Kanada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Canada

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	prancūzų, anglų
Sostinė	Otava
Didžiausias miestas	Torontas
Valstybės vadovai	Elžbieta II Karalienė Mišelė Žan Generalgubernatorė Styvenas Harperis Premjeras
Plotas  - Iš viso  - % vandens	9 984 670 km² (2) 8,62 %
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	33 098 932 (36) 3,32 žm./km² (184)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 1 165,00 mlrd. $ (12) 35 200 $ (11)
Valiuta	Kanados doleris ($)
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC -3,5 iki -8 taikoma ne visur
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jungtinės Karalystės 1867 liepos 1
Valstybinis himnas	Kanados himnas
Interneto kodas	.ca
Šalies tel. kodas	1

Kanados žemėlapis

Kanada – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kanados istorija

Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istorijai turėjo įtakos daug faktorių: Didieji geografiniai atradimai, Anglija, Prancūzija, jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kanados politinė sistema

Kanadą faktiškai valdo Jungtinės Karalystės valdovas (dab. Elžbieta II), jo skiriamas gubernatorius ir ministras pirmininkas, kuris išrenkamas renkant Kanados parlamentą. Kanada yra konstitucinė monarchija. Jos teritorija yra federacinė.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kanados provincijos ir teritorijos

Kanada padalinta į 10 provincijų bei 3 teritorijas.

Provincijos - tankiau apgyvendinti pietiniai regionai, turintys daugiau teisių nei teritorijos. Skliaustuose nurodytos provincijų sostinės:

• Alberta (Edmontonas)
• Britų Kolumbija (Viktorija)
• Kvebekas (Kvebekas)
• Niufaundlandas ir Labradoras (Sent Džonsas)
• Manitoba (Vinipegas)
• Naujasis Bransvikas (Frederiktonas)
• Naujoji Škotija (Halifaksas)
• Ontarijas (Torontas)
• Princo Edvardo sala (Šarlotetaunas)
• Saskačevanas (Redžaina)

Teritorijos - retai apgyvendinti šiauriniai regionai, turintys mažiau teisių nei provincijos. Skliaustuose nurodytos teritorijų sostinės:

• Jukonas (Vaithorsas)
• Nunavutas (Ikaluitas)
• Šiaurės Vakarų teritorijos (Jelounaifas)

[taisyti] Geografija

Robsono kalnas Britų Kolumbijos provincijoje, Kanados vakaruose.

Pagrindinis straipsnis: Kanados geografija

Kanada išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurėje, tarp Ramiojo vandenyno vakaruose, Atlanto rytuose ir Arkties šiaurėje. Tai antra pagal dydį pasaulio valstybė, dydžiu nusileidžianti tik Rusijai. Kanada ribojasi su vienintele valstybe – JAV (ilgiausia dviejų valstybių siena pasaulyje – 8893 km).

Rytinė Kanados dalis – lygumos ir 300-1500 m aukščio plynaukštės. Beveik pusę žemyninės Kanados dalies užima kristalinis Kanados skydas. Vakaruose – plati Šiaurės Amerikos Kordiljerų juosta (Pakrantės kalnai, Uoliniai kalnai, Šv. Elijo kalnai), su aukščiausia šalies vieta – Logano k. (6050 m). Kranto linija smarkiai raižyta: daugybė įlankų, užutėkių, fjordų, estuarijų. Kanados šiaurę sudaro Kanados Arktinis salynas su gausybe didelių salų (Bafino, Elsmyro, Viktorijos, Devono ir kt.).

Klimatas: pietuose ir centrinėje dalyje – vidutinių platumų, toliau į šiaurę – subarktinis ir arktinis. Pakrantėse (rytinėje ir vakarinėje) būdingas jūrinis klimatas, centrinėje dalyje ir šiaurėje – žemyninis ir ryškiai žemyninis. Žiemos šiaurėje ilgos, speiguotos, be storos sniego dangos. Temperatūros nukrenta žemiau -40 °C. Speigai būdingi ir prerijų sritims, gausu sniego ir Kordiljerose. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. Vasarą prerijose nereti dideli karščiai (25-30 °C, pasitaiko ir virš 40 °C), pakrantėse vyrauja gaivesni orai (žemiau 20 °C), o šiaurėje temperatūros vos keliais laipsniais viršija 0 °C. Drėgniausia vakarinėje pakrantėje (ypač Vankuverio saloje), kur per metus gali iškristi virš 2000 mm kritulių. Drėgna ir pietryčiuose (>1000 mm). Centrinėje dalyje daug sausiau, neretos ilgos sausros (300-500 mm). Sausiausia arktinėse srityse (iki 250 mm), o Elsmyro salos šiaurėje iškrenta vos 100 mm kritulių. Didelę dalį šalies teritorijos užima amžino įšalo žemė.

Kanados hidrografinis tinklas labai tankus. Šalyje yra daug didelių ežerų (Didieji ežerai, Vinipego, Didysis Vergų, Didysis Lokių ir kt. ežerai). Kanados ežeringumas 7,6 %. Ežerai ir kalnų ledynai duoda pradžią vandeningoms upėms: Makenziui, Jukonui, Saskačevanui, Šv. Lauryno upei, Freizeriui, Nelsonui ir kt. Arktines salas ir aukštikalnes dengia ledynų kupolai.

Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi arktinių dykumų landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi tundrų ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati taigos juosta (auga balteglės, juodosios eglės, cūgos, maumedžiai, kėniai, rytuose – pušys). Pietvakarinėje dalyje auga mišrieji miškai (klevai, ąžuolai, uosiai, besimaišantys su spygliuočiais). Centriniuose pietuose – prerijų stepės (dabar daugiausia išdirbtos).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kanados ekonomika

Gausu naudingųjų iškasenų, medienos. Aukšto išsivystymo valstybė. Prerijose auginami kviečiai ir plėtojama gyvulininkystė. Tarp Ontarijo ir Erio ežerų eina sodų juosta. Šalyje išplėtota sunkioji ir lengvoji pramonė, žvejyba, medžio apdirbimas ir kailinių žvėrelių eksportas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Kanados demografija

Pasak 2006 m. surašymo, Kanados gyvena 31 612 897 žmonių. Per penkerius metus nuo (nuo 2001 m. iki 2006m.) Kanados populiacija išaugo 5,4 %.^[1] Augimas vyksta dėl imigracijos ir, mažesne dalimi, dėl natūralaus prieaugio. Maždaug trys ketvirtadaliai Kanados populiacijos gyvena mažiau nei 150 km atstumu nuo sieno su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.^[2] Panaši gyventojų dalis gyvena miestuose^[2].

Kaip ir daugelyje išsivysčiusių valstybių, Kanadoje didėja Amžiaus mediana ir tuo pačiu mažėja darbingo amžiaus žmonių procentas. Surašymas parodė, kad padidėjusi emigracija šio proceso nesulėtino. 2006 m. Amžiaus mediana buvo 39,5 m.^[3]. Pasak 2009 metų apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Kanadoje yra 81,23 m.(78,69 vyrams, 83,91 moterims).^[4]

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai)^[4] :

• 0-14 metų: 16,1 % (2 761 711 vyrų ir 2 626 836 moterų)
• 15-64 metų: 68,7 % (11 633 950 vyrų ir 11 381 735 moterų)
• virš 65 metų: 15,2 % (2 220 189 vyrų ir 2 862 787 moterų)

Pasak 2001 m. surašymo, 77,1 % kanadiečių laiko save krikščionimis. Iš jų, didžiausią grupę sudaro katalikai (43,6 % visos Kanados populiacijos). Apie 16,5 % nepriskiria savęs jokiai religijai, o likę 6,4 % yra kitų religijų atstovai, daugiausiai musulmonai (1,9 % visos Kanados populiacijos), judėjai (1,1 %), budistai (1 %), hinduistai (1 %) ir sikhai (0,9 %).

[taisyti] Etninė sudėtis

2006 metų duomenimis didžiausios Kanados etninės grupės buvo tokios (apklausoje buvo galima pasirinkti daugiau nei vieną variantą):

Torontas yra vienas iš etniškai įvairiausių pasaulio miestų. 49,9 % procento mieste gyvenančių žmonių gimė už Kanados ribų ir pagal šį rodiklį Torontas pirmauja pasaulyje.^[5]

• Kanadiečiai (32,22 %)
• Anglai (21,03 %)
• Prancūzai (15,11 %)
• Škotai (15,11 %)
• Airiai (13,94 %)
• Vokiečiai (10,18 %)
• Italai (4,63 %)
• Kinai (3,5 %)
• Vietiniai kanadiečiai (4,01 %)
• Ukrainiečiai (3,87 %)
• Olandai (3,31 %)
• Lenkai (3,15 %)
• Rytų Indai (3,08 %)

ir kt.

Kanada pirmauja pasaulyje pagal imigrantų skaičių vienam gyventojui^[6][2]. Valstybė skatina imigraciją ir priima daug pabėgėlių. Tikimasi, kad 2009 m. į šalį imigruos nuo 240 000 iki 265 000 žmonių. 2007 m. apklausos duomenimis, beveik penktadalis (19,8 %) kanadiečių gimė kitoje šalyje. Mažumų procentas šalyje nuolat auga ir Kanados statistikos departamentas prognozuoja, kad iki 2017 m. jis padvigubės. Beveik 60 % visų imigrantų yra iš Azijos.^[7] Dauguma atvykėlių apsistoja dideliuose miestuose, dažniausiai Vankuveryje, Toronte arba Montrealyje. Šiuo metu apie 80 % Kanados gyventojų laiko save baltaodžiais.^[2]

[taisyti] Kalbos

Kanadoje dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. 1969 m. liepos 7 d. patvirtinus Oficialiųjų kalbų aktą prancūzų kalba buvo sulyginta su anglų visais atžvilgiais, tai pradėjo Kanados tapimo dvikalbe šalimi procesą.

Prancūzų ir anglų kalbos turi vienodą padėtį federaliniame teisme, parlamente ir visose federalinėse institucijose. Visuomenė turi teisę į oficialias įstaigas kreiptis abiems kalbomis ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

Prancūzakalbės Kvebeko ir Naujojo Bransviko provincijos. Oficialų statusą regioniniu lygiu prancūzų kalba turi Kvebeko, Naujojo Bransviko, Manitobos, Ontarijo, Nunavuto, Jukono provicijose ir Šiaurės Vakarų teritorijose.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kanados kultūra

[taisyti] Kita informacija

• Kanados miestų sąrašas
• Kanados ryšiai
• Kanados transportas
• Kanados karinės pajėgos
• Kanados tarptautiniai santykiai
• Kanados šventės

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Nuorodos

• Kanados vietovardžių sąrašas prancūzų ir anglų kalbomis
• Kanados enciklopedija (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Oficiali valdžios svetainė (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Kanados statistika (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Studijos Kanadoje (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Oficiali turizmo svetainė (prancūzų, anglų ir kt. kalbomis)
• Oficiali Kanados parkų svetainė (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Kanados pilietybė ir emigracija (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Kelionės Kanadoje (prancūzų kalba)
• Monrealio radijas lietuvių kalba
• CFMU Radijas lietuvių kalba

v • a • r Šiaurės Atlanto Aljansas Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija

v • a • r

Tautų sandrauga

Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija

v • a • r Monarchijos Absoliutinės Brunėjus · Saudo Arabija · Svazilandas · Vatikanas Konstitucinės Antigva ir Barbuda  · Australija · Andora · Bahamai · Bahreinas · Barbadosas · Belizas · Belgija · Butanas · Danija · Grenada · Ispanija · Jamaika · Japonija · Jordanija · Jungtinė Karalystė  · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kanada · Kataras · Kuveitas · Lichtenšteinas · Lesotas · Liuksemburgas · Malaizija · Monakas · Marokas · Nyderlandai · Naujoji Zelandija · Norvegija · Omanas · Papua Naujoji Gvinėja · Sent Kitsas ir Nevis  · Sent Lusija  · Sent Vinsentas ir Grenadinai  · Saliamono salos · Švedija · Tailandas · Tonga · Tuvalu Renkamos Andora · Jungtiniai Arabų Emyratai · Kambodža · Kuveitas · Malaizija · Svazilandas · Vatikanas

Vikiteka

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Kanada