad Lietuva atitinka visus Mastrichto sutarties kriterijus ir gali prisijungti prie euro zonos kitais metais. 2014 m. birželio 16 d. pradėtos kaldinti lietuviškos euro monetos. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą. 2015 m. gruodžio 14 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleido pirmąją 2 eurų vertės proginę monetą, skirtą lietuvių kalbai.[11]

2016 m. Seimo rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. vyko Seimo rinkimai. Juos laimėjo Ramūno Karbauskio partija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinkusi 54 mandatus. Dar du Seimo nariai išrinkti kaip save išsikėlę, bet jie įrašyti LVŽS sąrašuose daugiamandatėje apygardoje. Antri liko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, gavę 31 mandatą.[12] 2016 m. lapkričio 14 d. vykusio pirmojo posėdžio metu slaptu balsavimu Seimo pirmininku buvo paskirtas LVŽS narys Viktoras Pranckietis. Už jį balsavo 93, už Eugenijų Gentvilą – 36 Seimo nariai. Dar 11 biuletenių buvo sugadinti.[13]

Gitano Nausėdos vadovavimas (2019–dabar)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Gegužės 12 d. vykusiame rinkimų pirmajame ture laimėjo Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų kandidatė Ingrida Šimonytė. Ji surinko 31,21 % balsų. Nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda surinko 30,93 % balsų ir liko antras. Gegužės 26 d. vykusiame antrajame ture G. Nausėda surinko 65,86 % ir didele persvara laimėjo prieš I. Šimonytę, kuri gavo 32,86 % balsų.[14]

Gitanas Nausėda inauguruotas 2019 m. liepos 12 d.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 03 17–1991 01 10“. vle.lt.[neveikianti nuoroda]
  2. „Prieš 20 metų Lietuvos prezidentu tapęs Algirdas Brazauskas neturėjo rūmų ir nenorėjo apsaugos“. 15min.lt.
  3. litas(parengė Vidmantas Laurinavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
  4. „Pirmasis dešimtmetis: audringa valtybės pradžia“. 15min.lt.
  5. „Lietuva ir NATO“. vle.lt.
  6. „Paksas pasirašė ratifikuotą Lietuvos stojimo į ES sutartį“. m.delfi.lt.
  7. „Mūsų prezidentai. Jeigu ne sunkiai suvokiamas Pakso žingsnis, apkalta galėjo ir neįvykti“. lrt.lt.
  8. „Seimo pirmininku išrinktas A. Paulauskas“. m.delfi.lt.
  9. „VRK patvirtino prezidento rinkimų rezultatus“. 15min.lt.
  10. „V. Gedvilas – naujasis Seimo pirmininkas“. m.delfi.lt.
  11. „Euras“. vle.lt.
  12. „Rinkimus į Seimą didele persvara laimėjo „valstiečiai”“. m.delfi.lt.
  13. „Seimo pirmininku tapo R. Karbauskio kandidatas V. Pranckietis“. m.delfi.lt.
  14. „Intriga baigėsi: naujuoju prezidentu tapo Gitanas Nausėda“. 15min.lt.