Juodkalnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Црна Гора
Crna Gora
Juodkalnijos vėliava Juodkalnijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Juodkalnija žemėlapyje
Valstybinė kalba juodkalniečių
Sostinė Podgorica
Didžiausias miestas Podgorica
Valstybės vadovai Filip Vujanović Milas Džiukanovičius Nikolas II
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
14 026 km² (153)
1,5 %
Gyventojų
 – 2011
 – Tankis
 
625 266 (157)
44,96 žm./km² (123)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
3,39 mlrd. $ (160)
3 800 $ (119)
Valiuta Euras, EUR
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
Paskelbta
Nuo Serbijos ir Juodkalnijos
2006 m. birželio 3 d.
Valstybinis himnas Juodkalnijos himnas
Interneto kodas .me, .yu
Šalies tel. kodas +382

Juodkalnija – valstybė Europoje, Balkanų regione. Juodkalnija ribojasi su Serbija (Kosovu), Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Albanija ir Adrijos jūra.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Juodkalnijos istorija.

Senovėje Juodkalnija sudarė Ilyrijos dalį ir 9 m. buvo užimta romėnų. Valdoma kaip Dalmatijos, vėliau Praevalitanijos provincija. Pagal didžiausią regiono miestą Doklea kraštas romėnų buvo vadinamas Docleata. Kuomet slavai 5-6 a. kolonizavo kraštą ir asimiliavo vietos ilyrus, regiono pavadinimas buvo suslavintas ir tapo Duklja. Iki IX a. regione įtaką turėjo Bizantijos imperija.

Vėliau čia susikūrė atskiras Dukljos županatas, priklausomas nuo Serbijos. XI a. Dukljos vietinė dinastija Vojislavljevičiai (1034–1186) tapo svarbiausia Vakarų Balkanų dinastija, valdžiusi ne tik Duklją, bet ir aplinkines valstybėles, įskaitant Rašką, Zahumlje ir Bosniją. XII a. valdžia regione perėjo Njemaničiams, kurie sukūrė viduramžių Serbijos imperiją. Maždaug nuo tada kraštas pradėtas vadinti Zeta. 13561402 m. Zeta buvo nepriklausoma kunigaikštystė, valdoma Balšičių dinastijos. Tuo metu krašte galutinai įsitvirtino ortodoksų tikėjimas (seniau kraštą stipriai veikė Venecija, kuri, kaip ir gretimoje Dalmatijoje, propagavo katalikybę).

1421 m. Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Tuo metu Serbija buvo despotatas, valdomas Lazarevičių. 1451 m. Zetoje įsigalėjo nauja vietinė dinastija – Crnojevičiai, valdę iki 1498 m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip Montenegro, kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija.

Paskutiniaisiais Crnojevičių valdymo metais Juodkalnija aktyviai kovojo su Osmanų imperija, tačiau buvo įjungta į jos sudėtį. 1514 m. čia sukurtas administracinis vienetas Juodkalnijos sandžakas. Tuo pat metu šalies pakrantę kontroliavo Venecija (ši dalis buvo žinoma kaip Venecijos Albanija), o kalnuotose vietovėse 1516 m. unikali Balkanams teokratinė valstybė, valdoma vyskupų (vladikų). Nuo 1696 m. šis postas buvo paveldimas Petrovič-Njegoš dinastijos.

1852 m. Juodkalnijos vyskupas Danilo II sekuliarizavo šalį, ėmė tituluotis kunigaikščiu. Taip įkurta nominaliai nuo Osmanų imperijos priklausoma Juodkalnijos kunigaikštystė. Šaliai ne kartą patyrus triuškinančias pergales prieš turkus, 1878 m. Berlyno kongrese Juodkalnijai oficialiai suteikta nepriklausomybė nuo Turkijos imperijos. Valstybė sparčiai modernizavosi, 1905 m. išleista konstitucija.

Montenegro1913.png

1910 m. Juodkalnija tapo karalyste. Po Balkanų karų (1912–1913) galutinai nustatytos jos sienos. Šiais sprendimais Juodkalnija nebeteko savo istorinių žemių pietuose (su Škoderiu), kurios atiduotos Albanijai. Vietoj to, ji tuo metu valdė žemes rytuose (visą istorinį Sandžaką). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916 m. valstybę okupavo Austrija-Vengrija, paskutinysis karalius Nikolas pabėgo iš šalies, Juodkalnija 1922 m. buvo įjungta į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę (ji sudarė Zetos banatą). Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ji tapo socialistinės Jugoslavijos dalimi.

Jugoslavijai skylant, atsižvelgiant į referendumo rezultatus, 1992 m. Juodkalnija liko jos sudėtyje kartu su Serbija. 2003 m. Jugoslavijos valstybė perorganizuota į dviejų respublikų federaciją – Serbiją ir Juodkalniją. Didėjant įtampai tarp abiejų sudėtinių dalių, 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijos parlamentas paskelbė respublikos nepriklausomybę, įteisindamas 2006 m. gegužės 21 d. vykusio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Serbijos ir Juodkalnijos rezultatus.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Juodkalnijos politinė sistema.
Dabartinis Juodkalnijos prezidentas Filip Vujanović.

Juodkalnija yra parlamentinė demokratinė respublika. 2007 m. spalio 22 d. priimta Konstitucija skelbia, kad šalis yra „pilietinė, demokratinė, ekologinė ir socialinio teisingumo valstybė, kurioje galioja įstatymo viršenybė“.[1]

Juodkalnijos prezidentas yra valstybės vadovas, renkamas penkerių metų kadencijai tiesioginiuose rinkimuose. Jis atstovauja šalį užsienyje; pasirašo ir skelbia įstatymus; siūlo parlamentui ministro pirmininko, Konstitucinio teismo teisėjų ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugos pareigūno kandidatūras; skiria ambasadų vadovus; teikia amnestiją; skelbia parlamento rinkimus; ir kita. Prezidento rezidencija yra Cetinė mieste. Šiuo metu pareigas eina Filip Vujanović

Vykdomoji valdžia sudaryta iš ministerijų, kurioms vadovauja ministras pirmininkas. Juo šiuo metu yra Milas Džiukanovičius.

Juodkalnijos įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų 81 vietos parlamentui. Eiliniai rinkimai vyksta kas ketverius metus. Parlamentas leidžia įstatymus, ratifikuoja sutartis, skiria ministrą pirmininką, ministrus, teismų teisėjus, priima biudžetą ir atlieka kitas funkcijas. Jis taip pat turi galią paprastąja dauguma pareikšti nepasitikėjimą vyriausybei. Dabartinis parlamento pirmininkas – Ranko Krivokapić.

Šalyje veikia daugiapartinė sistema. Po 2009 m. rinkimų parlamente daugumą (47 vietas) turi Koalicija už europietišką Juodkalniją.

Juodkalnija priklauso JTO, PSO, TVF, Europos Tarybai, PPO ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, siekia narystės ES ir NATO.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Juodkalnijos savivaldybės.
Juodkalnijos apskritys
Moračos slėnis

Juodkalnija suskirstyta į 21 savivaldybę (Општина, opština).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Juodkalnija ribojasi su Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Albanija bei Adrijos jūra. Šalies paviršius labai kalnuotas, nes jos teritorija driekiasi Dinarų kalnynas. Tik pajūryje yra siaura (6 km pločio) žemuma. Ją ties Kotoru kerta Orjeno kalnagūbris ir leidžiasi tiesiai į jūrą. Kranto linijos ilgis 293,5 km. Ji daugiausia lygi, tik Kotoro įlanka giliai įsiterpia į žemyną. Aukščiausia šalies vieta yra Zla Kolata viršūnė (2534 m) Prokletijės kalnuose, Albanijos pasienyje. Kiti didesni kalnų masyvai yra Siniajevina, Bjelasica, Durmitoras, Komovai, Orjenas. Kalnuose daug kur paplitę karstiniai dariniai.

Kalnus giliais slėniais raižo upės, vietomis sudarydamos gilius kanjonus (pvz., Taros kanjonas). Pietrytinė Juodkalnijos dalis priklauso Adrijos jūros baseinui (Morača, Zeta, Cijevna, Bojana), likusi šalis – Drinos baseinui (Limas, Tara, Piva). Pačiuose rytuose yra Moravos ir Drino baseinų pakraščiai. Didžiausias šalies ežeras (didžiausias ir visuose Balkanuose) – Skadaro, telkšantis ties siena su Albanija. Kiti ežerai ledyniniai, maži, tačiau upių slėniuose yra įrengtų nemažų tvenkinių.

Klimatas pakrantėje subtropinis, Viduržemio tipo su karštomis ir sausomis vasaromis, bei drėgnomis ir šiltomis žiemomis. Kalnuose klimatas atšiauresnis, žiemą būdingos minusinės temperatūros, gausu sniego. Pakrantėje vidutiniškai per metus iškrenta beveik 5000 mm kritulių.

Šalis miškinga, pasižymi didele augalijos įvairove. Miškai dengia apie trečdalį šalies ploto ir išlikę daugiausia kalnuose (skroblai, bukai, kaštonai, ąžuolai, aukštikalnėse – pušys, eglės, kėniai). Bjelasicos kalnuose išlikusi sengirė, vadinama Biogrado mišku. Pakrantėje senovėje augo kiparisų ir ąžuolų giraitės, bet jas iškirtus suvešėjo makvijos krūmynai. Nacionaliniai parkai Juodkalnijoje yra 4, jie užima 8,1 % šalies ploto: Durmitoro, Biogrado miško, Skadaro ir Lovčeno.

Didžiausi Juodkalnijos miestai:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Juodkalnijos ekonomika.

Juodkalnija labai kalnuota ir miškinga, o šiaurė visai neįdirbama, todėl žemės ūkis nelabai išplėtotas. Auginamos vynuogės. Podgorica – pramonės centras. Baras prie Adrijos jūros – svarbiausias uostas. Svarbus ir Nikšičius.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Etninis Juodkalnijos žemėlapis (pagal 2003 m. surašymą)

██ Juodkalniečiai

██ Serbai

██ Bosniai

██ Albanai

██ Etniniai musulmonai

██ Kroatai

██ Čigonai

██ Nėra etninės daugumos

██ Negyvenamos teritorijos/nėra duomenų

Tautinė sudėtis (pagal 2003 m. surašymą):[2]

Reiktų pažymėti, kad skirtumas tarp serbų ir juodkalniečių yra iš esmės tik politiniame identitete, todėl „juodkalniečių“ ir „serbų“ procentai skirtingų metų surašymuose smarkiai svyruoja ir taip vyksta ne dėl tikrų demografinių pokyčių, bet dėl to, kad gyventojai kitaip supranta savo identitetą.[3]

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 2007 m. oficiali šalies kalba yra juodkalniečių. Ji nuo serbų kalbos skiriasi tik tarimo ypatumais ir keletu žodžių, perimtų iš kitų kalbų, todėl daug serbų ją laiko tik savo kalbos variantu. Bosnių ir kroatų kalbos taip pat yra labai panašios į serbų ir juodkalniečių. Pasiskirstymas pagal kalbas (2003 m. surašymo duomenys):

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasiskirstymas pagal religijas (2003 m. surašymo duomenys):

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Juodkalnija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Juodkalnija