Sankt Peterburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sankt Peterburgas
rus. Санкт-Петербург
   Coat of Arms of Saint Petersburg (2003).png      Flag of Saint Petersburg Russia.svg   
Petersburg-square.jpg

Sankt Peterburgas
59°57′00″N 30°19′00″E / 59.95°N 30.316667°E / 59.95; 30.316667 (Sankt Peterburgas)Koordinatės: 59°57′00″N 30°19′00″E / 59.95°N 30.316667°E / 59.95; 30.316667 (Sankt Peterburgas)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Leningrado sritis Leningrado sritis
Įkūrimo data: 1703 m. gegužės 27 d.
Meras: Georgijus Poltavčenka
Gyventojų (2013 m.): 5 028 000
Plotas: 606 km²
Tankumas (2013 m.): 8 297 žm./km²
Altitudė: 3 m
Pašto kodas: 190000-199406
Tel. kodas: +7 812
Tinklalapis: (рус.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Sankt PeterburgasVikiteka
Kirčiavimas: Sánkt Peterbùrgas (buv. Leningrãdas, Petrogrãdas, Petrãpilis)

Sankt Peterburgas (rus. Санкт-Петербург) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus uostas; Leningrado srities centras. Miestas įsikūręs Nevos upės žiotyse, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra).

Tai antrasis pagal dydį Rusijos miestas, ketvirtasis pagal dydį Europos miestas ir pats šiauriausias milijoninis miestas. Mieste yra oro (Pulkovo), jūrų (prie Suomijos įlankos), upių (prie Nevos žiočių) uostai. Išvystyta mašinų pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė. Nuo 1955 m. veikia metropolitenas.

Sankt Peterburge yra Rusijos mokslų akademijos centras, daug mokslo institutų, 43 aukštosios mokyklos (tarp jų – universitetas, konservatorija). 16 profesionalių teatrų (žymiausi – operos ir baleto, dramos), didelės bibliotekos (nacionalinė biblioteka, mokslų akademijos biblioteka), 43 muziejai (žymiausi – Ermitažas, antropologijos ir etnografijos, mokslo ir tyrimų).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurtas Petro I 1703 m. gegužės 27 d., Sankt Peterburgas daugiau nei du šimtmečius buvo Rusijos imperijos sostine (1713–1728 m. ir 1732–1918 m.). Sostinės statusą prarado 1918 m., po 1917 m. Rusijos revoliucijos.[1]

19241991 m. vadinosi Leningradu (rus. Ленинград), 19141924 m. Petrogradu (rus. Петроград), prieškario Lietuvoje dar vadintas Petrapiliu.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste daug XVIII – XIX a. architektūros ansamblių: Petropavlovsko tvirtovės kompleksas, Smolnas (rus. Смольный), Rūmų aikštė su Žiemos rūmais ir Aleksandro kolona, Dekabristų (buv. Senato) aikštė su paminklu Petrui I ir Isakijaus soboru, Nevos prospekto ansamblis, Kazanės soboras, Ostrovskio aikštė su Akademiniu dramos teatru ir Rusijos nacionaline biblioteka, Menų aikštė su Rusijos muziejumi, Marso lauku (rus. Марсово поле), Vasaros sodu ir Inžinierių pilimi (rus. Инженерный замок).

Klasicizmo paminklai: Dailės akademija (17641788 m.), Admiralitetas (18061823 m.), Kalnų institutas (18061811 m.), Narvos vartai (18271834 m.), daug tiltų (taip pat ir pakeliamų). Sankt Peterburgo priemiesčiuose yra rūmų ir parkų ansambliai (Petrodvorecas arba Peterhofas, Puškinas arba Carskoje Selo, Gatčina ir kt.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą įkūrė Rusijos caras Petras I 1703 m. gegužės 27 d. [pagal J.K.: gegužės 16 d.][2], atkovojus šias žemes iš Švedijos. Miestą pavadino savo globėjo Šv. Petro garbei. Miestas iškart tapo Rusijos sostine (17121728 m. ir 17321918 m.), svarbiu prekybos su Vakarais uostu. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis.

Sankt Peterburge 1917 m. įvyko Spalio revoliucija. Antrojo pasaulinio karo metu miestą 900 dienų buvo apsupę vokiečiai, miestas gyveno blokados sąlygomis. 1945 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas.

1991 m. birželio 12 d. miesto gyventojai balsavo referendume už tai, kad vietoje Leningrado būtų sugrąžintas istorinis miesto vardas – Sankt Peterburgas.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Sankt Peterburge veikia metro, tramvajaus linijos, daugybė troleibusų ir autobusų linijų.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Stipriausias futbolo klubas mieste yra FK Zenit Sankt-Peterburg. XX a. viduryje taip pat stiprios buvo FK Èlektrosila, FK Stalinec Leningrad, Dinamo Leningrad komandos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nicholas and Alexandra: An Intimate Account of the Last of the Romanovs and the Fall of Imperial Russia (Athenum, 1967) by Robert K. Massie, ASIN B000CGP8M2
  2. Sankt Peterburgo datos

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Valdžios svetainė:

Turistams:

Muziejai ir kiti objektai:

Sankt Peterburgo laikas ir orai:

Sankt Peterburgo transportas ir žemėlapiai:

Sankt Peterburgo medija:

Sankt Peterburgo tiosioginio stebėjimo internetu vaizdo kameros ir nuotraukos:


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas