Sankt Peterburgas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Sankt Peterburgas | |
|---|---|
.png)  |
|
| Valstybė: | Rusija |
| Įkurtas: | 1703 |
| Meras: | Valentina Matviyenko |
| Gyventojų : | 4 581 854 (2009 m.) |
Koordinatės:
Sankt Peterburgas (rus. Санкт-Петербург; 1924–1991 m. Leningradas – Ленинград; 1914–1924 m. Petrogradas – Петроград, prieškario Lietuvoje dar vadintas Petrapiliu) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus uostas; Leningrado srities centras. 4,04 mln. gyventojų (2005 m.). Miestas įsikūręs Nevos upės žiotyse, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra).
Įkurtas Petro I-ojo 1703 m. gegužės 27 d., Sankt Peterburgas daugiau nei du šimtmečius buvo Rusijos imperijos sostine (1713–1728, 1732–1918). Sostinės statusą prarado 1918 m., po 1917 m. Rusijos revoliucijos.[1]
Tai antrasis pagal dydį Rusijos miestas, ketvirtasis pagal dydį Europos miestas ir pats šiauriausias milijoninis miestas. Mieste yra oro (Pulkovo), jūrų (prie Suomijos įlankos), upių (prie Nevos žiočių) uostai. Išvystyta mašinų pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė. Nuo 1955 m. veikia metropolitenas.
Sankt Peterburge yra Rusijos mokslų akademijos centras, daug mokslo institutų, 43 aukštosios mokyklos (tarp jų – universitetas, konservatorija). 16 profesionalių teatrų (žymiausi – operos ir baleto, dramos), didelės bibliotekos (nacionalinė biblioteka, mokslų akademijos biblioteka), 43 muziejai (žymiausi – Ermitažas, antropologijos ir etnografijos, mokslo ir tyrimų).
Turinys |
[taisyti] Architektūra
Mieste daug XVIII–XIX a. architektūros ansamblių: Petropavlovsko tvirtovės kompleksas, Smolnas (Смольный), Rūmų aikštė su Žiemos rūmais ir Aleksandro kolona, Dekabristų (buv. Senato) aikštė su paminklu Petrui I ir Izaoko soboru, Nevos prospekto ansamblis, Kazanės soboras, Ostrovskio aikštė su Akademiniu dramos teatru ir Rusijos nacionaline biblioteka, Menų aikštė su Rusijos muziejumi, Marso lauku (Марсово поле), Vasaros sodu ir Inžinierių pilimi (Инженерный замок).
Klasicizmo paminklai: Dailės akademija (1764–1788 m.), Admiralitetas (1806–1823 m.), Kalnų institutas (1806–1811 m.), Narvos vartai (1827–1834 m.), daug tiltų (taip pat ir pakeliamų). Sankt Peterburgo priemiesčiuose yra rūmų ir parkų ansambliai (Petrodvorecas arba Peterhofas, Puškinas arba Carskoje Selo, Gatčina ir kt.).
[taisyti] Istorija
Miestą įkūrė Rusijos caras Petras I 1703 m. gegužės 27 d., atkovojus šias žemes iš Švedijos. Miestą pavadino savo globėjo Šv. Petro garbei. Miestas iškart tapo Rusijos sostine (1712–1728 m. ir 1732–1918 m.), svarbiu prekybos su Vakarais uostu. XIX a.pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis
Sankt Peterburge 1917 m. įvyko Spalio revoliucija. Antrojo pasaulinio karo metu miestą 900 dienų buvo apsupę vokiečiai, miestas gyveno blokados sąlygomis. 1945 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas.
1991 m. birželio 12 d. miesto gyventojai balsavo referendume už tai, kad vietoje Leningrado būtų sugrąžintas istorinis miesto vardas - Sankt Peterburgas.
[taisyti] Sportas
Stipriausias futbolo klubas mieste yra FK Zenit Sankt-Peterburg. XX a. viduryje taip pat stiprios buvo FK Èlektrosila, FK Stalinec Leningrad, Dinamo Leningrad komandos.
[taisyti] Nuorodos
- ↑ Nicholas and Alexandra: An Intimate Account of the Last of the Romanovs and the Fall of Imperial Russia (Athenum, 1967) by Robert K. Massie, ASIN B000CGP8M2
