Juodkalnija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstybinė kalba | juodkalniečių | ||||
| Sostinė | Podgorica | ||||
| Didžiausias miestas | Podgorica | ||||
| Valstybės vadovai | Filip Vujanović Milo Đukanović | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
14 026 km² (153) 1,5% |
||||
| Gyventojų - 2004 - Tankis |
630 548 (157) 44,96 žm./km² (123) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 3,39 mlrd. $ (160) 3 800 $ (119) |
||||
| Valiuta | Euras, EUR | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC+1 UTC+2 |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
Nuo Serbijos ir Juodkalnijos 2006 birželio 3 |
||||
| Valstybinis himnas | Juodkalnijos himnas | ||||
| Interneto kodas | .me, .yu | ||||
| Šalies tel. kodas | +382 | ||||
Juodkalnijos Respublika (Juodkalnija) – valstybė Europoje, Balkanų regione. Juodkalnija ribojasi su Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Albanija, Kosovu ir Adrijos jūra.
Turinys |
[taisyti] Istorija
1878 m. Berlyno kongrese Juodkalnijai suteikta nepriklausomybė nuo Turkijos imperijos. 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijos parlamentas paskelbė respublikos nepriklausomybę, įteisindamas 2006 m. gegužės 21 d. vykusio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Serbijos ir Juodkalnijos rezultatus.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Juodkalnija suskirstyta į 21 apskritį (Општина, opština).
[taisyti] Geografija
Juodkalnija ribojasi su Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Albanija bei Adrijos jūra.
Didžiausi Juodkalnijos miestai:
- Podgorica (sostinė; 211 788 gyventojai)
- Nikšičius (104 706)
- Bijelo Poljė (55 628)
- Beranė (49 953)
- Plevlė (44 593)
- Herceg Novi (30 593, su Igalo)
- Cetinė (buvusi sostinė, 20 307)
[taisyti] Ekonomika
Juodkalnija labai kalnuota ir miškinga, o šiaurė visai neįdirbama, todėl žemės ūkis nelabai išplėtotas. Auginamos vynuogės. Podgorica - pramonės centras. Baras prie Adrijos jūros - svarbiausias uostas. Svarbus ir Nikšičius.
[taisyti] Demografija
[taisyti] Tautinė sudėtis
Tautinė sudėtis (pagal 2003 m. surašymą):[1]
- Juodkalniečiai- 43,16%
- Serbai - 31,99%
- Bosniai - 7,77%
- Albanai - 5,03%
- Etniniai musulmonai - 3,97%
- Kroatai - 1,1%
- Čigonai - 0,42%
- Jugoslavai - 0,3%
- Kiti - 6,26%
Reiktų pažymėti, kad skirtumas tarp serbų ir juodkalniečių yra iš esmės tik politiniame identitete, todėl „juodkalniečių“ ir „serbų“ procentai skirtingų metų surašymuose smarkiai svyruoja ir taip vyksta ne dėl tikrų demografinių pokyčių, bet dėl to, kad gyventojai kitaip supranta savo identitetą.[2]
[taisyti] Kalbos
Nuo 2007 m. oficiali šalies kalba yra juodkalniečių. Ji nuo serbų kalbos skiriasi tik tarimo ypatumais ir keletu žodžių, perimtų iš kitų kalbų, todėl daug serbų ją laiko tik savo kalbos variantu. Bosnių ir kroatų kalbos taip pat yra labai panašios į serbų ir juodkalniečių. Pasiskirstymas pagal kalbas (2003 m. surašymo duomenys):
- Serbų - 63,49%
- Juodkalniečių - 21,96%
- Bosnių - 5,49%
- Kroatų - 0,45%
- Kitos - 3,34%
[taisyti] Religija
Pasiskirstymas pagal religijas (2003 m. surašymo duomenys):
- Stačiatikiai - 74,21%
- Musulmonai - 17,74% (daugiausiai sunitai)
- Romos katalikai - 3,54%
- Kiti - 4,48%
[taisyti] Šaltiniai
[taisyti] Nuorodos
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas


